Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

Apsipirkimas e-maxima.lt

 

Ne, man už šį įrašą niekas nemokėjo ir nieko nedavė.

Kadangi jau išsiaiškinome esminį klausimą, galiu rašyti savo įspūdžius. Seniai mačiau kaip jei atrodo (dar tada ka itik testavo su pačiais pirmaisiais vartotojais), bet niekada nepirkau. Pradžioje jie nevežė ten kur man reikėjo, o po to nenorėjau mokėti už pristatymą. Dabar buvo puiki proga - 49 Lt suma ir pristatymas nemokamas. Nepamenu kada iš parduotuvės išėjau su mažesne sąskaita. Nekalbant apie tai, kad jau daug metų laukiau tokio dalyko - kaip internetinės maisto parduotuvės su nemokamu pristatymu. Jei Maxima paliks 49 Lt sumą nemokamam pristatymui - tikrai ten pirksiu visada ir nevažiuosiu niekur kitur. Įprastai nesu lojalus nė vieno prekybos centro lankytojas, todėl čia Maxima gali iš manęs gauti viską  :)

Dabar apie priežastis:

  1. Nereikia niekur eiti
  2. Tai patogu
  3. Tai nekainuoja papildomai plius nereikia naudoti savo transporto
  4. Labai patogiai ir aiškiai matomos vieno kilogramo kainos, todėl labai lengva lyginti kas kiek realiai kainuoja.
  5. Pristatymo laiką renkuosi pats (2 val. intervalu)
  6. Išleidžiu mažiau. Tai iš tiesų tiesa, nes perku tai ko man reikia, o ne einu iki prekės pakeliui paimdamas dar pamatytų.

Esu labai patenkintas šiuo Maximos žingsniu. Ar pirkote jūs?

Automobilio draudinas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu

Jau ne kartą rašiau apie tai. Trumpai - visada verta kainą internete pasitikrinti visose draudimo bendrovėse.

Šiemet pastebėjau naują tendenciją - visi siūlo 20-30 procentų nuolaidas. Patikėkite, tikrai verta kainas patikrinti visur. Net su 20% skelbiama nuolaida kaina būna didesnė. Čia panašiai kaip daro prekybos centrai - pakelia kainą, po to pritaiko nuolaidą ir štai jums 50% nuolaida, kuri realiai gali būti tik kelių procentų.

Įdomu ar ateis tas laikas, kai žalą nukentėjusiems atlygins ta draudimo bendrovė, kurioje jis draudžiasi? Dabar yra visiškai nesuprantama situacija, kai visi draudžiasi nesuinteresuoti aptarnavimo kokybe, o tik su orientacija į kainą. Juk man atlygins ne ta bendrovė, kurioje draudžiuosi.

Europos čempionatas Kaune

Na pagaliau trečia dalis iš trečiojo miesto - Kauno. Iš tiesų pirmame etape buvo dar trys miestai, bet ten nebuvau ir nieko apie tai nežinau  :)

Važiavome ne tik palaikyti Lietuvos rinktinės, pažiūrėti gero krepšinio, bet ir pamatyti naująją išgirtąją Kauno Žalgirio areną.

Bilietus pirkome pačią pirmą prekybos dieną. Įsigijome abiem ketvirtfinaliams (ir kas galėjo pagalvoti, kad abi dienas loš mūsų rinktinė?) ir sumokėjome po 140 Lt. Man atrodo, kad tai labai nemažai.

Arena iš išorės atrodo pobaisiai ir tikrai nėra tas pastatas, kuris puošia arba bent jau neišsiskiria iš salos. Suprojektuota tikrai patogiai ir atskiras įėjimas į viršutines tribūnas pasiteisina visu 100%. Išėjus į balkoną atsiveria erdvė su vaizdu į Akropolio garažus, nebaigtą statyti viešbutį ir gamyklas. Žiauroka, bet čia jau nelabai ką dabar padarysi. Užėjus į salę viskas atrodo gražu, nauja, tvarkinga. Bet šioje vietoje mūsų geri įspūdžiai baigiasi, nes surandame savo vietas. O jos, kaip pasirodė vėliau, nebuvo pačios blogiausios.

