Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

Rugsėjo 11

Šiandien pažiūrėjau labai įdomų filmą. Labai rekomenduoju visiems pasižiūrėti, nes ten rodoma visai kita rugsėjo 11-osios įvykių versija. Niekada netikėjau oficialiąją, o dabar dar mažiau tikiu.

Rusiškai čia, angliškai čia.

Emigracija

Neišvykstu. Tiesiog pagalvojau, kad suprantu tuos kurie išvyko. Žmonės renkasi kur jiems paprasčiau, kur gali sau leisti daugiau. Žmogiška.

Kodėl jūs dar neemigravote?

Verslo klubas

Kažkada man paskambino Omnitel ir pakvietė sudalyvauti verslo modeliavimo renginyje. Nežinau kaip tiksliau jį pavadinti - mokymais, modeliavimu, žaidimu, seminaru... bet buvo gerai.

Suorganizuotas renginys gerai, buvo įdomu, naudinga. Jei ką pakvies į Omnitel verslo klubą - siūlau pasirašyti ir nepatingėti.

Visame renginyje pažinojau du žmones ir abu sėdėjo prie mano staliuko. Sėdėjom po 5 (komandos) ir sėsti reikėjo ten, kur nurodyta buvo.

O verslo modeliavimo žaidimas sekėsi gerai. Gavome vieną iš 5 nominacijų, savo segmente pavyko būti lyderiais. Bendrai - treti.

Kaip įvaizdžio gerinimo renginys - pavyko. Dabar man Omnitel patinka labiau. Ar pereisiu pas juos su savo telefono numeriais? Ne. :)

Diena kaip diena... tik kažkokia keista

neliūdėk, jei draugai neaplankė tavęs,
tai žinok, jie nebuvo tikri.
tu uždek žvakutes, atsikvėpki lengvai,
šiandien tavo diena, gimimo diena.
(Džordana Butkutė)

 

Gimimo diena reikalinga tam, kad tie, kurie vis ruošiasi, bet neprisiruošia imtų ir paskambintų. Juk yra proga. Iš tiesų taip ir nutinka. Kartais.

Šiemet yra pirmas gimtadienis kai nė vienas žmogus neatėjo pasveikinti. Daug kas nesugebėjo apskritai pasveikinti.Jei bus dar bent vienas toks gimtadienis - jis bus nebe pirmas. Ir tas džiugina  :)

Matyt senstu, nes Butkutės dainos žodžius cituoju ir dėl tokių nesąmonių čia rašinėju.

Kriminalinė policija (aiškiau)

Matau parašiau labai neaiškiai. Dabar tą patį tik trumpai ir aiškiai.

Kažkas parašė komentarą, kuris įžeidžia knygos autorę. Knygos recenzija čia.

Knygos autorė kreipėsi į teismą.

Tyrėjai pažiūrėjo kur yra serveris ir nusiuntė IPT užklausimą kas parašė komentarą.

Atsakymą gavo, kad adresas (domenas) rasyk.lt registruotas su XXX ip adresu. Pagal tai sužinojo mano adresą.

Jie nuėjo pas teisėją ir gavo kratos orderį su teise konfiskuoti mano kompiuterį.

Kodėl jie sugalvojo, kad komentaro autorius ir adreso savininkas yra būtinai tas pats asmuo - aš nežinau. Esu įsitikinęs, kad tai didelis kompetencijos trūkumas. Jei dėl komentarų iškart areštuotų visų adreso savininkų kompiuterius - jie galėtų sužlugdyti bet kurią įmonę.

Jie turėjo man atsiųsti užklausimą dėl komentaro, o ne ateiti su kratos orderiu.

Man pasisekė dėl to, kad aš pats suprantu kompuose ir būtent tuo laiku buvau namie. Abejoju ar kas kitas iš namiškių būtų galėjęs su jais pasiginčyti ir kažką jiems įrodyti. Taip, kad būčiau netekęs savo kompų bent pusmečiui. Nelabai džiuginanti perspektyva?

Taip, kad jei turite savo blogą ar kokį kitą puslapį, kur galima komentuoti - Jums realiai gresia tas pats kaip ir man.

