Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

Lietuvos policija

Taip jau nutinka, kad tam tikrus įrašus inspiruoja tam tikri įvykiai. Štai paskaičiau su žiauriai dideliu pavydu Gruzijai:

Kakha sako taip:

Jei institucija neveiksni, tai jos uždarymas nepadarys absoliučiai jokios žalos. Kas nutiks, jei išjungsite šviesą kambaryje, kuriame nėra šviesos? Nieko nenutiks, nes ten tamsu bet kuriuo atveju.

Šį totalinio išvalymo metodą gruzinai pritaikė valydami policiją. Valdant Ševarnadzei visi šalies policininkai buvo воры в законе. Algos nedidelės, bet kam jos apskritai, jei antpečiai tau leidžia susirinkti savęs vertą atlyginimą savarankiškai. Taigi vieną dieną (t.y. per vieną dieną) gruzinai atleido visus 100 proc. policininkų. Tris savaites, kol iš kaimų nuo žagrių buvo renkami kaimo bernai ir ginkluojami, šalis buvo be policijos. Spėkite, kaip tai paveikė nusikalstamumą? Ogi suvestinės buvo tuščios (kaip vieną kartą Kėdainiuose). Nusikaltėliai nebeturėjo stogo ir nežinojo, kaip elgtis, todėl laukė. Ir nieko nesulaukė, nes kaimo bernai nėjo į kontaktą, neėmė kyšių ir veikė grynai pagal instrukciją, kurią gavo kartu su uniforma.

Dabar korupcija gruzinų policijoje siekia 0,00 proc., policijos automobiliai visada važinėja su švyturėliais (taip jie rodo, kad nesislapsto nuo visuomenės, nesėdi krūmuose), o policijos komisariatų visos sienos ir pertvaros yra stiklinės (taip jie rodo, kad yra skaidrūs ir atviri).

 

Tai dabar nutariau prisiminti įspūdžius iš savo susitikimais ir bendravimu su policija. Deja, vienintelį kartą esu sutikęs tyrėją (merginą), kuri policijos įvaizdį pakėlė. Jei šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tai šaukštas medaus deguto statinėje?

Aš tiesiai šviesiai jos paklausiau - „Ką tu čia darai? Čia tau ne vieta.“ Ji man paaiškino, kad labai norėjo pamatyti policiją iš vidaus. Todėl pabaigusi mokslus nėjo dirbti kur moka didesnius pinigus ar perspektyvos, o įsidarbino metams policijoje. Kalba ne apie kelių policiją, o apie kriminalinę. Pakalbėjus sužinojau, kad policininkai nesibaigus darbui šokinėja per langus ir bėga gerti, kad tik valdžia nematytų. Kad ją kasdien bent po kelis kartus įkalbinėja eiti kartu ir ji vis dar sugeba išsisukti. Ji mergina, o kas būtų jei dirbtų vyras? Iškart liktų „už borto“, nes geria jie kasdien. Tai čia buvo tas vienintelis atvejis, kai susitikau tikrai teigiamą Lietuvos policijos darbuotoją.

Dar esu buvęs liudininku, kai girtas priešgaisrinės saugos darbuotojas puolė muštis, o jo draugelis policininkas vairavo automobilį. Tada jie buvo įspūdingai išsukinėjami, nes gi savas. O juk puolę muštis, po to pabėgo nesulaukę policijos, pasiėmę ne savo kuprinę su kompiuteriu. Ir juos kai sulaikė - vogti daiktai buvo rasti pas juos. Spėkit ar sėdo? O kai ėjau į atpažinimą, už durų policininkai kalbėjo: „koks jis vyras, jei gavęs į snukį skundžiasi policijai ir nesugeba atgal duoti“. Čia ne išimti, taip mąsto daug kas dirbančių Lietuvos policijoje.

Ar skaitėte kada kaip ir ką surašo Lietuvos policijos darbuotojai? Turbūt, didžiausia beraščių koncentracija būtent ten. Jiems negalioja jokie lietuvių kalbos reikalavimai (įdomu kaip su užsienio?). Gerai, kad bent jau kalba lietuviškai.

Kartą kambariokas pavogė draugo televizorių. Policija atsisakė važiuoti, nes įsilaužimo nebuvo. Oki susiradom patys apklausos būdu kur jis nunešė televizorių. Pasirodė, kad pardavė kaimynei. Tada atvyko. Vienintelis su unforma buvo vairuotojas. Dar vienas ir dar dvi atvažiavo kartu. Vairuotojas net neišlipo iš automobilio. Juk jis vairuotojas. Dvi Lietuvos policininkės buvo su suplėšytom kelnėm (gal tokia mada?) ir visų jų pirštai pajuodę nuo semkių gliaudymo. Stovėjo jie pas vargšę moterėlę namuose ir žiūrėjo į televizorių. Svarstė ką daryti. O kol svarstė - gliaudė semkes ir lukštus mėtė ant kambaryje esančio kilimo. Nesitiki? O taip. Aišku, kad nuvežė liudininkus (draugą ir pirkėją) ir televizorių į komisariatą (važiavo 6-iese pažeisdami kelių eismo taisykles). Po to pusę metų bandėm atsiimti televizorių. Sako, kol nepagautas vagis - tai daiktinis įrodymas. Savininkas yra, pirkėja yra - lyg ir viskas aišku, o tu prieš kelis mėnesius nusipirkęs televizorių gali būti ir be jo. Tik aplinkiniais keliais pavyko pasiekti, kad po pusės metų atgautų saugoti televizorių.

