kaunas

kaunas stebūklų miestas. pilnos kavinės mažų vaikų, kurie vaikšto aplink lankytojus ir prašo pinigų. daugumai jų pasiūlius maisto - jie nueina. vienas liko. nupirkom salotų ir vaikas užkando. padėkojo ir nubėgo. sakė kaune dare bandymą. pagavus tokį vaiką nuvesdavo pas tėvus. labai dažnai jų tėvai gyvena normaliai ir turi pinigų. jie net neįtaria apie tokį jų vaikų užsiėmimą. po to, spėju, gaudavo diržų...

nuėjom į kavinę „elfų šėlsmas“. užsisakėm pavalgyti. man prie omleto atnešė krepšelį su dviem gabalėliais duonos. jei pjauti palangos duonos didziausią riekė, tai tie abu gabaliukai gal užimtų 2/3. duonos nevalgiau. išeinant atnešė sąskaitą, o joje įrašyti 20 centų už duoną. duonos neprašiau ir po to net nevalgiau. už duoną nemokėjome. cirkai kažkokie.

kitam kabake paklausėm kokio alaus turi. turėjo dviejų rūšių. pavarčius meniu pastebėjau, kad jame yra gal 10 rūšių alaus ir tarp jų nėra padavėjos išvardintų. sakau: „jūsų meniu turbūt jau labai pasenęs?“. sako: „tai kad ne“. parodžiau alaus sąrašą. ji: „aaa na taip...“.