 

Gal mes kažkuo kitokie, bet atsistojus ten pradeda suktis galva, nes aukštis ir atstumas įspūdingi. Šitas vaizdas toks, kokį realiai matėme sėdėdami savo vietose. Kaip matote - vidurį kubo užstoja metalinė konstrukcija, o žaidėjai tokie maži, kad sunku atskirti kur kuris. Tada nuėjau nufotografuoti į patį viršų per patį vidurį. Atsisėdau ir vaizdelis štai toks:

 

Vos telpa net vienintelis matomas krepšys, o kubo apačia (kur rezultatas ir laikas) nematomas. Nesunku nuspėti kas darosi leidžianti žemiau. O kaip tik kitą dieną ten ir atsidūrėme:

 

Kažkur dingo kubas? Pabandykite kada žiūrėti krepšinį per šilelio dydžio televizorių pastatytą kitame kambario gale su uždengtu rezultatu. Galite dar išjungti Petrausko garsą, kad neduok die pasakys rezultatą ar laiką. Ir štai jums toks vaizdas, kaip Kauno arenoje už 140 Lt. Ten turėtų būti uždrausta pardavinėti bilietus, arba ten reiktų įrengti atskirą ložę Miliūnui, Vėtrūnai ir kitiems, kurie prisidėjo prie arenos statybų bei projektavimo.

Pirmąją dieną pirmas rungtynes žiūrėjome persėdę kitur, kur buvo laisvos vietos. Antrosios turėjo būti Lietuva-Makedonija. Supratome, kad sėdėti ten, kur mūsų vietos visiškai nenorime ir mielai tas vietas iškeistumėm į vietas prie televizoriaus ar net kompiuterio. Taigi, pardavėm bilietus po 160 Lt  :) 

Antrąją dieną vietos buvo net per Lietuvos rinktinės rungtynes. Tai mes vaikščiojom kur norėjom ir sėdėjom visur kur buvo vietos. Net antroj eilėj nuo salės  :)

Apie komandas neberašysiu. Tik apie Lietuvos.  :)  Iš tiesų po pralaimėjimo net treneris išsimušė iš pusiausvyros ir pradėjo daryti daug klaidų. T.y. nebematyti ir nebereaguoti greitai į tai kas daros iaikštelėje. Rinktinei negali visada sektis, todėl, pripažinkime, užimta penkta vieta yra būtent ta, kurios dabar ir esame verti. Nugalėjome ne vieną pajėgų varžovą, bet kai tik visi suprato kaip nutraukti 2x2 ir kad gali šiek tiek daugiau pasistumdyti - rinktinė sugriuvo. Kemzūra neturėjo plano X, o žaidėjai neturėjo aiškaus lyderio. Taigi, 5-a vieta yra reali, o ne nesėkmės-sėkmės faktorius.

Europos čempionatas Vilniuje

Vilniuje buvau 3 dienas. Nė karto nebuvau Lietuvos rinktinės rungtynėse. Tačiau čia viskas kiek kitaip nei Alytuje.

Siemens arena daaaug didesnė už alytaus. Čia bilietus skenuoja stacionarūs aparatai, o ne žmonės su rankiniais. Todėl viskas vyksta daug greičiau. Tai, ką leido įsinešti į areną Alytuje, Vilniuje jau atiminėjo (tarkim Maximos dalintas rankeles).

Vilniuje Siemens arenoje aukštiems sirgaliams yra blogis - normaliai netelpa kojos. Nepalyginamai blogiau nei Alytuje. Dar vienas dalykas, kuris nustebino - alkoholis. Kodėl BMW dalyje leidžia juo prekiauti, o kitur ne? Juk jei negalima - reiškia negalima, o jei galima - reiškia galima. O dabar vienoj daly - gerk, o kitoj - tik bealkoholinis alus.

Sirgalių zona čia daug didesnė. Plius ič anormaliai maisto buvo, ne tik alaus ir juokingų riešutų. Dar vienas dalykas - šalimais esantis Ozas. Kai buvo šalčiau ar blogesnis oras - jis nutraukdavo visus žmones iš sirgalių zonos. Ten esantys kabakai nespėdavo vykdyti užsakymų ir reikdavo laukti po pusvalandį ir ilgiau.

Sirgaliai. Pirmą dieną (kai buvau) buvo labai daug gruzinų. Po to jų vis mažėjo ir mažėjo... Buvo grupelė graikų, kurių būgnininkas buvo kažkas tokio. Nerealiai daug slovėnų. Žalia žalia... Makedonų likę visai nedaug, tačiau jie visi nusleisdavo apačion ir palaikydami šoko, dainavo. Rusai turi pora skanduočių, o toliau rėkdavo žaidėjų vardus arba pavardes. Tačiau kiekvieną dieną pradėdami nuo tik iš Rusijos atvykusių sirgalių palaikymu, viskas plėsdavosi ir gale rungtynių jau nemažai žiūrovų ir Lietuvos prisijungdavo prie jų. Suomių taip pat mažėjo, mažėjo ir gale liko tik koks 10 matomų.