Į vagystės vietą atvykęs policininkas sako - neverta rašyti pareiškimo, nes vis tiek niekas neras. Tokių kaip jūs daug ir niekada neranda (linksnis būna ne „mes“, o „jie“). Arba sako - rašykite taip ir taip, tada nereiks jums vaikščioti pas mus - vis tiek neras niekas.

Ar matote kaip atrodo policininkai gatvėse? Tokių sukiužusių nukarusiais maišais dėvinčių policininkų reikia paieškoti. Toks vaizdas, kad stovi ir snarglį į rankovę tik valosi.

Pamenate kaip Milvydas Juškauskas tyčiojosi iš Lietuvos policijos? O gal patys policijos darbuotojai tyčiojosi iš savęs? Ar kažkas pasikeitė po šių nuotykių? Ar bent vienas policininkas praėjo atestaciją ir žinių patikrinimą? Ar gavo visi policininkai paskaitų kaip reikia elgtis tokiose situacijose?

Mažos algos nėra pagrindas nedirbti. Mažos algos yra tema rėkimui, kai kalba užeina apie darbo kokybę. Nesakau, kad jie gali puikiai gyventi už gaunamą atlyginimą, bet pasikartosiu - tai nėra priežastis nedirbti, imti kyšius ir kitaip nesilaikyti Lietuvos respublikos įstatymų. Tai nėra pagrindas negerbti žmonių.

Kauno Zoologijos sodas: kam jis reikalingas?

Teko dar kart pabūti Kauno Zoologijos sode. Jau antrą kartą šiemet. Pirmą kartą nuvažiavom kai  buvo šalta ir pusė gyvūnų „miegojo“ (juos uždaro žiemai). Jau tada mačiau tai, kas mane erzino, o dabar esu dar piktesnis. Jei kažką darai - daryk gerai (arba bent jau normaliai)!

Kam yra skirtas Zoologijos sodas? T.y. į kokį klientą jis yra orientuotas? Sunku bus pasiginčyti, jei atsakysiu - į vaikus. Tam nereikia kažkokių tyrimu, o jei netikite - nuvažiuokite ir pamatysite kas per lankytojai.

Pradėsiu nuo pačio žiauriausio dalyko - aptvėrimai. Visur per pora metrų nuo narvų yra papildomas aptvaras, kad žmonės nekištų rankų. Beveik visur, prie šių aptvarų, yra užsodintos gyvatvorės. Gražiau? Gal. O dabar apačioje dvi foto. Viena - kaip matau aš, ir kita - kaip mato mano 3,5 metų vaikas. Jos ūgis yra toks, kaip metais ar pusantrų vyresnių vaikų (107,5 cm).

 

 

 

O gal tik aš čia matau problemą?  :)  Niekur prie aptvarų nėra suoliukų, ant kurių galima būtų užkelti ir pastatyti vaiką. Visi juos kelia ant užtvarų. Sprendimas: 1. karpyti gyvatvores gerokai žemiau; 2. nesodinti jų visai; 3. įrengti suoliukus, ant kurių galima būtų užkelti vaikus. Problema yra ir su begemotais, kengūromis - ten aptvarai betoniniai.

Nepatogus išplanavimas. Čia jau kaip ir esminis pertvarkymas, bet reikia planuoti ir daryti viską, kad jis pasikeistų. Žmonės turi eiti tik į priekį ir taip pamatyti viską. Aklakeliuose gali būti tik ypatingo dėmesio sulaukiantys gyvūnai, kur žmonės eis bet kuriuo atveju. Dabar ten sugrūsti paukščiai, kurie pilki, jų mažai ir jie nematomi. Sprendimas: planuoti ir projektuoti keliukus iš naujo. Didelę dalį narvų galima nesunkiai transformuot ir perkelti. Juo labiau, kad pastoviai vyksta atnaujinimai ir pakeitimai.

Paukščių narvai. Yra kelių tipų. Rašysiu tik apie tris.

1. Erelių narvai yra labai dideli, bet ten gyvena vienas ar du ereliai. Jų nesimato! Sprendimas: padaryti apačioje, vidury narvo tunelį. Į jį įėjus, paukščiai visada būtų netoliese.

