Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

TV serialai, kuriuos žiūriu (žiūrėjau). 2dalis

Kažkada rašiau apie serialus. Dabar juos taip pat žiūriu. Su dideliu malonumu. Gal ko nebūsite matę ir norėsite pasižiūrėti.

 

End Game

Amerikietiškas filmas apie rusą. Kad ir kaip amerikiečiai įsivaizduoja rusus - tai juokinga. Rusas, gyvenantis viešbutyje ,nes negali iš jo išeiti. Ten sprendžia visokias bylas. Puikiai tinka, kai visai nėra ką žiūrėti, bet nyku, kai norisi gero serialo.

 

Sherlock

Nauja Šerloko Holmso interpretacija. Pirma serija neleidžia suprasti kas bus toliau ir kuria linkme viskas judės. Deja deja, bet po trijų serijų pasidaro visiškai aišku - šitas Šerlokas ne tik kvailas bet ir nuobodus. Jei būtų bandoma filmuoti visiems žinomus Konan Doilio apsakymų nuotykius, tada bent jau kvailumas nebūtų išryškėjęs. Dabar istorijos kuriamos kvailų scenaristų perteikiamas kvailam personažui.

 

The Killing

Viena žmogžudystė per daaug serijų. Labai nyku ir migdo, bet kai nėra ką žiūrėti gal ir tinka.

 

Human Target

Kažkuo panašus š Leverage, tik gal kiek geresnis. Norite nesukti galvos dėl nieko, mėgstate pasaulio gelbėtojus, supermenus?

 

United States of Tara

Po pirmų serijų pasidaro šlykštu. Tikrai neperdedu. Ne dėl žiaurumų, o dėl tokio protu nesuvokiamo elgesio. Vienas žmogus ir ne susidvejinusi ar susitrejinusi asmenybė, o susidauginusi. Tuo pačiu norisi sužinoti „o kas toliau?“. Deja, po kelių sezonų nusivažiuoja į visiškas lankas ir pasidaro taip nuobodu, kad net nebeįdomu kuo tai baigsis. Tačiau pasižiūrėti pirmą sezoną tikrai verta.

 

Boardwalk Empire

XX a. trečias dešimtmetis. Labai gera vaidyba ir toks - kitoks serialas. Jame vaidina visiems puikiai žinomas aktorius - Steve Buscemi. Alkoholis, papirkinėjimas, žudynės, prostitucija... Visai tai beveik prieš amžių.

 

Day Break

Labai įtraukiantis serialas. Kas būtų, jei kasdien vėl ta pati diena, vėl tas pats? Tai jau girdėta? Taip, bet įgyvendinta tikrai neblogai ir įtraukiančiai. Gaila, kad tik 13 serijų.

 

Интерны

Neįtikėtina, bet rusai moka kurti gerus serialus. Kažkada pažiūrėjęs vieną seriją per tv pagalvojau, kad tai nieko vertas dalykas. Dabar peržiūrėjau visas 80 serijų ir... tikrai juokingas ir linksmas serialas. Kažkuo primena House, bet ne tiek apie mediciną, kiek apie linksminimasi darbe - ligoninėje.

 

Spartacus

Žiaurus serialas apie gladiatorius. Daug kraujo, daug kovų ir per daug verkimo dėl moterų. Taip jau gavosi, kad pažiūrėjau pirmiausia antrą sezoną, po to pirmą. O tai nė kiek nesutrukdė. Kodėl? Nes antrasis yra priešistorė.

 

Sons of Anarchy

Baikeriai, ginklai, šaudymasis, muštynės... Labai geras, įtraukiantis, intriguojantis. Tai ko reikia geram vakarui. Iš ptadžių net nesupratau, kad seriale filmuojasi Elo Bandžio žmona

 

Game of Thrones

Serialas savo žiaurumu panašus į Spartacus, bet... Šiek tiek fantazy ir viskas labai kokybiška. Nemėgstate žiaurių scenų, kraujo? Nežiūrėkite. Norite kokybiško įdomaus serialo - tai jums.