Komandos. Suomija kovojo, kovojo, bet antras etapas jau daug sunkesnis už pirmąjį. Panašiai ir su gruzinais, bet gruzinams toliau eiti sutrukdė traumos. Jei ne traunos, jie būtų patekę ir į ketvirtfinalį. Slovėnai žaidžia kaip miegodami. Daug žaidėjų susenę arba tai nepasiruošę (Smodišas, Jagodnikas, Lorbekas). Jie bus patrankų mėsa Ispanijai. Graikai sunkiai suprantami. Jie kasdien žaidžia vis geriau, bet iki gero žaidimo jiems trūksta nemažai. Keista man, kad mažai gauna žaisti Koufos. Jis tikrai gerai atrodo. Makedonai stebina ne tik visus, bet ir pačius save. Niekaip nesuprantu kaip jiems taip einasi. Nieko gero labai nerodo, o tik per visišką nesąmonę Rusijai pralaimėjo. Rusai žiauriai sunkiai prognozuotini. Vienas rungtynes sužaidžia super, o kitas nesugeba pataikyti. Tačiau jie turi gerą trenerį, kuris sugeba staigiai ir teisingai priimti sprendimus. Retas atvejis.

Europos čempionatas Alytuje

Kai Tiketa žiauriai pasišiko su bilietais ir beveik niekas jų negavo į Panevėžį (įdomu kaip gavo Maxima ir kitos įmonės, kurios nėra Europos čempionato rėmėjos?), su Virgiu nutarėm, kad važiuosime kitur. Ilgai neteko rinktis, kadangi Alytuje turėjome gyvenamąjį plotą. Taigi, nusipirkome trim dienom bilietus.

Alytuje buvęs gal kokį kartą ar du (ne pravažiuodamas). Mano įspūdžiai pakankamai artimi pirmą kartą besilankančio turisto susidarytam vaizdui. Pats miestas nelabai gyvas. Pakankamai mažai transporto, žmonių. Gal todėl, kad vasara ar savaitgalis? Nesant arti arenos sunku atspėti, kad Alytuje vyksta Europos čempionato etapas.

Prie pačios arenos labai puikiai įrengta fanų zona. Tikrai labai gerai viskas padaryta: stalai, alus už 6 Lt, scena, ekranas, kašiai... Tikrai viskas ten labai gerai. Na gal išskyrus lietuvišką biznį. T.y. žmonių apipisinėjimą. Apačioje matysite dvi foto kaip atrodo ant prekystalio ir kaip apvertus indelį su riešutais, kurių kaina - 8 Lt.

 

Nežinau, gal smagu čia taip daryti, bet tai buvo vienintelis mano pirktas užkandis ten. Pasimokiau iš pirmo karto ir daugiau iš manęs už užkandžius negavo nė cento.

Alytaus arena tikrai labai jauki. Gal po Vilniaus arenos ji atrodo žiauriai maža, bet rungtynių stebėjimas nuo 5 eilės yra tikrai super geras dalykas. Deja, bet kaskart einant iš arenos kildavo klausimas: o jeigu gaisras? Man rodos bent pusė žmonių tikrai uždustų, nes žiaurus butelio kakliukas yra prie išėjimo iš arenos link laiptų.