2. Gulbių, ančių ir pan. aptvėrimai yra žemi, tačiau plotas labai didelis. Sprendimas: reikia būtinai padaryti takelius į aptvėrimo vidų. Galima aptvertus, galima su tilteliais ir pan, bet žmonės turi būti arti paukščių.

3. Na ir paskutinis - naujai įrengti papūgų narvai. Jie padaryti dvipusiai - iš lauko ir iš vidaus. Matyt su intencija, kad bus galima žiūrėti ir žiemą? Bet kažkaip apšildymo normalaus ten nepastebėjau. Žinant kaip čia viskas daroma, spėju, kad tai papūgoms pasislėpti nuo lietaus. Pusė papūgų sėdi viduje - pusė lauke. Reiškia pusė matosi tik iš vienos pusės, o pusė - iš kitos. Viduje yra tamsu ir jas vos galima įžiūrėti. Lauke stiklinė dalis įrengta per žema ir man reikia lenktis. Sprendimas: iš vidaus padaryti stoglangius, arba laikyti įjungtą šviesą. Iš lauko stiklą būtina ireikai daryti nuo apačios iki pat viršaus. Taip bus visiems visada matomi paukščiai. Siena tarp lauko ir vidaus turi būti stiklinė, tada nereiks ir stoglangių ir paukščiai bus matomi iš abiejų pusių.

Gyvūnai ir jų nameliai. Nežinau kaip tiksliai geriausia spręsti šią problemą, bet ji yra. Dalis gyvūnų sulenda į savo nepermatomus „namus“ ir lankytojai jų nemato. Ne taip jau retai pasitaikanti situacija. Dalį gyvūnų (galbūt, net didžiąją dalį) šeria viduje. Tai reiškia, kad gyvūnas valgo viduje, kur jo niekas nemato ir taip dar mažiau laiko praleidžia ten, kur jis turi būti. Sprendimas: įtaisyti ėdžias, lovius.. taip pat ir lauke.

Prekyba. Buvau sekmadienį po pietų. Kažkokios kavinės kaip ir yra, bet nedirba. Apšiurę kioskeliai lyg ir yra, bet jie jau užsidarinėja prieš pusę šešių. Visiškai neplanuota, neorganizuota, nesutvarkyta.

Tušti plotai. Man atrodo, kad Kauno Zoologijos sodas gali dar plėstis, nes žalių tuščių plotų dar yra. Gal reiktų pradėti sistemingai planuoti ir projektuoti? Man toks vaizdas, kad vadovai pasako, statybininkams ko reikia, o jie padaro kaip jiems atrodo. Jei taip nėra - reiškia problema dėl nekompetencijos dar aktualesnė.

Neseniai skaičiau kaip iš kavinės atėmė mešką, po daug metų, nes sąlygos neleistinos. Gali ateiti patikrinti ir į Kauno Zoologijos sodą. Kai kurie gyvūnai (teisybės dėlei verta pasakyti, jog mažuma) tokiuose mažuose narvuose, kad drąsiai gali konfiskuoti ir siųsti į Vokietiją.

Situacija nėra tik bloga, bet Kauno Zoologijos sodo vadovų nekompetencija neabejoju. Ten vadovas turi būti ne veterinaras, gyvūnų teisių atstovas, .., o vadybininkas. Žmogus, sugebantis surasti rėmėjų, išmušti pinigų, organizuoti darbą ir jį planuoti. Gal kada nors...

Rinkimai ant nosies

Kasmet pagalvoju, kad eičiau į rinkimus. Ne, nesu toks naivus, kad galėsiu viską sutvarkyti ir padaryti. Visų pirma tam, kad maksimaliai viešinčiau viską. To laaabai trūksta.

Yra seimo narių puspročių arba nevispročių. Kitaip jų tikrai negalima pavadinti. Gargžduose vėl kandidautuos Petras Gražulis. Aš ne medikas, bet man atodo, kad jam reiktų gydyti galvą priverstiniu būdu. O jau Seime šiam žmogui tikrai ne vieta. Gal pagaliau atėjo laikas jo nerinkti?