Kriminalinė policija

Prieš valandą mano namuose apsilankė kriminalinė policija. O taip, aš nustebau.

Prisistatė (buvo dviese). Sako:

- Iš Jūsų ip buvo pateikta šmeižikiška informacija. Susipažinkite - man pateikia teismo sprendimą. - Turime kratos orderį konfiskuoti Jūsų kompiuterį.

Stoviu išsižiojęs. Pabadykite įsivaizduoti: sėdite namie, dirbate, ateina ir atima iš jūsų darbo įrankį.

Bandau aiškintis situaciją, klausinėju kas kaip kodėl. Situacija aiškėja: komentaras buvo pateiktas rasyk.lt po viena iš knygų recenzijų. Sakau:

- Bet jūs negalite žinoti, kad tai padariau aš.

- Jūs neįsivaizduojate kiek galime. Štai gavome atsakymą iš Interneto vizijos apie tai, kad šis adresas registruotas iš Jūsų ip.

- Tai adresas priklauso man, bet prie ko čia komentaras?

- Mes turime teismo orderį kratai ir turime konfiskuoti Jūsų kompiuterį.

Nevalingai kyla šypsena. Kompo hdd pasikeičiau praėjusią savaitę, tai ten net neįmanoma nieko rasti, net jei kažkas būtų. Tęsiam toliau:

- Bet Jūs suprantate, kad aš turiu darbo daug ir negaliu be kompiuterio?

- Mes ilgai nelaikysime. Daugiausiai pora dienų.

- O tai ką man tas pora dienų daryti? Kas padarys mano darbus?

- Na mes turime kratą ir turime vykdyti.

Tada pradėjau mąstyti kitaip:

- Ką man reikia padaryti, kad kompas liktų pas mane? Aš galiu pateikti visą informaciją apie komentavusį asmenį, kokia yra.

- Na jei pateiksite tokią informaciją, tada galime užrašyti Jūsų parodymus ir paliktumėm Jūsų kompiuterį.

Kaip gerai, kad sugebėjau jiems siūlyti visokius variantus, kol pagaliau vienas jų tiko. Kaip gerai, kad rašykuose netrina realiai komentarų, o ištrintus taip pat saugo.

O žinote kas blogiausia? Blogiausia yra tai, kad teismuose dirba visiškai nekompetetingi teisėjai. Gavus adreso savininko duomenis išrašyti orderį, kuris leidžia konfiskuoti mano kompiuterį yra kur kas daugiau nei nekompetentingumas.

Įsivaizduokime tokią situaciją:

Aš parašau įžeidžiantį komentarą į Delfi. Aš pats kreipiuosi į atitinkamas instancijas. Tokio pat lygio teisėjas pasirašo orderį su kompiuterių konfiskavimu. Ateina labai uolūs vykdytojai, kurie neturi jokio nori į kažką gilintis. Susirenka visus delfi kompiuterius ir išsineša „tik porai dienų“.

Tokie žmonės dirba mūsų teismuose. Tokie žmonės sprendžia ir gali suknisti jūsų gyvenimą.

 

ATNAUJINTA:

Pasikalbėjau su teisininku. Pasirodo čia didžiausia kaltė yra ne teisėjo, o tyrėjo. Anyway - tokie žmonės tiria bylas. Gauna raštą kam priklauso adresas ir prašo teisėjo kratos orderio su kompiuterių konfiskavimu.

Teisininkas pasakė, kad man žiauriai nuskilo, kad buvau namie ir sugebėjau jiems įrodyti, kad jie neteisūs. Kitu atveju savo kompų mažiausiai pusę metų būčiau nematęs. O po to gali grąžinti be hdd, nes jie liktų kaip daiktinis įrodymas iki bylos pabaigos.

Aiškumo dėlei dar kartą parašau: man priklauso tik adresas, bet jokio komentaro nerašiau. Jiems kaip įrodymo to pakanka atimti mano kompus?

Sodas

Kaip ir visi žmonės - mes turėjome sodą. Net du.

Pirmasis buvo už Rudaminos. Jį turėjom labai trumpai. Toli labai, bloga vieta, blogas sklypas.

