Kelininkai pasielgė įdomiai. Jie skuto asfaltą prieš lopydami, bet, matyt, neturėjo kur dėti nuskustas atliekas. Viskas paprasta - juk galima supilti bet kuriame kieme. O dar geriau ant pravažiavimo taip, kad užtvertų pusę jo. Galvojau, kad išsiveš kitą dieną. Jau kokios 2-3 savaitės kaip niekas nesikeičia. Šiandien važiuodamas tokią pat mačiau Laisvės pr. aikštelėje ties lazdynu viaduku. Matyt syprato, kad vežti nebūtina, galima palikti bet kur.

Nutariau pranešti apie tai savivaldybei. Daugiau nežinau kur kreiptis, o už šiuos darbus moka ji. Todėl ir turi prižiūrėti kaip atliekamas darbas.

Apsidžiaugiau, nes yra galimybė per jų puslapį apie tai pranešti. Tereikia prisijungti per banką arba el. parašu.

Pradedam nuo el. parašo. Mane nukreipia į puslapį, kuris yra nesaugus. Kaip galima saugiai prisijungti per Skaitmeninio sertifikavimo centrą, kuris nesugeba nusipirkti ar susitvarkyti sertifikatų?

Lieka bankas. Prisijungiu, paspaudžiu, kad sutinku jog mano duomenys būtų perduoti savivaldybei ir...

Taigi, jei nori, kad problemų nebūtų - užsirakink ir nieko neįsileisk.

Tie, kas neskaito, arba skaito tik kartais, tai priminsiu, kad po kelio kryžminių raiškčių (galinio) operacijos pirminę reabilitaciją vos ne karinėm sąlygom praėjau savo poliklinikoje. Antrinė, kaip sakė poliklinikoje, man nebepriklausė.

Po operacijos praėjo jau 3 mėnesiai. Per tą laiką pasirašinėjau su poliklinikos vadovybe, su ligonių kasomis, su sveikatos ministerija, su ligoninės atstovais, kuriai priklauso poliklinika. Manote neturiu ką veikti? Gal ir taip, bet jei to nedarysiu aš, nedarysite jūs - niekas tikrai nepasikeis. Taip ir toliau mus stumdys, tyčiosis ir pan. Todėl aš puikiai suprasdamas, kad po 3 mėnesių reabilitacija bus man nebereikalinga, vis tiek ėjau iki galo. Dabar galiu parašyti, kad žinotų kiti žmonės ką daryti, kai jiems atliks tokią operaciją.

Dabar pabandysiu kuo trumpiau kas buvo man ir ką reiktų daryti kai taip nutiks.

Pirminę reabilitaciją skiria toje pat poliklinikoje. Sąlygos priklauso nuo pačios poliklinikos, bet šiame etape jums visai nebūtini treniruokliai. Šią reabilitaciją skiria laisvai, įprastai ji trunka pora savaičių.

Po to jums turėtų skirti ambulatorinę reabilitaciją, kuri dažniausia atliekama centruose. T.y. yra kelios vietos, pasirenkate kur ir ten atliekate. Bet... čia prasideda visas įdomumas. Jei po traumos iki operacijos praėjo daugiau nei vienas mėnuo, tai jau nebe trauma, o liga. Aš nejuokauju - tokie įstatymai. Kadangi po tokios traumos išsioperuoti per 1 mėnesį neįmanoma, tai jūs turite reikalauti poliklinikos, kad rašytų prašymą išimties tvarka skirti ambulatorinę reabilitaciją ligonių kasoms. Ligonių kasos įprastai skiria tokią reabilitaciją, nors tai ir „išimties tvarka“. 