Štai Paulius labai tiksliai ir aiškia iviską surašė:

Gražulis vėl kandidatuoja į Seimą Gargždų vienmandatėj. Patekęs į Seimą jis vėl nebaudžiamas keliasdešimt kartų viršys greitu iš Latvijos įmonės "nuomoto" visureigiu, laipios per barikadas, siūlys civilzuotame pasaulyje nesuvokiamaus įstatymus ir jų pataisas, po Seimo patalpas šmirinės kokios nors bulvarinės televizijos laidos užsakymu, proteguos savo koldūnų verslą ir užsiims kitokiais šūdniekiais. Gargžduose jis turi konkurentų (įskaičiuojant ir konservatorę Agnę Bilotaitę, kuri tikėtina, turi savo resursų), bet jeigu norim, kad rinkimai ten vyktų nuožmiai ir Petras nebeįlįstų į Seimą, galima rinktis ir kitą kandidatę - Nijolę Katkienę. Aš savo 39 litus jau pervedžiau, galit prisidėti ir Jūs. Jeigu nieko ir nepavyks, vis tiek galimas rezultatas bus vertas pastangų, o jų čia reikia tiek nedaug. Visa informacija čia:

Padėk įgyvendinti NIJOLĖS KATKIENĖS rinkimų kampaniją - prisidėk 5/10/20/39 LT pervesdamas juos į NIJOLĖS KATKIENĖS rinkimų sąskaitą LT594010040200453021.

Tavo bokalas (ar du) neišgerto alaus - mums didžiulė pagalba :) AČIŪ!
________________
Nijolė Katkienė (Monikos, Jolitos ir Marijos mama) šiais metais nusprendė, kad užteks klausytis pažadų apie rojų po 10 dienų ir keliatūkstantinę minimalią algą mažiau nei po metų, ir iškėlė savo kandidatūrą į LR Seimą 31 numeriu pažymėtoje vienmandatėje Gargždų rinkim

ų apygardoje.

Kandidatė sako - pokyčių reikia, tačiau norint jų, turim kryptingai dirbti ir pamažu siekti savo tikslų.

Kodėl tu čia ir ko tavęs prašome? Prisidėti prie kandidatės rinkimų programos pinigine parama - mums svarbus kiekvienas litas (tačiau aukoti galima ne daugiau kaip 39lt, jei aukotumėt po daugiau, reiktų tai deklaruoti ir tvarkytis visokius popierius, vis gi, jei sutiktumėt skirti mūsų kampanijai didesnę sumą - pasikalbam).

Stoti prieš 7 partijas ir jų kandidatus - rimtas iššūkis ne tik kandidatei, bet ir jos komandai - penkiems jauniems žmonėms, nė karto nesusidūrusiems su politika. Tad padėkit mums įgyvendinti mūsų iššūkį ir įrodyti sau ir visiems, kad noras, entuziazmas ir kryptingas darbas gali daug - net nugalėti politikos vilkus, įpratusius tik gąsdinti, žadėti neįgyvendinamus dalykus, gražiai šypsotis prieš žurnalistus ar rėkauti ir šokinėti per tvoras (taip taip - stojam prieš patį Petrą Gražulį, tad jėgų tikrai prireiks).

Savo piniginę paramą galite išreikšti pervesdami lėšas į specialią Nijolės Katkienės rinkimų sąskaitą:
LT594010040200453021

Visad laukiam norinčių prisidėti prie kampanijos įgyvendinimo - rankos ir galvos visad neprošal :)

Susitiksime spalio 14 d. LR Seimo rinkimuose - būkim aktyvūs ir balsuokim atsakingai! Iir aišku, už mūsų kandidatę :)
https://www.facebook.com/events/454810464540264/
Aš irgi pervedžiau pinigų šiai kandidatei.

Kodėl Lietuviai ploja lėktuvuose? Todėl, kad taip reikia!


Foto: oatsy40

 

Kartais taip jau būna, kad yra mintis, bet vis reikia spyrio į pasturgalį. Juo tapo visiškai bevertė apklausa (arba jos dalis) - kodėl žmonės ploja nusileidus lėktuvams.

Aš be apklausos galiu pasakyti, kad ploja tik pigiuose skrydžiuose, nes jais skraido ryški dauguma Lietuvos žmonių. Jai skraido žmonės, kuriems kelionių neapmoka įmonės ir nesiuntinėja pastoviai į komandiruotes. Gavę paragauti mėgstamo retai vartojamo maisto - jūs džiūgaujate. Ragaudami tą gėrimą kasdien - ilgai džiūgausite?

Į visą tą plojimą žiūriu kaip į savotišką atrakciją, kuria išsiskiria Lietuva. Gal dar kokia šalis.

Juk turistai į šalį važiuoja pamatyti ar išgirsti to, ko kitur nėra. Gėda prieš juos? Kažkada vienas garsus Rusijos dizaineris pasakė, jog Lietuva išsiskiria ant visų parduotuvių durų nurodytu darbo laiku savaitės dienomis. Niekada apie tai nepagalvojote, tiesa?

O ar jums gėda ploti po spektaklio? Tai kodėl susiraukusiems, apie save per gerai manantiems, ponams yra gėda ploti lėktuve? Visi ploja gerai darbą atlikusiam aktoriui pilotui. Ar tai blogai?

Žinote tokį juoką: „Kai Kalnietis meta tritaškį, kažkur miršta kačiukas“? Ar tikrai tas kačiukas miršta kai suplojate lėktuvo pilotui ir/ar personalui?

