Europos čempionatas Alytuje

Kai Tiketa žiauriai pasišiko su bilietais ir beveik niekas jų negavo į Panevėžį (įdomu kaip gavo Maxima ir kitos įmonės, kurios nėra Europos čempionato rėmėjos?), su Virgiu nutarėm, kad važiuosime kitur. Ilgai neteko rinktis, kadangi Alytuje turėjome gyvenamąjį plotą. Taigi, nusipirkome trim dienom bilietus.

Alytuje buvęs gal kokį kartą ar du (ne pravažiuodamas). Mano įspūdžiai pakankamai artimi pirmą kartą besilankančio turisto susidarytam vaizdui. Pats miestas nelabai gyvas. Pakankamai mažai transporto, žmonių. Gal todėl, kad vasara ar savaitgalis? Nesant arti arenos sunku atspėti, kad Alytuje vyksta Europos čempionato etapas.

Prie pačios arenos labai puikiai įrengta fanų zona. Tikrai labai gerai viskas padaryta: stalai, alus už 6 Lt, scena, ekranas, kašiai... Tikrai viskas ten labai gerai. Na gal išskyrus lietuvišką biznį. T.y. žmonių apipisinėjimą. Apačioje matysite dvi foto kaip atrodo ant prekystalio ir kaip apvertus indelį su riešutais, kurių kaina - 8 Lt.

Nežinau, gal smagu čia taip daryti, bet tai buvo vienintelis mano pirktas užkandis ten. Pasimokiau iš pirmo karto ir daugiau iš manęs už užkandžius negavo nė cento.

Alytaus arena tikrai labai jauki. Gal po Vilniaus arenos ji atrodo žiauriai maža, bet rungtynių stebėjimas nuo 5 eilės yra tikrai super geras dalykas. Deja, bet kaskart einant iš arenos kildavo klausimas: o jeigu gaisras? Man rodos bent pusė žmonių tikrai uždustų, nes žiaurus butelio kakliukas yra prie išėjimo iš arenos link laiptų.

Apie komandas. Makedonai nustebino visus, tapę grupės nugalėtojais. Tačiau jie žaidė šešiese - su super gerais sirgaliais, kurių buvo daugiausia. Beje, jie turi natūralizuotą Bo McCalebb, kuris yra vienas svarbiausių jų žaidėjų. Graikai atrodė, kad skins pergales vieną po kitos, bet jų žaidimas atrodo tragiškai. Jei ne dar labiau tragiškai žaidžiantys kroatai, graikai jau būtų pakeliui namo. Suomiai visiems netikėtai pateko į antrąjį etapą, bet... Suomiai žiauriai nori laimėti visas rungtynes. Jie neturi aukštų centrų, bet kovoja dėl kiekvieno kamuolio. Jų sirgalių taip pat nemažai buvo Alytuje. Suomių ir Makedoniečių sirgaliai kartu baliavodavo, vieni kitus mokė savo skanduočių ir kas kažkiek laiko tikrindavo kaip išmoko. Kroatai niekaip nesupranta kaip reikai žaisti. Vienas rungtynes iššauna ir pakovoja, kitas - miega. Jie taip pat turi natūralizuotą žaidėją Dontaye Draper. Bosnija ir Hercogovina žaidė niekam nesuprantmai. Jokio dalinimosi kamuoliu, kiekvienas sau. Turi nesveikai gerą (jaunystėje) natūralizuotą žaidėją Henry Domercant. Jis labai gerai pataiko, bet po 3 minučių aikštelėje nebepavelka kojų. Rimtai. Jei jis galėtų žaisti 40 min, tai bosniai tikrai būtų žaidę kitame etape. Juodkalnija visiškai pelnytai liko paskutiniai ir niekaip nesuprantu kaip jie galėjo nugalėti makedoniečius. Žaidžia po vieną, turi žiauriai blogą natūralizuotą įžaidėją Omar Cook. Kol nesi aikštelėje, sunku patikėti, bet jis viskas ką daro, tai ateina iki tritaškio atiduoda kamuolį ir stovi ten. Nei juda, nei veržiasi - nieko. Vienose rungtynėse specialiai stebėjome ir per 15 žaidimo minučių tik kartą įbėgo kirsdamas tritaškio liniją. Treneris jį laiko aikštelėje taip demotyvuodamas visą komandą. Treneris tik vaikšto, bamba sau po nosimi ir pamiršta, kad reikia keisti žaidėjus, reikia dirbti trenerio darbą. Vienareikšmiškai iš elgesio tai yra pats blogiausias treneris C grupėje.

Apibendrinant visiškai nesigailiu važiavęs į Alytų stebėti rungtynių. Džiaugiuosi tai padaręs ir važiuočiau kitais metais, jei ten jos vyktų  :))