 

Na o dabar rašome serialus, kurie tikrai geri ir kurių nemačiau  :)

Kodėl stengiuosi mokėti grynaisiais

Esu tas žmogus, kuris stengiasi visur, kur įmanoma, mokėti grynaisiais. Kodėl? Tiesiog kažkada supratau, kad bankai susavo mokesčiais pradėjo tyčiotis iš žmonių ir įmonių. Taip pat galiu pasakyti, kad moku ir kortele, perku internetu, apmoku sąskaitas internetu, bet... Kur galiu apsieiti be kortelės - moku grynaisiais.

Kodėl taip elgiuosi?

  1. Bankai sukėlė mokesčius tiek, kad daug paprasčiau ir pigiau mokėti grynaisias.
  2. Padedu verslininkams. Mokėdamas grynaisais papildau verslininkų kišenes nuo 0,5% iki 3%. Negaliu garantuori, kad tikrai tokie procentai yra taikomi visiems, bet kiek teko girdėti, tai patys didžiausi klientai moka 0,5, o mažesnieji prekiaujant internetu - 3%. Moka už nieką, nes mokant internetu pinigai neišeina iš už banko ribų ir už tai imti 3% yra labai daug.
  3. Mokant internetu bankai ima ne tik iš tų, kurie gauna, bet ir iš tų, kurie moka. Dar vienas absurdiškas dalykas, nes apmokesdinamos abi pusės.

O čia galite pasiskaityti apie tai, kaip šokama pagal bankų dūdelę: 1 dalis, 2 dalis.

Apsilankymas bravore „Volfas Engelman“

 

Teko apsilankyti alaus bravore „Volfas Engelman“. Kvietimą gavau netiesiogiai iš administracijos, o per commonsense.lt. Kartu lankėsi dar ir Rokiškis bei Grumlinas.

 

Commonsense.lt kažkada prirašys daug skaičių, o man užstrigo vienas - 2 000 000 litrų. Tiek vienu metu gali būti gamyklos talpose.

 

Ar žinote, kad Lietuvoje negamina alaus skardinėse? Čia konkrečiai apie šią daryklą. Spėju, kad su daugeliu tai. Alaus niekas negabena į kitas valstybes tik tam, kad išpilstytų, o tai reiškia, kad alų gamina taip pat kitoj valstybėj. Taigi, visiškai normalu, kad skonis kitoks.

Alaus skonis plastikinėje taroje taip pat skiriasi. Tačiau čia jau ne todėl, kad alus gaminamas kitur (jis gaminamas ten pat), o todėl, kad plastikinė tada praleidžia orą ir angliarūkštę. Plius alus pilamas į butelius prieš tai suformavus butelyje vakuumą, o plastikinėje taroje to padaryti neįmanoma.

 

Galbūt skaitėte apie tai, kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė realizuoti Smetonišką girą, nes joje rado saldiklių? O ar girdėjote, kad iš tiesų jų ten nebuvo? Pasirodo Baltarusijoje apskritai negalima naudoti nurodyto saldiklio, todėl jo ten ir negalėjo būti. Tačiau gamyklai tai buvo papildomi nuostoliai. Ko gero iki šiol velkasi negeras kvapas po spaudoje pasirodžiusių tarnybos pranešimų.

 

Ta pati Smetoniška gira Lietuvos gamykloje pilstoma tik į plastikinę tarą. Į stiklinę tarą pilsto Baltarusijoje, nes giros pasterizacija vykdoma po to, kai supilama į butelį. Be to, pasirodo, kad gira yra pavojingas produktas pilstymo metu, nes gali net butelis sprogti.

 

Reklamą žiūrite, todėl žinote, kad tai bene vienintelis lietuviškas alus, kuris rašo ne tik galiojimo datą, bet ir pagaminimo. Vien dėl to yra žiauriai didelė pagarba sprendimą priėmusiems žmonėms.