Apie rūkymą ir rūkalius

 

Yra toks niekada neklystanits žmogus kaip Artūras Račas. Jis tikrai nekvailas ir apsišvietęs, bet savimeilė tokia, kad užtektų pusei Lietuvos. Kvailumas ir bukumas, mano nuomone skiriasi, todėl A. Račą galiu drąsiai pavadinti buku. Žmogus, kuris visada teisus, negali būti kitokiu.

Išprovokavo mane jo blogo įrašas. Citata:

Joniškélis.
Karpiu dvaras.
V.Bareikis, A.Orlova, E.Zabelov iš Baltarusijos…
Gulim sau ant pievos, alus, kava ir ,žinoma “Camel”…
Ir staiga dama iš už pusantro metro pakilusi iš miegančio džentelmeno glèbio nepatenkintu balsu klausia: gal galima bůtu nerůkyti, čia juk vieša vieta…
Atsakymas: negalima, nes vieša vieta labai didelé ir jei nepatinka, galima pasitraukti.
Užknisa tokie viešu vietu ieškotojai…

 

Užknisa mane žmonės, kurie nesupranta, kad jie daro tai, kas kitiems trukdo ir jaučiasi taip, lyg visi kiti turėtų aplink juos šokinėti. Kodėl parke negalima atnešti šūdukų ir pabarstyti Račui po nosimi? Negalima kakoti parke, bet barstyti šudukų juk nedraudžiama? Trąša kaip nekaip. Arba imkime gražesnį pavyzdį - pasistatysiu magnetolą ir garsiai leisiu muziką, kuri daugeliui nepatinka. Panašiai yra ir su rūkymu. Net atmetus rūkymo kenksmingumą sveikatai, kodėl aš turiu kvėpuoti rūkaliaus bezdalais? Nematau skirtumo bezdėti be sustojimo ar rūkyti.

Kitas įdomus su rūkymu susijęs dalykas - pažiūrėkite rūkalių mašinos pelenines. Praktiškai visų jų bus švarios ir tuščios. Aš jau labai seniai nemačiau rūkaliaus mašinoje pilnos nuorūkų peleninės. Atsakymas būna vienas - taigi smirda. O kur ponai dedate nuorūkas? Prie bet kurios sankryžos puikiai tai matosi. Kai kuriose žolės nesimato per nuorūkas. Tai kodėl nereiktų uždrausti rūkyti mašinose?

Kai uždraudė rūkyti kavinėse - visi atsikvėpė lengviau. Visi - tiek rūkantys, tiek nerūkantys. Bent jau iš mano pažįstamų rato nežinau nė vieno, kuris pasakytų, jog reikia vėl leisti kavinėse rūkyti. Dėl tokių kaip Račas, noriu, kad uždraustų rūkyti visose viešose vietose, nors man netrukdo toliau nuo manęs gamtoje rūkantys žmonės. Tegu jis rūko savo namuose (ir ne tualete, nes kaimynų tualetuose taip pat smirdės).

Ar įmanoma internetu nusipirkti skvošo raketę?

Atėjus gimtadieniui visi ieškome dovanų. Aš visada džiaugiuosi, kai kažkas pasako pats ko norėtų ir nereikia sukti galvos. Žmogus gauna jam reikalingą daiktą, o man neskauda galvos. Kartais žmonės turi hobi ir tada nebūtina sakyto ko nori.

Raimonda žaidžia skvošą. Ne taip seniai pradėjo, bet pakankamai ilgai, kad suprasčiau, jog jai tikrai patinka. Nusipirko savo kamuoliuką, po to kitą. Liko raketė. Gimtadienis labai gera proga.

Nežinau kur yra sporto prekių parduotuvės, išskyrus visokius Sport line, kur bepročiai jų kainomis kažką perka. Tačiau turiu internetą. Susiradau dvi parduotuves, kurios turi kažkokį pasirinkimą: shop24.lt ir prosport.lt.

shop24.lt

Šioje man pasirodė pigiau, todėl nutariau užsakyti čia. Niekada nebūna paprasta ten, kur parduotuvė atrodo kaip pigus prekių katalogas.

Susiradau norimą raketę ir užsisakiau. Apmokėjimą pasirinkau atvežimo metu. Negavau nei laiško apie tai, kad užsakymas gautas, priimtas ar pan. Nėra jokios galimybės pamatyti tai ką užsakei, kada ir pan. Užsakiau dar kartą šiek tiek kitą raketę. Viskas taip pat. Parašiau laišką, kad paliktų tik antrąjį užsakymą.