Apie komandas. Makedonai nustebino visus, tapę grupės nugalėtojais. Tačiau jie žaidė šešiese - su super gerais sirgaliais, kurių buvo daugiausia. Beje, jie turi natūralizuotą Bo McCalebb, kuris yra vienas svarbiausių jų žaidėjų. Graikai atrodė, kad skins pergales vieną po kitos, bet jų žaidimas atrodo tragiškai. Jei ne dar labiau tragiškai žaidžiantys kroatai, graikai jau būtų pakeliui namo. Suomiai visiems netikėtai pateko į antrąjį etapą, bet... Suomiai žiauriai nori laimėti visas rungtynes. Jie neturi aukštų centrų, bet kovoja dėl kiekvieno kamuolio. Jų sirgalių taip pat nemažai buvo Alytuje. Suomių ir Makedoniečių sirgaliai kartu baliavodavo, vieni kitus mokė savo skanduočių ir kas kažkiek laiko tikrindavo kaip išmoko. Kroatai niekaip nesupranta kaip reikai žaisti. Vienas rungtynes iššauna ir pakovoja, kitas - miega. Jie taip pat turi natūralizuotą žaidėją Dontaye Draper. Bosnija ir Hercogovina žaidė niekam nesuprantmai. Jokio dalinimosi kamuoliu, kiekvienas sau. Turi nesveikai gerą (jaunystėje) natūralizuotą žaidėją Henry Domercant. Jis labai gerai pataiko, bet po 3 minučių aikštelėje nebepavelka kojų. Rimtai. Jei jis galėtų žaisti 40 min, tai bosniai tikrai būtų žaidę kitame etape. Juodkalnija visiškai pelnytai liko paskutiniai ir niekaip nesuprantu kaip jie galėjo nugalėti makedoniečius. Žaidžia po vieną, turi žiauriai blogą natūralizuotą įžaidėją Omar Cook. Kol nesi aikštelėje, sunku patikėti, bet jis viskas ką daro, tai ateina iki tritaškio atiduoda kamuolį ir stovi ten. Nei juda, nei veržiasi - nieko. Vienose rungtynėse specialiai stebėjome ir per 15 žaidimo minučių tik kartą įbėgo kirsdamas tritaškio liniją. Treneris jį laiko aikštelėje taip demotyvuodamas visą komandą. Treneris tik vaikšto, bamba sau po nosimi ir pamiršta, kad reikia keisti žaidėjus, reikia dirbti trenerio darbą. Vienareikšmiškai iš elgesio tai yra pats blogiausias treneris C grupėje.

Apibendrinant visiškai nesigailiu važiavęs į Alytų stebėti rungtynių. Džiaugiuosi tai padaręs ir važiuočiau kitais metais, jei ten jos vyktų  :))

Neleiskite savo vaikų į „Ratai 2“

Nusprendėm nuvesti savo vaiką į kiną. Teatre jau buvo, o kine - niekada. Pirmasis „Ratai“ patiko ne tik vaikui bet ir mums. Pakankamai tvarkingas, gražus ir t.t. Nutarėme, kad nuvesime vaiką į „Ratai 2“ kinoteatre. Nedarykite tos klaidos. Šaudau-gaudau man jau buvo perdaug, o vaikui... Ji neišsėdėjo iki galo, o kartais įsikibdavo ir liepdavo ją apkabinti. Įprastai taip ji nesielgia. Po šio filmuko „vaikams“ daugiau niekada nevesiu vaiko į kiną, kol pats nepažiūrėsiu filmuko. Taigi, dar viena priežastis naudotis torrentais.

Kadangi prakalbau apie torrentus, tai pasakysiu ir antrą priežastį. O ji labai paprasta - parsisiuntus filmą nereikia 20 minučių (!!!) žiūrėti reklamos ir anonsų. Gausiu filmą nemokamai ir nežiūrėsiu reklamos. O gal geriau rinktis sumokėti kalną pinigų ir žiūrėti su 20 minučių reklama?

Paukštukas

Iššoko kėkštas iš lizdo, susukto pastogėje.

TV serialai, kuriuos žiūriu (žiūrėjau). 2dalis

Kažkada rašiau apie serialus. Dabar juos taip pat žiūriu. Su dideliu malonumu. Gal ko nebūsite matę ir norėsite pasižiūrėti.

 

End Game

Amerikietiškas filmas apie rusą. Kad ir kaip amerikiečiai įsivaizduoja rusus - tai juokinga. Rusas, gyvenantis viešbutyje ,nes negali iš jo išeiti. Ten sprendžia visokias bylas. Puikiai tinka, kai visai nėra ką žiūrėti, bet nyku, kai norisi gero serialo.

 

Sherlock

Nauja Šerloko Holmso interpretacija. Pirma serija neleidžia suprasti kas bus toliau ir kuria linkme viskas judės. Deja deja, bet po trijų serijų pasidaro visiškai aišku - šitas Šerlokas ne tik kvailas bet ir nuobodus. Jei būtų bandoma filmuoti visiems žinomus Konan Doilio apsakymų nuotykius, tada bent jau kvailumas nebūtų išryškėjęs. Dabar istorijos kuriamos kvailų scenaristų perteikiamas kvailam personažui.

 

The Killing

Viena žmogžudystė per daaug serijų. Labai nyku ir migdo, bet kai nėra ką žiūrėti gal ir tinka.

