Sodas

Kaip ir visi žmonės - mes turėjome sodą. Net du.

Pirmasis buvo už Rudaminos. Jį turėjom labai trumpai. Toli labai, bloga vieta, blogas sklypas.

Antrąjį turėjom ilgai. Kadangi tai buvo paskutinis sklypas, tai mums teko ant kalniuko, pačiame viršuje. Ten mane veždavo ir, dažniausiai, liepdavo dirbti. Labai nepatikdavo tai, bet, matyt, į naudą tai buvo. Tėvas su draugais išsibetonavo pamatus su perdanga sodo namukui. Po to taip jau nutiko, kad sklypą pardavė šalia esantiems kaimynams. Jie turėjo dyyyydelį namą. Taip baigėsi sodininkystės laikotarpis. Tai buvo prieš gerus 15 metų.

Visai neseniai vieną naktį net sapnavau tą sodą. Kažkada, dar anksčiau, pravažinėjau kokie 5 km nuo tos vietos ir pagalvojau apie tai, kad būtų labai įdomu pažiūrėti kaip viskas atrodo. Šį savaitgalį pagaliau įgyvendinau savo norą. Privažiavimas gana painus, bet po tiek metų tik vieną posūkį pravažiavau. Visa kita prisiminiau ir radome.

Kažkaip labai keista, kai pamatai viską po daugiau nei 15 metų lygiai taip pat kaip ir palikai. Pasikeitė tik tai, kad žolė ir medžiai užaugę, pamatai ir sklypas atrodo mažesni nei anksčiau. Visa kita neliesta ir stovi kaip palikta.

Kažkaip keistai jaučiausi.