Dabar jau žinote ką daryti, je itaip nutiktų. Aš to dar nežinojau, o laukti, kol man kažkas atsakys ir po to koją mankštinti negalima. Todėl ėjau už savo pinigus į sporto klubą ir pats mankštinausi. Man poliklinikoje, po gauto rašto, pasiūlė sanatorinę reabilitaciją, už kurią apmoka tik 30%, o kaina dienai yra 180 Lt. Todėl dabar žinokite ir kitiems papasakokite ką reikia daryti  :)

Nė kiek neperlenkiu lazdos su pavadinimu. Lygiai kaip gerai dirbančioje įstaigoje yra bent keli lodariai, taip ir lodarių sistemoje turi būti keli geri darbuotojai. O mūsų medicinos sistema yra sušikta. Visiškai ir galiu galvą guldyti, kad artimiausius 10 metų nieko nepasikeis. Viskas atrodo daug gražiau ir geriau kai netenka susidurti su medicina. Nekalbu apie nuėjimą pas šeimos gydytoją, nors ir ten dažniausiai puikiai viskas matosi.

Spėkite koks pirmas klausimas užduodamas ligoninėje kai atvyksta tėvai su 2 metų vaiku? Neatspėsite - tarpdury jūsų klausia: "o kokiai poliklinikai priklausote?". Atvykote ne į tą ligoninę - važiuokite toliau.

Gydytojas nemato reikalo nei pasisveikinti, nei paklausti kas nutiko tol, kol neužpildo kažkokių privalomų eilučių knygoje. Tiesa, pasisveikinti taip ir nematė jokio reikalo. Pirmas klausimas buvo "kodėl atvykote?". Pradėjus pasakoti kas nutiko, gydytojas nutraukė - "ne, jūs pasakykite kodėl dabar atvykote, o ne kas buvo?". Gydytojui visiškai neįdomu kas buvo.

Apžiūra susidėjo tik iš temperatūros pamatavimo, iplaučių klausymo ir gerklės pažiūrėjimo. Tada pasakė: "virusai panašiai elgiasi, gali iki 3 dienų taip būti". Viskas. Ate. Nesu medikas, gal todėl man labai keista, kad gydytojas žinodamas tik tiek, kad vaikui ką tik buvo 40 laipsnių temperatūra, pamatęs paraudusią nosiąryklę ir nieko neišgirdęs plaučiuose yra tikras tuo, kad tai virusas.

O žinote apie ką gydytojas galvojo kai atvažiavome? "Vėl miegoti neduoda". O "apžiūrėdamas" galvojo - "noriu miego". Tame pačiame kabinete paklota lova man sukėlė tik tokias mintis.

O kai kiek anksčiau vakare važiavome į ligoninę, tai gydytojos pirmas klausimas buvo: "o kodėl ne į polikliniką?". Ji nesuprato, kad jau pusė devynių vakaro ir poliklinika nedirba. Ir jai taip pat pirmiausia nekilo klausimas: "kas nutiko?".

Atvažiavusi greitoji užduoda klausimą: "o kodėl jūs mus kvietėte? Neturite savo automobilio?". Ar nuo mano atsakymo kažkas gali pasikeisti? Gal vaikas pasveiks, o gal įtrauks į juoduosius sąrašus, kur kito iškvietimo metu man pasakys, jog "jūsų vaikui greičiausiai virusas, tai jei nepraėjo 4 dienos - neskambinkite".

Greitajai atvežus į ligoninę dar išklausomas pamokslas, kad visi tyrimai, jei pagalba nebūtinoji ir neturi siuntimo - yra mokami. Greitoji atveža, vaiką su 40,4 temperatūra, o tenka klausytis tokius dalykus.