Gale apturėjo alaus degustaciją, kur bandėme balais vertinti tiek šio bravoro, tiek kitų alų. Ir, žinoma, buvo daug bendravimo. Labai dėkui už šiltą priėmimą. Gal net kiek nejauku, kai dėl 4 žmonių tiek daug dėmesio  :)

Pajūris

Savaitę praleidome Lietuvos pajūryje - Šventojoje. Keletas nuotrupų:

Važiuojant prie žiedo (Klaipėda, Palanga, Šilutė...) yra reklaminis stendas. Ten parašyta „Sveiki atvykę į Švyturio šalį“. Nežinau kaip ten su ta šalimi, ar ji tikrai švyturio ar ne, bet ten papypsinus visą laiką bus geras oras. Norite tikėkite, norite - ne, bet važiuojant rodėl, kad 6 iš 7 dienų lis. Realiai lijo tik kelias valandas per visą savaitę, nors orų prognozė vis sakė, kad rytoj jau tikrai tikrai lis.

Šiuo metu nėra lietuviškos žuvies. Pardavėjai gali kabinti makaronus, bes pakalbėjus su kai kuriais atviriau - visą žuvį atsiveža šaldytą ir ją rūko jau čia. Apima toks keistas jausmas kai turime jūrą ir neturime žuvies.

Po Šventosios nuvažiavus į Palangą pradedi suprasti, kad ten daugiau nebėra ko važiuoti. Tikrai labai skiriasi publika, o tas kičinis miestas nebetraukia.

Nelabai suprantu kodėl, bet tiek Vilniuje, tiek pajūryje alaus kainos stebina, Jei nepasižiūrėsi - gali Kalnapilio ar Švyturio atsigerti po 7 Lt. 6 Lt - čia kaip ir normali kaina daugelyje kabakų. Matyt tikrai pasibaigė krizė ir visi mes puikiai gyvename. Keista man ir dėl to, kad pilstomo alaus iki 4 Lt už litrą yra daug kur. Čia jau užsidirba parduodami ir pilstydami alų. Negi normalu, kad 400% antkainis suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas? Beje... nusipirkti ne Švyturio alaus ne taip ir lengva. Yra vietų, kur yra užsienietiško alaus po 8 Lt už bokalą, bet praktiškai visur tik Švyturio, Kalnapilio, Utenos. 

Norint pavalgyti pietus, teks pakloti apie 22 Lt. Siuba daugelyje vietų 6 Lt, karštas apie 16. Pridėkime alaus bokalą, arbatą ir gausime 30 Lt žmogui. Esate su anta puse - 60  :) Blogiausia yra tai, kad daugelyje vietų pavalgę dar ir neliksite patenkinti, nes maisto kokybė nekokia...

Poilsis mūsų „kurorte“ kainuos dviem žmonėm apie 1500 Lt. O je inorėsite laisviau - ir 2000 Lt pasieksite be problemų. Pridėkite kurą... O štai į Turkiją be jokių akcijų, paieškos ir pan., atsidarius pirmą puslapį galima nuskristi už 3000 Lt dviese, kur sąlygos gyvenimo bus nepalyginimos, oras superinis, vanduo šiltas, viskas įskaičiuota...

Super kaimynai

Ne, ne apie savo kaimynus rašysiu. Kaskart atėjus pas Virgį į svečius mane nustebina jo kaimynai. 9 aukštų laiptinėje sveikinasi visi. Net jei mane mato pirmą kartą. Vakar ėjo trys girtutėliai morozai ir visi nusiteikę žiauriai teigiamai. Jie sveikinasi, kalbina. Gal ten po ta laiptine kažkokia teigiamos energijos upė prateka, bet niekur nesu matęs nieko panašaus. Iš tokios laiptinės ir išsikraustyti gaila būtų  :)

Nenorime dirbti - uždarykime problemų priėmimo duris

Kelininkai pasielgė įdomiai. Jie skuto asfaltą prieš lopydami, bet, matyt, neturėjo kur dėti nuskustas atliekas. Viskas paprasta - juk galima supilti bet kuriame kieme. O dar geriau ant pravažiavimo taip, kad užtvertų pusę jo. Galvojau, kad išsiveš kitą dieną. Jau kokios 2-3 savaitės kaip niekas nesikeičia. Šiandien važiuodamas tokią pat mačiau Laisvės pr. aikštelėje ties lazdynu viaduku. Matyt syprato, kad vežti nebūtina, galima palikti bet kur.