Ryte gavau emailu laišką, kad mano užsakytos raketės nebeturi. Netikrinau, bet nenustebčiau, kad jos neišėlė iš prekybos. Negaliu patikrinti, nes nežinau tiksliai kokią užsakinėjau  :) Laiške buvo prisegtas pdf failas su tuo, ką jie turi (čia ne foto bloga, čia tikrai tokios kokybės foto atsiųstame faile):

 

Pasirinkau, pažadėjo pirmadienį pristatyti. Kaip ir tikėjausi - pirmadienį paskambinus, atsiprašė ir pažadėjo pristatyti trečiadienį. Nenustebau.

Trečiadienį tikrai pristatė. Tačiau atsirado 10 Lt pristatymo mokestis, kurio niekur kitur nemačiau. T.y. nei užsakant, nei perspėjo telefonu ar emailu. Prekes atvežė patys, o aš neturėjau reikiamos sumos be grąžos. Arba 10 Lt mažiau, arba viena kupiūra per daug. Taigi, padarė papildomą nuolaidą ir kainavo tiek kiek ir turėjo.

Pliusų ši parduotuvė turi tik tiek, kad tikrai greitai atsakinėja į laiškus ir paskambinę perspėja. Tik tiek.

 

prosport.lt

Ši parduotuvė neatsakinėja į emailus. Norėjau pirkti joje, bet negavęs atsakymo gavau laišką iš aukščiau aprašytos su pasiūlyta dar mažesne kaina. Klientas nuplaukė. Tikrai ne pati geriausia vieta pirkti.

Ir mane nervina kai parduotuvėse reikia pasirinkti kiekį, o ne tik paspausti „į krepšelį“. O kai kiekis pavadinamas „dydžiu“, tada viskas atrodo keistoka.

 

Prekiaujant internetu emailas turi būti pagrindinė bendravimo priemonė. Tai reiškia, kad atsakoma turi būti greitai.

Henrikas Pontopidanas „Peras, laimės kūdikis“

Henrikas Pontopidanas - Peras, laimės kūdikisPerskaičiau Henriko Pontopidano knygą „Peras, laimės kūdikis“.

Ntajį kartą nutryniau ką prirašiau ir supratau, kad reikia parašyti tik tai, apie ką ji ir labai parekomenduoti visiems ją perskaityti.

Peras yra inžinierius. Peras paliko šeimą ir net jos gėdinasi. Peras netiki dievu. Peras gauna ko nori, bet tuo pačiu viso to neturi. Peras yra žmogus nuo a iki z: nuo džiaugsmo iki liūdesio, nuo laimės iki nusivylimo, nuo aukštai iki žemai... Knygoje tiek daug visko, kad sunku ją apibūdinti. Čia parašyta kiek aiškiau.

Puiki knyga.

Lev Tolstoj „Ana Karenina“

Lev Tolstoj - Ana KareninaLevo Tolstojaus knyga „Ana Karenina“ yra knyga apie meilę. Apie didelę, beprotišką ir kartu visiškai žemišką.

Kažkoks magiškas sugebėjimas aprašyti visas mintis ir jausmus nuo banalių akimirkų iki Holivudo rodomų nežemiškos meilės vaizdų. Tiesa sakant, neįsivaizduoju kokiu būdu galima visa kas aprašyta paversti vaizdais. Galima parodyti gražių atvirukų, bet ne minčių. Nesuprantamu būdu rusų rašytojai sugeba įlįsti taip giliai į žmogų, kad skaitydamas rausti, bali, džiaugiesi, liūdi už herojų.

Gera knyga.

Socia... #1

Kai pagalvoju, tai per Facebook ar G+ nuteka daug neblogos informacijos. Ji yra nuorodų ar trumpų komentarų pagrindu. Ji bėga, prabėga ir kažkur dingsta. Ar bandėte kada susirasti ten kuo dalinotės? Man dažniausiai nepavyksta. Nutariau pabandyti sumesti čia kas pastaruoju metu ten vyko. Tik rinktinė ir visiškai tarpusavyje nesusijusi informacija.

 

1. Ryte, jums pagirios? Garsus JAV namų aludaris Charlie Papazian, rekomenduoja išgerti stiklinę sulčių pagardinta pora šaukštelių alaus mielių. Apie tai aludaris ponas niekas

2. Yra darboviečių, kur: atostogų laikas nėra fiksuojamas ar sekamas, nemokami pusryčiai, pietūs, vakarienė, užkandžiai, gėrimai, meno programos bei masažas, nemokamas alus, kelionės... Ne, čia ne apie Lietuvą

3. Kinas. We Need to Talk About Kevin. Norite meilės, šaudymų, šeimos viename filme? Čia tai rasite. Norite smurto, neapykantos, kaltės? Čia tai rasite. Tikrai sunkus ir ne ramiam vakarui filmas. Bet geras.

4. Verslininkas pirko 8t cukraus po 2 Lt už kilogramą. Padidinęs cukraus drėgnumą 10%, jis pardavė cukrų po 2 Lt už kilogramą. Kiek litų pelno turėjo verslininkas?