Kol dar name neįvedė interneto (liko pusantros savaitės iki termino pabaigos) naudojuosi iš draugų pasiskolintais Bitės Vodafone ir Omnitelio Omniconnect. Tele2 niekas neturėjo paskolinti todėl apie jų internetą negaliu rašyti  :)

Ką gi pasirinkčiau iš šių dviejų variantų? Tikrai Bitės. Ir štai kodėl:

• Bitės internetas beveik neturi trūkinėjimo, o Omnitelio mėgsta.
• Abu operatoriai turi "neribotus" planus. Vienas duoda 15 (Bitė), o kitas 10 (Omnitel) GB, o po to greitį numuša atitinkamai iki 512 ir 128. Su 128 tai tiesiog gali visiems girtis, kad turi internet, bet naudotis juo tikrai bus kantrybės išbandymas.
• Bitės programinė įranga padaryta daug geriau. Gali matyti kiek iš viso šį mėnesį jau išnaudojai, o Omnitel rodo tik kiek šį seansą (nuo paskutinio prisijungimo) išnaudojai.
• Toks vaizdas, kad Omnitel programinę įrangą kūrė vienas programuotojas. Jis ir dizainą padarė ir sugalvojo ką kur sukelti. Išvaizda klaiki, patogumas - taip pat.
• Omnitel programinė įranga yra žiauriai įkyri. Jei programa kreipiasi į internetą - ji pasileidžia ir tokiu būdu tikrai sugeba erzinti.
• Kompiuterį neišjungus, o hibernatinus, užsikrovus Omnitel programa jau neberanda modemo. Reikia ištraukti ir įkišti iš naujo.
• Naudojantis Omniconnect mano programa neprisijungia prie Google Talk, neleidžia siųsti torrentų. Tokių problemų su Vodafone nėra.

Beje, suinstaliavus Vodafone, o po to Omniconnect, prie vodafone prisijungti pasidaro problematiška, nes įkišus Vodafone modemą pasileidžia Omniconnect programa ir kažką pridaro. Todėl tenka naudoti viename kompiuteryje tik vieną (jei norime normaliai).

Pamačiau kaip žmonės netingėdami viską fotkina ir aprašinėja, tai nusprendžiau ir pats parašyti savo patirtį.

Sraiges gaminau kokius 3 kartus. Visus kartus pats rinkau, ruošiau ir t.t. Žinoma, kad su pagalba  :)  Bet patirtis yra grynai praktinė.

Šiemet Salininkuose sraigių buvo be proto daug. Ilgai galvojau ar terliotis su jomis ar ne. Po to Rokas parodė šį video

Įdomiausia, kad jį pažiūrėjus viskas atrodo paprasta. Bet jame nėra pačio "maloniausio" proceso. :)  Oki apie viską paeiliui.

1. Prisirinkti sraigių. Pats paprasčiausias ir maloniausias etapas (neskaitant valgymo). Jau kur jų yra - ten jų prisirinkti yra vieni juokai.
2. Išlaikyti 3 paras. Galimai r 4-ias nes jos nemirs taip greitai. Kažkada buvau pamiršęs ir jos maišelyje uždarytos išbuvo savaitę. Ir nieko  :)  Kiti jas barsto miltais, dar kiti - prieskoninėm žolėm. Atseit išsivalys organizmas. Iš tiesų tiek miltai tiek žolės yra joms maistas ir nuo to gali pasikeisti tik š.. spalva. Todėl geriausia nieko neduoti.
3. Atskirti valgomą nuo nevalgomo. Čia pati šlykščiausia dalis. Pirmus kartus sraiges sumesdavau į verdantį vandenį ir tik po to ištraukęs atskirdavau. Labai nepatogu ir valgomoji dalis būna kieta, bei maža (susitraukia). Daryti tą reiktų gyvoms. Kai sraigė išlenda - nesunku paimti tarp dviejų pirštų kuo arčiau kiauto. Ten perkerpame ir metame vieną į vieną puodą, kitą - į kitą.
4. Verdame kiautus. Juos rekomenduoja virti apie valandą. Čia neturiu daug patirties, bet manau, kad kuo ilgiau virti, tuo lengviau turėtų atsiskirti š... dalis ir kiautas. Pavirus su peiliuku ar pincetu ištraukiame iš kiauto tai, kas ten liko. Vieną dalį į šiukšlių dėžę, o kitą nuplauname.
5. Verdame valgomą dalį. Čia tie padai, ant kurių sraigė šliaužioja. Virti reikia geras tris valandas. Galima ir kiek ilgiau. likus pusvalandžiui galime sumesti morkos, bulvės, svogūno. Gausis tikrai labai puikus sultinys.
6. Sviestas. Jį sumaišome su krapais ir česnakais. Maišykite pagal skonį.
7. Ruošiame patiekalą. Imame tuščią kiautą, pilame į jį šaukštelį sultinio, dedame sraigę (valgomą dalį) ir užtepame skylę paruoštu sviestu. Viską dedame į indelį, iš kurio neišvirstų.
8. Kepame. Kai viskas paruošta, dar 15 min. pakepame orkaitėje. Sviestas ištirps, susimaišys su sultiniu, šiek tiek to aromato įsigers ir į sraigę. 
9. Valgome. Imame kriauklę, pagaliuku užkabiname sraigę, į burną ir užgeriame tuo, kas liko. Gardu :)