Nutariau pranešti apie tai savivaldybei. Daugiau nežinau kur kreiptis, o už šiuos darbus moka ji. Todėl ir turi prižiūrėti kaip atliekamas darbas.

Apsidžiaugiau, nes yra galimybė per jų puslapį apie tai pranešti. Tereikia prisijungti per banką arba el. parašu.

Pradedam nuo el. parašo. Mane nukreipia į puslapį, kuris yra nesaugus. Kaip galima saugiai prisijungti per Skaitmeninio sertifikavimo centrą, kuris nesugeba nusipirkti ar susitvarkyti sertifikatų?

 

Lieka bankas. Prisijungiu, paspaudžiu, kad sutinku jog mano duomenys būtų perduoti savivaldybei ir...

 

Taigi, jei nori, kad problemų nebūtų - užsirakink ir nieko neįsileisk.

Reikalinga reabilitacija? Prašau

Tie, kas neskaito, arba skaito tik kartais, tai priminsiu, kad po kelio kryžminių raiškčių (galinio) operacijos pirminę reabilitaciją vos ne karinėm sąlygom praėjau savo poliklinikoje. Antrinė, kaip sakė poliklinikoje, man nebepriklausė.

Po operacijos praėjo jau 3 mėnesiai. Per tą laiką pasirašinėjau su poliklinikos vadovybe, su ligonių kasomis, su sveikatos ministerija, su ligoninės atstovais, kuriai priklauso poliklinika. Manote neturiu ką veikti? Gal ir taip, bet jei to nedarysiu aš, nedarysite jūs - niekas tikrai nepasikeis. Taip ir toliau mus stumdys, tyčiosis ir pan. Todėl aš puikiai suprasdamas, kad po 3 mėnesių reabilitacija bus man nebereikalinga, vis tiek ėjau iki galo. Dabar galiu parašyti, kad žinotų kiti žmonės ką daryti, kai jiems atliks tokią operaciją.

Dabar pabandysiu kuo trumpiau kas buvo man ir ką reiktų daryti kai taip nutiks.

Pirminę reabilitaciją skiria toje pat poliklinikoje. Sąlygos priklauso nuo pačios poliklinikos, bet šiame etape jums visai nebūtini treniruokliai. Šią reabilitaciją skiria laisvai, įprastai ji trunka pora savaičių.

Po to jums turėtų skirti ambulatorinę reabilitaciją, kuri dažniausia atliekama centruose. T.y. yra kelios vietos, pasirenkate kur ir ten atliekate. Bet... čia prasideda visas įdomumas. Jei po traumos iki operacijos praėjo daugiau nei vienas mėnuo, tai jau nebe trauma, o liga. Aš nejuokauju - tokie įstatymai. Kadangi po tokios traumos išsioperuoti per 1 mėnesį neįmanoma, tai jūs turite reikalauti poliklinikos, kad rašytų prašymą išimties tvarka skirti ambulatorinę reabilitaciją ligonių kasoms. Ligonių kasos įprastai skiria tokią reabilitaciją, nors tai ir „išimties tvarka“. 

Dabar jau žinote ką daryti, je itaip nutiktų. Aš to dar nežinojau, o laukti, kol man kažkas atsakys ir po to koją mankštinti negalima. Todėl ėjau už savo pinigus į sporto klubą ir pats mankštinausi. Man poliklinikoje, po gauto rašto, pasiūlė sanatorinę reabilitaciją, už kurią apmoka tik 30%, o kaina dienai yra 180 Lt. Todėl dabar žinokite ir kitiems papasakokite ką reikia daryti  :)

Sušikta medicinos sistema

Nė kiek neperlenkiu lazdos su pavadinimu. Lygiai kaip gerai dirbančioje įstaigoje yra bent keli lodariai, taip ir lodarių sistemoje turi būti keli geri darbuotojai. O mūsų medicinos sistema yra sušikta. Visiškai ir galiu galvą guldyti, kad artimiausius 10 metų nieko nepasikeis. Viskas atrodo daug gražiau ir geriau kai netenka susidurti su medicina. Nekalbu apie nuėjimą pas šeimos gydytoją, nors ir ten dažniausiai puikiai viskas matosi.