5. Turime vieną geriausių ministrų iš visų kiek pamenu. Tačiau yra žmonių, kuriems tai neįdomu. Įdomu sugalvoti kaip pasireklamuoti. Svarbu, kad tik ne savo sąskaita.

6. Juokai. Jeigu vyriškis siūlo jums nepakartojamą seksą, vadinasi jis realistas ir žino, kad: arba antrą kartą jis nebegalės, arba antrą kartą jam niekas neduos.

7. Niekaip nesupratau kaip ten tos plastikinės lauko durys reguliuojamos. O viskas labai paprasta.

8. Ar žinote, kad praradęs balsą gaidys rytais vibruoja?

9. Kai užeini į troleibusą jautiesi ne kaip transporto priemonėje, o lyg patalpoje kur veikė „laisvieji menininkai“.

10. Gamintojai vis dažniau ženklindami alų vartoja terminus „lager“ ir „ale“ – būtent tai ir yra pagrindinės dvi alaus atmainos. Kuo šios rūšys skiriasi?

11. Sugedo mano mašinos stoglangis.. Iš laiptinės pavogė Domo triratuką.. Mano siuntinys užstrigo muitinėj, o jo skubiai reik... Daug optimizmo.

12. Aš atsiribočiau nuo tokios organizacijos, netgi jeigu mano tikėjimas visiškai sutaptų su visais tais religiniais niekais. Žiauri realybė.

13. Video:

14. Daugiausia linksmi vaizdeliai:

 

 

 

 

 

Kalbainiai ir šalių pavadinimai

Pasirodo lietuvių kalboje nėra žodžių su F raide. Lygiai kaip ir su H. Čia ačiū Rokiškiui už pamokėlę. Netikite? Sugalvokite bent vieną.

Prie to paties: niekada neatrodė keistas šalies pavadinimas Prancūzija?

Kas man gali atsakyti kodėl kalbainiai keistai sulietuvina šalių ar miestų pavadinimus?

Prieš pora dienų užkliuvo sulietuvintas „Žemutinis Naugardas“ (Нижний Новгород). Kodėl iš trijų žodžių sulietuvinti du?

Kodėl rašome „Naujasis Orleanas“, „Naujasis Džersis“ ir „Niujorkas“?

Nagi, rašykite daugiau klausimų jei nežinote ir atsakymus, kurie žinote.

Kam reikia Google+ jei yra Facebook?

Trumpai. Kai tik paleido Google+, iš pradžių nesupratau kam jo reikia. Juk yra Facebook! Teisybės yra, bet ne viskas taip. Facebook nieko nekeitė, neveikiantys dalykai buvo taisomi mėnesiais. Dabar gi viskas kitaip ir čia G+ dėka. Štai jau vienas pliusas.  :)

G+ iš pradžių pasirinko labai teisingą strategiją - bukai nekopijavo FB. Taip, tai socialinis tinklas, bet G+ yra mišinys FB ir Twitter. Facebook buvo skirtas draugams ir pažįstamiems, Twitter - ne draugams ir pažįstamiems. G+ padarė mišinį. Tam pasiūlė ratus. Nori draugų - susimesk juos į vieną iš savo ratų ir rašyk tik jiems. Nori visiems - rašyk visiems. Skaityk ir sek visus, kas tik dalinasi informacija. FB vartotojų didžioji dalis iki šiol nežino, kad gali skaityti ne tik draugus. Šita funkcija atsirado iš G+, bet net ir man sunku tai atsiminti. Tuo tarpu G+ tai natūralu.

Jei jums kyla klausimų kam skaityti nepažįstamus žmones, paklausiu ir jūsų - o kam jūs skaitote naujienas, žiūrite televizorių? Lygiai tas pats, tik čia milijonai mažų kanalų, kuriuos renkiesi pats. Daug žinių sužinau iš socialinių tinklų, ir ten gaunu jau prafiltruotą informaciją. Nepatinka kaip filtruoja - išjungiame tą kanalą, pasirenkame kitą.

Knygų ISBN kodai: kas tai?


Foto: juhansonin

 

Ant visų knygų yra ISBN kodai. Kam jie? Ką jie reiškia?

Anksčiau ISBN kodai buvo 10 skaitmenų, dabar jie tapo 13-os. Kodą sudaro:

  • Priešdėlis (prefix)
  • Registracijos grupė
  • Registratorius
  • Leidinys
  • Kontrolinis skaičius (checksum)

Dabar jau turėtų būti aiškiau, kam kode rašomi brūkšneliai (galima ir tarpais). Nėra reikalavimo tą daryti, atskiriami tik tam, kad mums būtų lengviau perskaityti. Skaitome lengvai, bet vis tiek nežinome kam.

Pirmas ir paskutinis kodo elementai yra fiksuoto ilgio. ISBN kodas spausdinant jį visada pradedamas „ISBN ...“.