Visas paruošimas valgymui trunka geras 5 valandas, todėl jei norite nedidelės egzotikos - skirkite tam visą vakarą  :)

Ketvirtadienį atvažiavo Jonas ir atvežė įkurtuvių dovanų.

Kažkodėl man Osama Bin Ladeno istorija žiauriai primena Drąsiaus Kedžio.

Manote kitaip?  :)

Iš tiesų po operacijos yra trys tipai reabilitacijos:

1. Vietinė poliklinikoje
2. Ambulatorinė kitoje poliklinikoje (gal labiau specializuotoje)
3. Sanatorija

Žingsniai turi būti pereiti paeiliui, bet nebūtinai visi iki galo.

Pirmą žingsnį perėjau:

1. Magneto palaikymas ant kelio 7 kartai. 3 nemokami, kiti po 6,80 Lt
2. Masažas 10 kartų. 2 nemokami, kiti po 6,80 Lt
3. Kineziterapija 6 kartai. 2 nemokami, kiti po 17,60 Lt

„Nemokamos“ reabilitacijos pirmas etapas man kainavo 152 Lt. Jei būtų darę viską po 10 kartų, tai būtų kainavę 242,80 Lt. Magneto nedariau, nes vienintelė seselė atostogų išėjo, o kineziterapija ten tokia, kad namie lygia itaip pat gali pasidaryti. Netikite? 90% pratimų ant žemės, po to dviratis, kurio pedalus ir sveikom kojom sunku pasukti, o reguliavimas neveikia. :)

Na atėjo laikas antram. Einu pas reabilitologę. Ji paaiškina, kad surašys viską į knygelę ir man reikia eiti pas savo šeimos gydytoją, kad išrašytų siuntimus į ligonių kasas. Nueinu pas šeimos gydytoją, o ten pasirodo, kad neradbingumo lapelis išrašytas pagal ligos, o ne traumos kodą ir todėl jie negali manęs siųsti. O taip padaryta todėl, kad operacija buvo daryta ne iškart po traumos, o po metų. Paklausiau kaip įmanoma iškart daryti, kai po traumos turi praeiti mėnuo ar pora ir po to operacijai užrašo po pusmečio. Niekas nieko nežino. Nuvažiavau į ligonių kasas - ten man aiškina, kad jie niekuo dėti ir viskuo rūpinasi poliklinika. Daugiau į kalbas nesileidžia - darykite ką norite, kreipkitės į savo polikliniką.

Štai taip va ir esu aklavietėje. Ta proga viską gražiai surašysiu ir išsiųsiu registruotus laiškus ligonių kasoms, poliklinikai ir, gal, sveikatos ministerijai. Taip, esu tas, kuris užknisa visus, bet man stovėti eilėse po valandą, kad pasiųstų pa skitus atsibodo. Perėjau viską kol atsiradau aklavietėje. Todėl paprašysiu oficialaus išaiškinimo kaip man toliau elgtis.

Ar pastebėjote, kad poliklinikoje Jūsų klausia kokioje įstaigoje dirbate? Klausia ir kokias pareigas užimate. Ne gana to, visą šią info užrašo ant jūsų kortelės viršelio kaip labai svarbią informaciją.