Spėkite koks pirmas klausimas užduodamas ligoninėje kai atvyksta tėvai su 2 metų vaiku? Neatspėsite - tarpdury jūsų klausia: "o kokiai poliklinikai priklausote?". Atvykote ne į tą ligoninę - važiuokite toliau.

Gydytojas nemato reikalo nei pasisveikinti, nei paklausti kas nutiko tol, kol neužpildo kažkokių privalomų eilučių knygoje. Tiesa, pasisveikinti taip ir nematė jokio reikalo. Pirmas klausimas buvo "kodėl atvykote?". Pradėjus pasakoti kas nutiko, gydytojas nutraukė - "ne, jūs pasakykite kodėl dabar atvykote, o ne kas buvo?". Gydytojui visiškai neįdomu kas buvo.

Apžiūra susidėjo tik iš temperatūros pamatavimo, iplaučių klausymo ir gerklės pažiūrėjimo. Tada pasakė: "virusai panašiai elgiasi, gali iki 3 dienų taip būti". Viskas. Ate. Nesu medikas, gal todėl man labai keista, kad gydytojas žinodamas tik tiek, kad vaikui ką tik buvo 40 laipsnių temperatūra, pamatęs paraudusią nosiąryklę ir nieko neišgirdęs plaučiuose yra tikras tuo, kad tai virusas.

O žinote apie ką gydytojas galvojo kai atvažiavome? "Vėl miegoti neduoda". O "apžiūrėdamas" galvojo - "noriu miego". Tame pačiame kabinete paklota lova man sukėlė tik tokias mintis.

O kai kiek anksčiau vakare važiavome į ligoninę, tai gydytojos pirmas klausimas buvo: "o kodėl ne į polikliniką?". Ji nesuprato, kad jau pusė devynių vakaro ir poliklinika nedirba. Ir jai taip pat pirmiausia nekilo klausimas: "kas nutiko?".

Atvažiavusi greitoji užduoda klausimą: "o kodėl jūs mus kvietėte? Neturite savo automobilio?". Ar nuo mano atsakymo kažkas gali pasikeisti? Gal vaikas pasveiks, o gal įtrauks į juoduosius sąrašus, kur kito iškvietimo metu man pasakys, jog "jūsų vaikui greičiausiai virusas, tai jei nepraėjo 4 dienos - neskambinkite".

Greitajai atvežus į ligoninę dar išklausomas pamokslas, kad visi tyrimai, jei pagalba nebūtinoji ir neturi siuntimo - yra mokami. Greitoji atveža, vaiką su 40,4 temperatūra, o tenka klausytis tokius dalykus.

Mobilusis internetas: Bitės Vodafone vs. Omnitel Omniconnect

Kol dar name neįvedė interneto (liko pusantros savaitės iki termino pabaigos) naudojuosi iš draugų pasiskolintais Bitės Vodafone ir Omnitelio Omniconnect. Tele2 niekas neturėjo paskolinti todėl apie jų internetą negaliu rašyti  :)

Ką gi pasirinkčiau iš šių dviejų variantų? Tikrai Bitės. Ir štai kodėl:

