Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

kaunas

kaunas stebūklų miestas. pilnos kavinės mažų vaikų, kurie vaikšto aplink lankytojus ir prašo pinigų. daugumai jų pasiūlius maisto - jie nueina. vienas liko. nupirkom salotų ir vaikas užkando. padėkojo ir nubėgo. sakė kaune dare bandymą. pagavus tokį vaiką nuvesdavo pas tėvus. labai dažnai jų tėvai gyvena normaliai ir turi pinigų. jie net neįtaria apie tokį jų vaikų užsiėmimą. po to, spėju, gaudavo diržų...

nuėjom į kavinę „elfų šėlsmas“. užsisakėm pavalgyti. man prie omleto atnešė krepšelį su dviem gabalėliais duonos. jei pjauti palangos duonos didziausią riekė, tai tie abu gabaliukai gal užimtų 2/3. duonos nevalgiau. išeinant atnešė sąskaitą, o joje įrašyti 20 centų už duoną. duonos neprašiau ir po to net nevalgiau. už duoną nemokėjome. cirkai kažkokie.

kitam kabake paklausėm kokio alaus turi. turėjo dviejų rūšių. pavarčius meniu pastebėjau, kad jame yra gal 10 rūšių alaus ir tarp jų nėra padavėjos išvardintų. sakau: „jūsų meniu turbūt jau labai pasenęs?“. sako: „tai kad ne“. parodžiau alaus sąrašą. ji: „aaa na taip...“.

paintbolas

vakar kaune žaidėm paintbolą. dvi komandos: vienoje 9, kitoje 10 žmonių. tikrai labai gera atrakcija ir laiko praleidimo forma. daugelis pabandžisių pirmą kartą, sakė dar nori. kai žaidžiau vilniuje - tikrai nebuvo taip įdomu. dabar gi dalis apleistose patalpose, dalis lauke. gerai apgalvojus strategiją - galima laimėti. šį kartą visi pasidalinome po lygų skaičių pergalių. laimėjo draugystė.

kirpykla

buvau kirpykloje. seniai kažkada buvau nusidažęs galvą gal geltonai. kai pirmą kartą pamatė kirpėja, sako: „kas tave taip baisiai nudažė“. ji omeny turėjo mano plaukų spalvą. antrą kartą nuėjus, jau buvo kita kirpėja. panašiai pasakė apie mano plaukų spalvą. na ir pagaliau šiandien nuėjau trečiajį kartą. buvo vėl kita kirpėja ir vėl paklausė kas man dažė plaukus. kai nukirpo, pasakė, kad dabar atrodau kaip žmogus. arba iš tiesų labai jau baisi ta spalva buvo arba tiesiog kirpėjų akys ją kitaip rodo  :)  taigi, apsikirpau. jau buvau pamiršęs kaip atrodau juodais plaukais. truputį keista  :)

iš rašyk aukso fondo

Stovi medis. Salia jo kitas medis. Aplink juos dar daug daug medziu. Tai - miskas.
miske siuksles...
Siuksles trukdo svajoti. O gal ne?
Galbut tada svajones buna tik siukslinos?
Belieka tik dangus...
Pazvelgi i ji...tai kitoks dangus...
dalele jo jau priklauso medziams...
to neuztenka...

krepšinis

vakar žaidžiau krepšinį. lauke temperatūra gal kokie 28 laipsniai, o salėje dar karščiau. salė antram aukšte su stikliniu stogu. per dieną "šiek tiek" sušyla. ne gana to jau seniai buvau žaidęs, tai kol prisiminiau kaip tą kamuolį reikia laikyti rankose, po to kaip bėgti, po to kaip mesti... uch sunku buvo. bet kažkaip ištvėriau. esu beveik stiprus. tik žaidėjai ten visi labai mėgsta ne komandinį žaisti, o po vieną. išvada: gera buvo pažaisti  :)

dviratis

pasirodo kameroje yra dar viena skylė. visai šalia užlopytos. užklijavau. vakare pažiūrėsim kaip ten iš tiesų bus.

klasiokai

vakar buvau klasiokės tėvo laidotuvėse. mirė amerikoj. į lietuvą atvežė tik urną. keista. galvojau, kad viskas kitaip, kai kūno kaip po tokio nėra. salėje nesijautė nieko, kas būtų neįprasta. reiktų visus kūnus deginti.

po visko nuėjom su klasiokais į kabaką pasibendrauti. buvo ir auklėtoja. gerai visgi susitikti klasiokus. kažkaip šiltai vistiek. kol sėdėjome man sako "žiūrėk loreta eina". žiūrėjau. kokia loreta? nepažįstu. paaiškino, kad čia irgi klasiokė su kuria mokėmės iki 10 klasės. sakau čia ne ji. kai priėjo ir su mumis persimetė keliais žodžiais tai lyg ir kažkas tokio yra. žmogus taip stipriai pasikeitęs, kad niekada gatvėje nebūčiau jos pažinęs. kai ji kalbėjo žiūrėjau ir stebėjausi. nerealiai pasikeitusi. dar taip nemačiau turbūt.