Ilgai galvojau ir niekaip nesugalvojau kodėl mano gydytojams ar pačiai ligoninei turi rūpėti mano darbovietė. Absoliučiai nesuprantu koks skirtumas kokias pareigas aš užimu. Gal yra gudrių žmonių, galinčiu man tai pasakyti?

Labai populiarus esu pastaruoju metu  :))

Čia apie internetinę kūrybą ir rašyk.lt

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234939§ion=2&filter=434553&record=75104_1301995103

MBT batų advokatų prašymu šis įrašas ištrintas. Jie teigia, kad visi MBT pigiai perduodami batai yra padirbti

Po operacijos trumpai sistema maždaug tokia:

1 savaitė visiška kojai ramybė
2-3 savaitės su ramentais
4 savaitė su įtvaru

taigi, po 4 savaičių krūvių nebuvimo iš kojos raumens mažai lieka. Koja taip pat būna mažai lanksti. Čia taip nutinka visiems ir nelabai ką gali padaryti. Tam yra sugalvota reabilitacija. Anksčiau siųsdavo iškart į sanatoriją ir ten kokias 3 savaites rimtai atstatinėdavo kojos raumenį ir judesius. Dabar situacija tokia, kad šeimos gydytojas rašo siuntimą pas reabilitologą, reabilitologas rašo rekomendaciją šeimos gydytojui, šeimos gydytojas siunčia ambulatorinei reabilitacijai. Jei reikia - po to į sanatoriją.

Ligoninėje man niekas apie reabilitaciją nieko nepasakė. Kai paklausiau - pasiuntė pas šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo paklausus jis paaiškino procedūrą. Tai buvo penktadienį. Šiandien ryte paskambinus užsirašyti pas reabilitologą - po mėnesio. Man reabilitaciją reikia pradėti po pusantros savaitės. Jei paklausčiau medikų, kurie tokius kaip aš mato kasdien ir ne po vieną: ar būna, kad žmogui nereikia reabilitacijos po tokios operacijos, tikrai sulaukčiau atsakymo, kad ne. Tai kodėl tada man reikia eiti pas reabilitologą?

Vakar dingo priekinias automobilio numeris. Spėju, kad pavogė kažkas, nes pametimo tikimybė man atrodo minimali. Kodėl tik vieną? Nežinau, gal kas sutrukdė, gal nespėjo?

Tokiu atveju reikia paskambinti ir pranešti policijai, o po to važiuoti į Regitrą. Ten gausite naujus numerius, naują techninį pasą. Kiek tokia nesąmoninga situacija kainuoja?

91 Lt - techninis pasas, automobilio numeriai
6 Lt - numerio rėmelis
2 Lt - techninės apžiūros lipdukai ir naujas lapas

Visiškai lygioj vietoj atsitikusi situacija ir -100 Lt.

Išmaniu mane padarė Džiugas. Už tai jam esu be galo dėkingas. Kelias dienas prieš tai norėjau išmesti twitterį, nes retai ką ten randu naudingo. O vieną dieną Džiugas ten paklausia ar kam reikalingas iPhone 3g? Jis reikalingas daugeliui, bet retai kada būna, jog pasiūlo daiktą, kurio tau iš ties labai reikia. Dažniausiai tokie dalykai nutinka (jei nutinka) tada, kai nusiperki telefoną. Nebuvau išmanus, bet savo subyrėjusiu telefonu pastoviai tikrindavau paštą ir browsindavau. Dabar tą galiu daryti labai patogiai. Pasirodo Twitteris labai geras dalykas  :))

Šį trečiadienį (kovo 30 d.) jei įsijungsite Lietuvos radijo pirmąją programą 15:05 išgirsite laidą „Mes, moterys“, kurioje kalbėsiu aš. Ir ne apie moteris, o apie šį blogą ir namo statybas :)

Labai ačiū už pakalbinimą :)