  • Bitės internetas beveik neturi trūkinėjimo, o Omnitelio mėgsta.
  • Abu operatoriai turi "neribotus" planus. Vienas duoda 15 (Bitė), o kitas 10 (Omnitel) GB, o po to greitį numuša atitinkamai iki 512 ir 128. Su 128 tai tiesiog gali visiems girtis, kad turi internet, bet naudotis juo tikrai bus kantrybės išbandymas.
  • Bitės programinė įranga padaryta daug geriau. Gali matyti kiek iš viso šį mėnesį jau išnaudojai, o Omnitel rodo tik kiek šį seansą (nuo paskutinio prisijungimo) išnaudojai.
  • Toks vaizdas, kad Omnitel programinę įrangą kūrė vienas programuotojas. Jis ir dizainą padarė ir sugalvojo ką kur sukelti. Išvaizda klaiki, patogumas - taip pat.
  • Omnitel programinė įranga yra žiauriai įkyri. Jei programa kreipiasi į internetą - ji pasileidžia ir tokiu būdu tikrai sugeba erzinti.
  • Kompiuterį neišjungus, o hibernatinus, užsikrovus Omnitel programa jau neberanda modemo. Reikia ištraukti ir įkišti iš naujo.
  • Naudojantis Omniconnect mano programa neprisijungia prie Google Talk, neleidžia siųsti torrentų. Tokių problemų su Vodafone nėra.

Beje, suinstaliavus Vodafone, o po to Omniconnect, prie vodafone prisijungti pasidaro problematiška, nes įkišus Vodafone modemą pasileidžia Omniconnect programa ir kažką pridaro. Todėl tenka naudoti viename kompiuteryje tik vieną (jei norime normaliai).

Kaip pasigaminti sraiges

Pamačiau kaip žmonės netingėdami viską fotkina ir aprašinėja, tai nusprendžiau ir pats parašyti savo patirtį.

Sraiges gaminau kokius 3 kartus. Visus kartus pats rinkau, ruošiau ir t.t. Žinoma, kad su pagalba  :)  Bet patirtis yra grynai praktinė.

Šiemet Salininkuose sraigių buvo be proto daug. Ilgai galvojau ar terliotis su jomis ar ne. Po to Rokas parodė šį video

Įdomiausia, kad jį pažiūrėjus viskas atrodo paprasta. Bet jame nėra pačio "maloniausio" proceso. :)  Oki apie viską paeiliui.

  1. Prisirinkti sraigių. Pats paprasčiausias ir maloniausias etapas (neskaitant valgymo). Jau kur jų yra - ten jų prisirinkti yra vieni juokai.
  2. Išlaikyti 3 paras. Galimai r 4-ias nes jos nemirs taip greitai. Kažkada buvau pamiršęs ir jos maišelyje uždarytos išbuvo savaitę. Ir nieko  :)  Kiti jas barsto miltais, dar kiti - prieskoninėm žolėm. Atseit išsivalys organizmas. Iš tiesų tiek miltai tiek žolės yra joms maistas ir nuo to gali pasikeisti tik š.. spalva. Todėl geriausia nieko neduoti.
  3. Atskirti valgomą nuo nevalgomo. Čia pati šlykščiausia dalis. Pirmus kartus sraiges sumesdavau į verdantį vandenį ir tik po to ištraukęs atskirdavau. Labai nepatogu ir valgomoji dalis būna kieta, bei maža (susitraukia). Daryti tą reiktų gyvoms. Kai sraigė išlenda - nesunku paimti tarp dviejų pirštų kuo arčiau kiauto. Ten perkerpame ir metame vieną į vieną puodą, kitą - į kitą.
  4. Verdame kiautus. Juos rekomenduoja virti apie valandą. Čia neturiu daug patirties, bet manau, kad kuo ilgiau virti, tuo lengviau turėtų atsiskirti š... dalis ir kiautas. Pavirus su peiliuku ar pincetu ištraukiame iš kiauto tai, kas ten liko. Vieną dalį į šiukšlių dėžę, o kitą nuplauname.
  5. Verdame valgomą dalį. Čia tie padai, ant kurių sraigė šliaužioja. Virti reikia geras tris valandas. Galima ir kiek ilgiau. likus pusvalandžiui galime sumesti morkos, bulvės, svogūno. Gausis tikrai labai puikus sultinys.
  6. Sviestas. Jį sumaišome su krapais ir česnakais. Maišykite pagal skonį.
  7. Ruošiame patiekalą. Imame tuščią kiautą, pilame į jį šaukštelį sultinio, dedame sraigę (valgomą dalį) ir užtepame skylę paruoštu sviestu. Viską dedame į indelį, iš kurio neišvirstų.
  8. Kepame. Kai viskas paruošta, dar 15 min. pakepame orkaitėje. Sviestas ištirps, susimaišys su sultiniu, šiek tiek to aromato įsigers ir į sraigę. 
  9. Valgome. Imame kriauklę, pagaliuku užkabiname sraigę, į burną ir užgeriame tuo, kas liko. Gardu :)