 

Human Target

Kažkuo panašus š Leverage, tik gal kiek geresnis. Norite nesukti galvos dėl nieko, mėgstate pasaulio gelbėtojus, supermenus?

 

United States of Tara

Po pirmų serijų pasidaro šlykštu. Tikrai neperdedu. Ne dėl žiaurumų, o dėl tokio protu nesuvokiamo elgesio. Vienas žmogus ir ne susidvejinusi ar susitrejinusi asmenybė, o susidauginusi. Tuo pačiu norisi sužinoti „o kas toliau?“. Deja, po kelių sezonų nusivažiuoja į visiškas lankas ir pasidaro taip nuobodu, kad net nebeįdomu kuo tai baigsis. Tačiau pasižiūrėti pirmą sezoną tikrai verta.

 

Boardwalk Empire

XX a. trečias dešimtmetis. Labai gera vaidyba ir toks - kitoks serialas. Jame vaidina visiems puikiai žinomas aktorius - Steve Buscemi. Alkoholis, papirkinėjimas, žudynės, prostitucija... Visai tai beveik prieš amžių.

 

Day Break

Labai įtraukiantis serialas. Kas būtų, jei kasdien vėl ta pati diena, vėl tas pats? Tai jau girdėta? Taip, bet įgyvendinta tikrai neblogai ir įtraukiančiai. Gaila, kad tik 13 serijų.

 

Интерны

Neįtikėtina, bet rusai moka kurti gerus serialus. Kažkada pažiūrėjęs vieną seriją per tv pagalvojau, kad tai nieko vertas dalykas. Dabar peržiūrėjau visas 80 serijų ir... tikrai juokingas ir linksmas serialas. Kažkuo primena House, bet ne tiek apie mediciną, kiek apie linksminimasi darbe - ligoninėje.

 

Spartacus

Žiaurus serialas apie gladiatorius. Daug kraujo, daug kovų ir per daug verkimo dėl moterų. Taip jau gavosi, kad pažiūrėjau pirmiausia antrą sezoną, po to pirmą. O tai nė kiek nesutrukdė. Kodėl? Nes antrasis yra priešistorė.

 

Sons of Anarchy

Baikeriai, ginklai, šaudymasis, muštynės... Labai geras, įtraukiantis, intriguojantis. Tai ko reikia geram vakarui. Iš ptadžių net nesupratau, kad seriale filmuojasi Elo Bandžio žmona

 

Game of Thrones

Serialas savo žiaurumu panašus į Spartacus, bet... Šiek tiek fantazy ir viskas labai kokybiška. Nemėgstate žiaurių scenų, kraujo? Nežiūrėkite. Norite kokybiško įdomaus serialo - tai jums.

 

Na o dabar rašome serialus, kurie tikrai geri ir kurių nemačiau  :)

Kodėl stengiuosi mokėti grynaisiais

Esu tas žmogus, kuris stengiasi visur, kur įmanoma, mokėti grynaisiais. Kodėl? Tiesiog kažkada supratau, kad bankai susavo mokesčiais pradėjo tyčiotis iš žmonių ir įmonių. Taip pat galiu pasakyti, kad moku ir kortele, perku internetu, apmoku sąskaitas internetu, bet... Kur galiu apsieiti be kortelės - moku grynaisiais.

Kodėl taip elgiuosi?

  1. Bankai sukėlė mokesčius tiek, kad daug paprasčiau ir pigiau mokėti grynaisias.
  2. Padedu verslininkams. Mokėdamas grynaisais papildau verslininkų kišenes nuo 0,5% iki 3%. Negaliu garantuori, kad tikrai tokie procentai yra taikomi visiems, bet kiek teko girdėti, tai patys didžiausi klientai moka 0,5, o mažesnieji prekiaujant internetu - 3%. Moka už nieką, nes mokant internetu pinigai neišeina iš už banko ribų ir už tai imti 3% yra labai daug.
  3. Mokant internetu bankai ima ne tik iš tų, kurie gauna, bet ir iš tų, kurie moka. Dar vienas absurdiškas dalykas, nes apmokesdinamos abi pusės.

O čia galite pasiskaityti apie tai, kaip šokama pagal bankų dūdelę: 1 dalis, 2 dalis.

Apsilankymas bravore „Volfas Engelman“

 

Teko apsilankyti alaus bravore „Volfas Engelman“. Kvietimą gavau netiesiogiai iš administracijos, o per commonsense.lt. Kartu lankėsi dar ir Rokiškis bei Grumlinas.

