klasiokai

vakar buvau klasiokės tėvo laidotuvėse. mirė amerikoj. į lietuvą atvežė tik urną. keista. galvojau, kad viskas kitaip, kai kūno kaip po tokio nėra. salėje nesijautė nieko, kas būtų neįprasta. reiktų visus kūnus deginti.

po visko nuėjom su klasiokais į kabaką pasibendrauti. buvo ir auklėtoja. gerai visgi susitikti klasiokus. kažkaip šiltai vistiek. kol sėdėjome man sako "žiūrėk loreta eina". žiūrėjau. kokia loreta? nepažįstu. paaiškino, kad čia irgi klasiokė su kuria mokėmės iki 10 klasės. sakau čia ne ji. kai priėjo ir su mumis persimetė keliais žodžiais tai lyg ir kažkas tokio yra. žmogus taip stipriai pasikeitęs, kad niekada gatvėje nebūčiau jos pažinęs. kai ji kalbėjo žiūrėjau ir stebėjausi. nerealiai pasikeitusi. dar taip nemačiau turbūt.