dviratis

vakar vakare klijavau kamerą. ryte pažiūrėjau, kad prastai suklijuota. perklijavau iš naujo. pripūčiau. viskas gerai, oro neleidžia. surinkau ratą, pripūčiau. ššššššššš... vėl leidžia. visiškai nemoku klijuoti kamerų. bandysiu dar kartą, bet jau paskutinį. jei nepasiseks - galbūt teks pirkti naują kamerą.

dviratis

vakar paskambino dj ir sako: „važiuojame dviračiais iki žaliųjų ežerų. pasimaudysime.“ truputėlį pasilaužiau ir sutikau. taigi, 13,71 km į vieną galą ir panašiai atgal. buvo gerai. geras dviračių takelis, neblogas vanduo. grįždami poroje vietų atsigaivinome alumi. šiandien ryte pasižiūriu į savo dviratuką: padanga nuleista. turbūt grįždamas kažkur kiemuose pradūriau. šiandien per pietus užvažiavau į dviračių parduotuvę ir už 5 lt nusipirkau padangų klijavimo komplektėlį. vakare susiklijuosiu ir vėl galėsiu lakstyti. brrr...

rasyk.lt

rašyką permetus ant naujo serveriu veikimas tikrai pagreitėjo. įdomiausia, kad ten php5 ir nieko keisti nereikkėjo  :) labai gerai gavosi.

darbas

viena mergaitė iš mūsų kažką parašė šefui. atsakymą gavau ir aš. nerealiai esu patenkintas savo darboviete.

„Brangieji,

Nuo pat firmos įsikūrimo pradžios ir iki šiol naudojausiu pačiu lieviausiu kompu ir lieviausiu monitorium, bet niekada niekam nepreikaištavau ir nedariau iš to problemos. O nešiojamą kompą nusipirkau ne dėl krūtumo, bet kad galėčiau namuose dirbti. Nežinau kaip dar Jums paaiškinti, jog šiuo metu yra daug svarbesnių pirkinių ir man asmeniškai svarbiau, kad mūsų paslauga kokybiškai veiktų, o ne darbuotojai šiltose kėdėse prie 21" monitorių kaifuotų. Ne kaifuoti susirinkome, o dirbti. Airida, jeigu Tu prie manęs prieitum ir pasakytum - "Mantai, man reikia geresnio kompo, nes neina normaliai dirbti. Galiu šį mėnesį labiau pasistengti ir už tuos pinigėlius nusipirktumėme". <...>  Bet kažkodėl tai rūpi tik man vienam. O nuotaikų priklausomybė labai paprasta - Jums nerūpi firma, man nerūpit Jūs. Sad but true.“

darbas

nuo pat pirmadienio darbe nesąmonės. atmosfera šūūūdina. visi pikti. prieš tai sėdėjau prie asmeninio, nuo šiandien jau išėjusios, mergaitės monitoriaus. buvo nekoks, bet... 17" lg. dabar laikinai pastačiau seną seną sony gal 14". tam monitoriui spėju, kad kokie 6 metai. vien jau žiūrint skauda akis. kažkada buvau kalbėjęs su direktoriu, kad pirksime man naują. tada dar mergaitės buvo. šiandien ateinu ir sakau, kad laikas pirkti, nes šitas yra laaabai blogas. atsakymas paparastas: „aš prie jo 2 metus sėdėjau ir nieko“. be komentarų.

jonas pasakė: „pasakyk jam, kad aš rūkau jau 7 metus ir nenumiriau. tegu parūko.“

knyga

šeštadienį buvau svečiuose. kol visi virtuvėje sukosi per radiją nugirdau, kad laidos vedėjas kalba kažką apie knygas. nutariau pasiklausyti. kaip tik baiginėjo pasakoti apie knygą. sako: „o dabar konkursas“. pasirodo toje knygoje visi skyriai sužymėti pirminiais skaičiais. reikėjo išvardinti pirmus 7 pirminius skaičius. prieš tai du paskambinę neatsakė, o aš prisikambinau ir išvardinau: 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17. laimėjau knygą. sakė atsiųs paštu.

vakaras

vakare einu vakarienės į amus, kur mūsų dovanotas kačiukas gyveną. po to nuo 10 vakao kažkoks dėdė ekskursiją po vilnių darys, tai ir mes eisime. sakė po 10 Lt reiks duoti. sakė tikrai apsimoka. pažiūrėsim kaip ten bus. parašysiu teisybę  :)

šiandien sužinojau, kad jau ketvirtadienis. liko viena diena ir savaitgalis. tai jau neblogai :)