 

Commonsense.lt kažkada prirašys daug skaičių, o man užstrigo vienas - 2 000 000 litrų. Tiek vienu metu gali būti gamyklos talpose.

 

Ar žinote, kad Lietuvoje negamina alaus skardinėse? Čia konkrečiai apie šią daryklą. Spėju, kad su daugeliu tai. Alaus niekas negabena į kitas valstybes tik tam, kad išpilstytų, o tai reiškia, kad alų gamina taip pat kitoj valstybėj. Taigi, visiškai normalu, kad skonis kitoks.

Alaus skonis plastikinėje taroje taip pat skiriasi. Tačiau čia jau ne todėl, kad alus gaminamas kitur (jis gaminamas ten pat), o todėl, kad plastikinė tada praleidžia orą ir angliarūkštę. Plius alus pilamas į butelius prieš tai suformavus butelyje vakuumą, o plastikinėje taroje to padaryti neįmanoma.

 

Galbūt skaitėte apie tai, kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė realizuoti Smetonišką girą, nes joje rado saldiklių? O ar girdėjote, kad iš tiesų jų ten nebuvo? Pasirodo Baltarusijoje apskritai negalima naudoti nurodyto saldiklio, todėl jo ten ir negalėjo būti. Tačiau gamyklai tai buvo papildomi nuostoliai. Ko gero iki šiol velkasi negeras kvapas po spaudoje pasirodžiusių tarnybos pranešimų.

 

Ta pati Smetoniška gira Lietuvos gamykloje pilstoma tik į plastikinę tarą. Į stiklinę tarą pilsto Baltarusijoje, nes giros pasterizacija vykdoma po to, kai supilama į butelį. Be to, pasirodo, kad gira yra pavojingas produktas pilstymo metu, nes gali net butelis sprogti.

 

Reklamą žiūrite, todėl žinote, kad tai bene vienintelis lietuviškas alus, kuris rašo ne tik galiojimo datą, bet ir pagaminimo. Vien dėl to yra žiauriai didelė pagarba sprendimą priėmusiems žmonėms.

Gale apturėjo alaus degustaciją, kur bandėme balais vertinti tiek šio bravoro, tiek kitų alų. Ir, žinoma, buvo daug bendravimo. Labai dėkui už šiltą priėmimą. Gal net kiek nejauku, kai dėl 4 žmonių tiek daug dėmesio  :)

Pajūris

Savaitę praleidome Lietuvos pajūryje - Šventojoje. Keletas nuotrupų:

Važiuojant prie žiedo (Klaipėda, Palanga, Šilutė...) yra reklaminis stendas. Ten parašyta „Sveiki atvykę į Švyturio šalį“. Nežinau kaip ten su ta šalimi, ar ji tikrai švyturio ar ne, bet ten papypsinus visą laiką bus geras oras. Norite tikėkite, norite - ne, bet važiuojant rodėl, kad 6 iš 7 dienų lis. Realiai lijo tik kelias valandas per visą savaitę, nors orų prognozė vis sakė, kad rytoj jau tikrai tikrai lis.

Šiuo metu nėra lietuviškos žuvies. Pardavėjai gali kabinti makaronus, bes pakalbėjus su kai kuriais atviriau - visą žuvį atsiveža šaldytą ir ją rūko jau čia. Apima toks keistas jausmas kai turime jūrą ir neturime žuvies.

Po Šventosios nuvažiavus į Palangą pradedi suprasti, kad ten daugiau nebėra ko važiuoti. Tikrai labai skiriasi publika, o tas kičinis miestas nebetraukia.

Nelabai suprantu kodėl, bet tiek Vilniuje, tiek pajūryje alaus kainos stebina, Jei nepasižiūrėsi - gali Kalnapilio ar Švyturio atsigerti po 7 Lt. 6 Lt - čia kaip ir normali kaina daugelyje kabakų. Matyt tikrai pasibaigė krizė ir visi mes puikiai gyvename. Keista man ir dėl to, kad pilstomo alaus iki 4 Lt už litrą yra daug kur. Čia jau užsidirba parduodami ir pilstydami alų. Negi normalu, kad 400% antkainis suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas? Beje... nusipirkti ne Švyturio alaus ne taip ir lengva. Yra vietų, kur yra užsienietiško alaus po 8 Lt už bokalą, bet praktiškai visur tik Švyturio, Kalnapilio, Utenos. 