Antrąjį turėjom ilgai. Kadangi tai buvo paskutinis sklypas, tai mums teko ant kalniuko, pačiame viršuje. Ten mane veždavo ir, dažniausiai, liepdavo dirbti. Labai nepatikdavo tai, bet, matyt, į naudą tai buvo. Tėvas su draugais išsibetonavo pamatus su perdanga sodo namukui. Po to taip jau nutiko, kad sklypą pardavė šalia esantiems kaimynams. Jie turėjo dyyyydelį namą. Taip baigėsi sodininkystės laikotarpis. Tai buvo prieš gerus 15 metų.

Visai neseniai vieną naktį net sapnavau tą sodą. Kažkada, dar anksčiau, pravažinėjau kokie 5 km nuo tos vietos ir pagalvojau apie tai, kad būtų labai įdomu pažiūrėti kaip viskas atrodo. Šį savaitgalį pagaliau įgyvendinau savo norą. Privažiavimas gana painus, bet po tiek metų tik vieną posūkį pravažiavau. Visa kita prisiminiau ir radome.

Kažkaip labai keista, kai pamatai viską po daugiau nei 15 metų lygiai taip pat kaip ir palikai. Pasikeitė tik tai, kad žolė ir medžiai užaugę, pamatai ir sklypas atrodo mažesni nei anksčiau. Visa kita neliesta ir stovi kaip palikta.

Kažkaip keistai jaučiausi.

Artūras Konanas Doilis „Rinktiniai raštai“

Galiu garantuoti, kad Su Konano Doilio pavarde asocijuojasi tik Šerlokas Holmsas. Iš tiesų 4 tomai iš 8 yra Šerloko Holmso istorijos. Pirmas tomas - nieko, antras - nieko, o po to kuo toliau tuo blogiau. Įdomu ar specialiai istorijos surūšiuotos gale paliekant prasčiausias, ar tiesiog pradedi nesunkiai nuspėti pabaigą kai perskaitai tiek. Žodžiu istorijų apie Šerloką Holmsą prisiskaičiau tiek, kad ir filmų apie jį nebenorėsiu ilgokai žiūrėti.

Kadangi esu matęs įvairių ekranizuotų istorijų, tai įdomu buvo atrasti nesutapimus. Vienas įdomiausių faktų, kurių apie Šerloką Holmsą nežino beveik niekas - jis rūkė kokainą. Taip ir dažnokai (kai tik nedirbdavo).

Apie patį autorių galima pasakyti - turėjo ne vieną žmoną ar meilužę. Tai akivaizdu iš jo apakymų. Pasirodo - tikrai.

Dar keturi tomai apsakymų apie jūrą, medikus, keliones. Jis turėjo lakią fantaziją ir fantastiką tikrai mėgo.

Šiaip labai daug apsakymų, kurių vieni įtraukia, o kiti per daug banalūs. Jei nerašytų apie meilę, gal būtų viskas geriau  :)

Kompas

Galima sakyti, kad nesiseka, kai vakare išjungtas kompas ryte nebeužsikrauna. Pasirodo ate ate hdd su visa informacija.

Beveiks viską saugau inernete (gmail, gdocs, flickr), bet vistiek kažkas lieka. Plius kompą instaliuoti visą ir tvarkyti... rrrrr...

Kuro kainos

Kažkaip vis pagalvoju ir nesugalvoju atsakymo.

Kodėl žmonės pilasi kurą Statoil degalinėse?

Jei darbas apmoka - nesiskaito, bet vistiek - kodėl? Juk kuras ten daug brangesnis!

Sodra

Iš kur ten Sodroje bus pinigų kai jie nesugeba tarp skyrių susikalbėti... Štai vienas faktas tvarkant pensiją:

liepė atnešti iš darbovietės pažymą su darbo užmokesčiu nuo 1984 iki 1994 metų. Oki. Atnešė padavė. Skambina ir sako:

- Įmonės pavadinimas pasikeitė per tą laiką. Mums reikia dokumento, kuris tai įrodo.