Po to einantis Priešdėlis yra 978 arba 979 (kol kas tik šie). Lietuvoje tik 978. Turime ISBN 978-

Toliau yra Registracijos grupė. Tai gali būti šalis, geografinis regionas, ar kalbinis regionas. Pavyzdžiui 3 yra vokiečių kalbinis regionas (978 priešdėlis), 982 - Pietų Ramiojo vandenyno (South Pacific) (978 priešdėlis). Jis gali būti iki 5 skaitmenų ilgio. Lietuvai yra skirti 9955, 9986, 609 (978 priešdėlis). Turime ISBN 978-9955-

Toliau turime registratorių, arba leidėją. Kiekvienas leidėjas turi savo numerį. Šio skaičiaus ilgis gali būti net iki 7 skaitmenų. Kadangi nuo šio skaičiaus priklauso ir likusio leidinio skaičiaus ilgis, tai įprastai didžiausi leidėjai turi trumpesnius kodus. Lietuvai, ko gero, nelabai aktualu  :)  Turime ISBN 978-9955-49-

Leidinio ar leidimo numeris. Jo ilgis gali būti iki 6 skaitmenų ir jis priklauso nuo dviejų prieš tai buvusių (suma turi būti 9). Tarkim prieš tai buvusių suma yra 6. Lieka 3 skaitmenys. Tada leidinio numerį 25 rašytumėm 025. Turime ISBN 978-9955-49-770-

Atėjo laikas Kontroliniam skaičiui. Bandome jį nustatyti:

  • Turime: 9 7 8 9 9 5 5 4 9 7 7 0
  • Kiekvieną skaitmenį dauginame pakaitomis iš 1 ir 3. Gauname: 9 21 8 27 9 15 5 12 9 21 7 0
  • Sudedame visus ir gauname 143
  • Mums reikia liekanos dalinant iš 10 (mod 10) - gauname 3
  • Paskutinis veiksmas, kurio metu iš 10 atimame gautą skaičių: 10 - 3 = 7
  • Turime pilną ISBN13 kodą - ISBN 978-9955-49-770-7

Dabar matydami knygą galite pasakyti ar Lietuvos leidyklos ar ne. Matydami dvi knygas dažnai galėsite pasakyti ar tos pačios leidyklos. Taip pat tam tikrai atvejais, kuri knyga naujesnė.

Victor Marie Hugo „Vargdieniai“

Victor Marie Hugo - VargdieniaiĮveikia visus Victor Marie HugoVargdieniai“ tomus. Ar buvo taip blogai? Ne. Bet norint galima buvo padaryti pusantro tomo istorijos.

Beskaitant vis pagalvodavau, kad V.M. Hugo į šią knygą sudėjo viską ką kažkada skaitė, ką rado, ką žino. Daug istorijos, faktų, kurių dalis nesuprantu kaip siejasi su knyga.

Istorija apie vargstančius ir ne tik. Ir žinote ką? Jų vargas, palyginti su tuo kaip vargo lietuviai „Sukilėliuose“ yra juokas. Tik lietuvių visas vargas buvo toks pilkas ir be prošvaisčių, kad rašytojai nesukurdavo laimingos linksmos pabaigos. O be to - kas gi žiūri filmus ar skaito knygas?  :)

Bet kuriuo atveju, verta buvo skaityti.

Kelionė su knyga

 

Kelionė su knyga? Pirma mintis: kur skridai? Niekur. Važiavau į polikliniką.

Šiek tiek keista, bet niekad nemačiau poliklinikoje skaitančių knygas. Laukiančių po valandą ar dvi pilna. Apie tai nesunku sužinoti, nes žmonės susiraukę pasipasakoja net jei ir neklausai. Vienu metu poliklinikoje lankydavausi kasdien. Taip porą savaičių. Knygų ten nėra. Yra kryžiažodžiai, telefonai, diskusijos...

Pačiam keista, bet daugelį skaitytų knygų atsimenu kartu su vieta, kur jas skaičiau ar lankiausi beskaitydamas. Aplinka prisiriša prie knygos. Net jei knygą skaičiau 10-yje vietų - viena ar dvi lieka. Vietai pasikeitus, atsimenu kaip ji tada atrodė. Atsimenu prie kurių durų sėdėjau, tačiau niekada nepamenu žmonių, kurie šalia kažką kalbėjo, kažką pasakojo ar klausinėjo.

Mano kelionės į gydymo įstaigą susijusios su „Prisukamo paukščio kronikomis“. Toks pat lėtai bėgantis laikas, sėdėjimas lyg šulinio dugne. Daug nepažįstamų žmonių, kurių kiekvienas nesivažydamas tave kalbina.

 

Įrašas yra pritaikytas manoknyga.lt konkursui. Žinau, kad nelaimėsiu, bet... :)