Norint pavalgyti pietus, teks pakloti apie 22 Lt. Siuba daugelyje vietų 6 Lt, karštas apie 16. Pridėkime alaus bokalą, arbatą ir gausime 30 Lt žmogui. Esate su anta puse - 60  :) Blogiausia yra tai, kad daugelyje vietų pavalgę dar ir neliksite patenkinti, nes maisto kokybė nekokia...

Poilsis mūsų „kurorte“ kainuos dviem žmonėm apie 1500 Lt. O je inorėsite laisviau - ir 2000 Lt pasieksite be problemų. Pridėkite kurą... O štai į Turkiją be jokių akcijų, paieškos ir pan., atsidarius pirmą puslapį galima nuskristi už 3000 Lt dviese, kur sąlygos gyvenimo bus nepalyginimos, oras superinis, vanduo šiltas, viskas įskaičiuota...

Super kaimynai

Ne, ne apie savo kaimynus rašysiu. Kaskart atėjus pas Virgį į svečius mane nustebina jo kaimynai. 9 aukštų laiptinėje sveikinasi visi. Net jei mane mato pirmą kartą. Vakar ėjo trys girtutėliai morozai ir visi nusiteikę žiauriai teigiamai. Jie sveikinasi, kalbina. Gal ten po ta laiptine kažkokia teigiamos energijos upė prateka, bet niekur nesu matęs nieko panašaus. Iš tokios laiptinės ir išsikraustyti gaila būtų  :)

Nenorime dirbti - uždarykime problemų priėmimo duris

Kelininkai pasielgė įdomiai. Jie skuto asfaltą prieš lopydami, bet, matyt, neturėjo kur dėti nuskustas atliekas. Viskas paprasta - juk galima supilti bet kuriame kieme. O dar geriau ant pravažiavimo taip, kad užtvertų pusę jo. Galvojau, kad išsiveš kitą dieną. Jau kokios 2-3 savaitės kaip niekas nesikeičia. Šiandien važiuodamas tokią pat mačiau Laisvės pr. aikštelėje ties lazdynu viaduku. Matyt syprato, kad vežti nebūtina, galima palikti bet kur.

Nutariau pranešti apie tai savivaldybei. Daugiau nežinau kur kreiptis, o už šiuos darbus moka ji. Todėl ir turi prižiūrėti kaip atliekamas darbas.

Apsidžiaugiau, nes yra galimybė per jų puslapį apie tai pranešti. Tereikia prisijungti per banką arba el. parašu.

Pradedam nuo el. parašo. Mane nukreipia į puslapį, kuris yra nesaugus. Kaip galima saugiai prisijungti per Skaitmeninio sertifikavimo centrą, kuris nesugeba nusipirkti ar susitvarkyti sertifikatų?

 

Lieka bankas. Prisijungiu, paspaudžiu, kad sutinku jog mano duomenys būtų perduoti savivaldybei ir...

 

Taigi, jei nori, kad problemų nebūtų - užsirakink ir nieko neįsileisk.

Reikalinga reabilitacija? Prašau

Tie, kas neskaito, arba skaito tik kartais, tai priminsiu, kad po kelio kryžminių raiškčių (galinio) operacijos pirminę reabilitaciją vos ne karinėm sąlygom praėjau savo poliklinikoje. Antrinė, kaip sakė poliklinikoje, man nebepriklausė.

Po operacijos praėjo jau 3 mėnesiai. Per tą laiką pasirašinėjau su poliklinikos vadovybe, su ligonių kasomis, su sveikatos ministerija, su ligoninės atstovais, kuriai priklauso poliklinika. Manote neturiu ką veikti? Gal ir taip, bet jei to nedarysiu aš, nedarysite jūs - niekas tikrai nepasikeis. Taip ir toliau mus stumdys, tyčiosis ir pan. Todėl aš puikiai suprasdamas, kad po 3 mėnesių reabilitacija bus man nebereikalinga, vis tiek ėjau iki galo. Dabar galiu parašyti, kad žinotų kiti žmonės ką daryti, kai jiems atliks tokią operaciją.

Dabar pabandysiu kuo trumpiau kas buvo man ir ką reiktų daryti kai taip nutiks.

Pirminę reabilitaciją skiria toje pat poliklinikoje. Sąlygos priklauso nuo pačios poliklinikos, bet šiame etape jums visai nebūtini treniruokliai. Šią reabilitaciją skiria laisvai, įprastai ji trunka pora savaičių.