- Bet tai jums gi pranešami tokie dalykai

- Taip, bet čia Sodrai, o mes pensijų skyrius (suprask tai kitas pasaulis tame pačiame pastate, po tuo pačiu vardu). Jei mes siųsime jiems užklausimą - labai ilgai truks. Mums paprasčiau nusiųsti tiesiai jūsų darbovietei. Tada gausime atsakymą per 2 savaites. Bet jei jūs nuvažiuosite ir atvešite, tai bus dar greičiau.

Na ir kaip galima nesikeikti kai tokia tvarka? Tame pačiame pastate gauti atsakymą trunka 1 mėnesį!!! Neperdedu, nes kai dalis dokumentų buvopirmame pensijų skyriuje, o reikėjo eiti į antrą tai mėnesį užtrunkakol dokumentai atkeliaus iš pirmo į antrą. Kas buvo Vilniaus Sodroje, tai gal žino, kad įėjus į pastatą pirmas yra kairiau, o antras - dešiniau.

Kai kiekvienas daro tik savo darbą

Atrodo įmonėje yra labai tvarkinga, kai kiekvienas aiškiai žino ką daro ir tik tai daro. Tačiau kartais tai patogu tik įmonei, o apie klientą pamirštama. Man prireikė spynos širdelės. Kodėl ir kaip aprašysiu kitą kartą, bet kadangi durys buvo iš Megrame, nuvažiavau ten.

Pirmas žmogus. Tik atėjus atsisėjau prie vadybininkės, kuri paskambinus i kažkam pasitikslino ir atspausdino užsakymo lapą, bei sąskaitą, paprašė pasirašyti. Paprašė pereiti prie šalia esančio stalo, kur galėsiu sumokėti.

Antras žmogus. Persėdau, atspausdino kasos pajamų orderį, pasirašiau, sumokėjau.

Pirmas žmogus. Grįžau pas pirmą, man papasakojo kai reikia nueiti į kitą pastatą. Ten yra cechas, o jo viduje laiptai į antrą aukštą.

Trečias žmogus. Nuėjau kur sakė pakeliui pasitikslindamas kelią. Ji atspausdino sąskaitą faktūrą, paprašė pasirašyti ir palydėjo prie kito darbuotojo tame pačiame kabinete.

Ketvirtas žmogus. Su juo nuėjome į sandėlį, kur paieškojęs spynos nerado tiksliai tokios pat. Nuėjome kažkur susiradome kitą žmogų.

Penktas žmogus. Taigi, visi kartu grįžome į sandėlį, kur man padavė širdelę.

Kai pagalvoji, tai smagu - visi turi darbo, visi kažką tą dieną nuveikė. O klientas... Ai, ką čia apie jį bekalbėti...

Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“

Kadangi po kiekvienos knygos paminėjimo komentatoriai parašo, kad nereikia reklamos, bet neskaito ką jiems atsakau, tai... Dedu tik tas knygas kurias dabar perskaitau. Kadangi jas vienaip ar kitaip dedu, todėl ir linkus sudedu. Tikiuosi be tik paveikslėlį žiūrite, bet bent pradžią paskaitote  :)

Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“ knyga kaip pavyzdys minima daugelyje mokymų. Norite sužinoti kuo Buda yra toks ypatingas? Čia sužinosite dalelę to. Pati knyga man nepatiko - smegenų plovimas ir dar pakankamai prastas.

Tiesa, pameluočiau jei pasakyčiau, kad nėra ko pasiimti iš jos. Yra. Man labiausiai patiko skaičius 21. T.y. jei kažką nori pasiekti - daryk tai 21 dieną. Po to galėsi nebedaryti. Skaičius nurodo konkrečią ribą, ko žmogus turi siekti. Tarkim mesti svorį iki kažkiek kilogramų yra daug sunkiau nei laikytis šiokios tokios dietos 21 dieną. Tuo pačiu jei jau 21 dieną kažką darai, po to viskas atrodo kitaip.

Ilgiausių metų...

Pastaruoju metu vis rečiau pataikau į gimtadienį, kur būtų dainuojama „Ilgiausių metų...“. Visi persimetė ant „Su gimimo diena... (hapy birthday vertimas)“.