 

Visas paruošimas valgymui trunka geras 5 valandas, todėl jei norite nedidelės egzotikos - skirkite tam visą vakarą  :)

Kalė

Ketvirtadienį atvažiavo Jonas ir atvežė įkurtuvių dovanų.

Violetinis Bin Ladenas

Kažkodėl man Osama Bin Ladeno istorija žiauriai primena Drąsiaus Kedžio.

Manote kitaip?  :)

Ech... geriau nesirkite...

Iš tiesų po operacijos yra trys tipai reabilitacijos:

  1. Vietinė poliklinikoje
  2. Ambulatorinė kitoje poliklinikoje (gal labiau specializuotoje)
  3. Sanatorija

Žingsniai turi būti pereiti paeiliui, bet nebūtinai visi iki galo.

Pirmą žingsnį perėjau:

  1. Magneto palaikymas ant kelio 7 kartai. 3 nemokami, kiti po 6,80 Lt
  2. Masažas 10 kartų. 2 nemokami, kiti po 6,80 Lt
  3. Kineziterapija 6 kartai. 2 nemokami, kiti po 17,60 Lt

„Nemokamos“ reabilitacijos pirmas etapas man kainavo 152 Lt. Jei būtų darę viską po 10 kartų, tai būtų kainavę 242,80 Lt. Magneto nedariau, nes vienintelė seselė atostogų išėjo, o kineziterapija ten tokia, kad namie lygia itaip pat gali pasidaryti. Netikite? 90% pratimų ant žemės, po to dviratis, kurio pedalus ir sveikom kojom sunku pasukti, o reguliavimas neveikia. :)

Na atėjo laikas antram. Einu pas reabilitologę. Ji paaiškina, kad surašys viską į knygelę ir man reikia eiti pas savo šeimos gydytoją, kad išrašytų siuntimus į ligonių kasas. Nueinu pas šeimos gydytoją, o ten pasirodo, kad neradbingumo lapelis išrašytas pagal ligos, o ne traumos kodą ir todėl jie negali manęs siųsti. O taip padaryta todėl, kad operacija buvo daryta ne iškart po traumos, o po metų. Paklausiau kaip įmanoma iškart daryti, kai po traumos turi praeiti mėnuo ar pora ir po to operacijai užrašo po pusmečio. Niekas nieko nežino. Nuvažiavau į ligonių kasas - ten man aiškina, kad jie niekuo dėti ir viskuo rūpinasi poliklinika. Daugiau į kalbas nesileidžia - darykite ką norite, kreipkitės į savo polikliniką.

Štai taip va ir esu aklavietėje. Ta proga viską gražiai surašysiu ir išsiųsiu registruotus laiškus ligonių kasoms, poliklinikai ir, gal, sveikatos ministerijai. Taip, esu tas, kuris užknisa visus, bet man stovėti eilėse po valandą, kad pasiųstų pa skitus atsibodo. Perėjau viską kol atsiradau aklavietėje. Todėl paprašysiu oficialaus išaiškinimo kaip man toliau elgtis.

Poliklinika ir kortelės duomenys

Ar pastebėjote, kad poliklinikoje Jūsų klausia kokioje įstaigoje dirbate? Klausia ir kokias pareigas užimate. Ne gana to, visą šią info užrašo ant jūsų kortelės viršelio kaip labai svarbią informaciją.

Ilgai galvojau ir niekaip nesugalvojau kodėl mano gydytojams ar pačiai ligoninei turi rūpėti mano darbovietė. Absoliučiai nesuprantu koks skirtumas kokias pareigas aš užimu. Gal yra gudrių žmonių, galinčiu man tai pasakyti?