Po to jums turėtų skirti ambulatorinę reabilitaciją, kuri dažniausia atliekama centruose. T.y. yra kelios vietos, pasirenkate kur ir ten atliekate. Bet... čia prasideda visas įdomumas. Jei po traumos iki operacijos praėjo daugiau nei vienas mėnuo, tai jau nebe trauma, o liga. Aš nejuokauju - tokie įstatymai. Kadangi po tokios traumos išsioperuoti per 1 mėnesį neįmanoma, tai jūs turite reikalauti poliklinikos, kad rašytų prašymą išimties tvarka skirti ambulatorinę reabilitaciją ligonių kasoms. Ligonių kasos įprastai skiria tokią reabilitaciją, nors tai ir „išimties tvarka“. 

Dabar jau žinote ką daryti, je itaip nutiktų. Aš to dar nežinojau, o laukti, kol man kažkas atsakys ir po to koją mankštinti negalima. Todėl ėjau už savo pinigus į sporto klubą ir pats mankštinausi. Man poliklinikoje, po gauto rašto, pasiūlė sanatorinę reabilitaciją, už kurią apmoka tik 30%, o kaina dienai yra 180 Lt. Todėl dabar žinokite ir kitiems papasakokite ką reikia daryti  :)

Sušikta medicinos sistema

Nė kiek neperlenkiu lazdos su pavadinimu. Lygiai kaip gerai dirbančioje įstaigoje yra bent keli lodariai, taip ir lodarių sistemoje turi būti keli geri darbuotojai. O mūsų medicinos sistema yra sušikta. Visiškai ir galiu galvą guldyti, kad artimiausius 10 metų nieko nepasikeis. Viskas atrodo daug gražiau ir geriau kai netenka susidurti su medicina. Nekalbu apie nuėjimą pas šeimos gydytoją, nors ir ten dažniausiai puikiai viskas matosi.

Spėkite koks pirmas klausimas užduodamas ligoninėje kai atvyksta tėvai su 2 metų vaiku? Neatspėsite - tarpdury jūsų klausia: "o kokiai poliklinikai priklausote?". Atvykote ne į tą ligoninę - važiuokite toliau.

Gydytojas nemato reikalo nei pasisveikinti, nei paklausti kas nutiko tol, kol neužpildo kažkokių privalomų eilučių knygoje. Tiesa, pasisveikinti taip ir nematė jokio reikalo. Pirmas klausimas buvo "kodėl atvykote?". Pradėjus pasakoti kas nutiko, gydytojas nutraukė - "ne, jūs pasakykite kodėl dabar atvykote, o ne kas buvo?". Gydytojui visiškai neįdomu kas buvo.

Apžiūra susidėjo tik iš temperatūros pamatavimo, iplaučių klausymo ir gerklės pažiūrėjimo. Tada pasakė: "virusai panašiai elgiasi, gali iki 3 dienų taip būti". Viskas. Ate. Nesu medikas, gal todėl man labai keista, kad gydytojas žinodamas tik tiek, kad vaikui ką tik buvo 40 laipsnių temperatūra, pamatęs paraudusią nosiąryklę ir nieko neišgirdęs plaučiuose yra tikras tuo, kad tai virusas.

O žinote apie ką gydytojas galvojo kai atvažiavome? "Vėl miegoti neduoda". O "apžiūrėdamas" galvojo - "noriu miego". Tame pačiame kabinete paklota lova man sukėlė tik tokias mintis.

O kai kiek anksčiau vakare važiavome į ligoninę, tai gydytojos pirmas klausimas buvo: "o kodėl ne į polikliniką?". Ji nesuprato, kad jau pusė devynių vakaro ir poliklinika nedirba. Ir jai taip pat pirmiausia nekilo klausimas: "kas nutiko?".

Atvažiavusi greitoji užduoda klausimą: "o kodėl jūs mus kvietėte? Neturite savo automobilio?". Ar nuo mano atsakymo kažkas gali pasikeisti? Gal vaikas pasveiks, o gal įtrauks į juoduosius sąrašus, kur kito iškvietimo metu man pasakys, jog "jūsų vaikui greičiausiai virusas, tai jei nepraėjo 4 dienos - neskambinkite".

Greitajai atvežus į ligoninę dar išklausomas pamokslas, kad visi tyrimai, jei pagalba nebūtinoji ir neturi siuntimo - yra mokami. Greitoji atveža, vaiką su 40,4 temperatūra, o tenka klausytis tokius dalykus.