Ačiū ponui Mazuroniui už puikią citatą:

„Mūsų premjero pamąstymai man yra keisti. Nuoširdžiai pasakysiu, aš nežinau kokį tabaką rūko premjeras Gediminas Kirkilas.“

Žaidėm su darbu šeštadienį paintbolą. Kažkada tikrai labai aptiko misija.net teritorija. Buvo žiauriai gerai, žiauriai įdomu. Dabar jie daro mažoje aikštelėje, kur tikrai nuobodu žaisti. Organizavimas susideda tik iš šovinių pardavinėjimo ir balionų pildymo. Nei žaidimų prigalvoja, nei jiems įdomu kas ką daro. Žodžiu žiauriai nuvylė.

O dar po mūsų atvažiavo kažkie grybai, darė ant pievos suktukus ir pan. su mašinomis. Galų gale atvažiavo trečia mašina ir įvažiavo į vieną iš jų. Buvo aišku, kad taip ir turės nutikti, bet tik ne jiems.

byra balkonai turėklų nuvarginti
lyja paukčių pieno saujomis
ir lyg tyčia supina kelius
bet, žinai, tas mirusių kačių kvapas...

nežuvo, nesėjo kapinių tvoros
vijokliais išraizgytos, saulės nuspalvintos
ir lyg geltonai pievos nuryškintos
bet tas mirusių kačių kvapas...

apinių ramstomi medžiai apipinti
rugsėjo ryškumo lapais rudyja
šlampa pro šalį tekančios upės
bet tas kvapas, o kvapas...

niekas nestoja, nelaukia, tik nyksta
meta ir keičia kailius, svaigina
juk ne žiema, ne vasara
bet miršta katės devynis sykius...

visi mokėmės iki dešimties
be mokyklos, teko patiems
sužinoti, išmokti, balsu išlementi
nepabėgo, o mirė...

Kodėl kai gerus 5 km nukeliauji pėsčiomis ir jau būni savo name, būtinai turi neveikti liftas?

Kai kažkoks vabalas pradeda laipioti už kalnieriaus, suėmęs pirštais supranti, kad tai kamanė, meti ją į šalį ir ji nesuspėja įkąsti, supranti kad šūdina diena galėjo būti dar blogesnė.

Vakar kokia 23 valandą važiavau namo, tai kažkaip pilna visur jaunų mergaičių. Gal kokia mokyklos merginų išleistuvių diena? Blogiausia, kad dalį jų mačiau vairuojant.

Vienos sugalvojo apsisukinėti siauroje gatvėje, o kai pamatė mane iš tolo atvažiuojantį, tiesiog nieko nedarė ir laukė kol privažiuosiu užtvėrusios visą gatvę. Normalu, kad sulėtinau greitį ir tikėjausi, kad jos iki man privažiuojant kažkaip sugebės apsisukti. Teko privažiavus sustoti ir tik tada jos tęsė savo viražus.

Kitos išvažinėjo iš kiemo, man įvažiuojant. Sustojau palikdamas laaaabai didelį tarpą, ir norėjau praleisiti. Jos sustojo ir bijojo važiuoti. Tai vairuotoja viniago per kiemą, o šalia sėdinti jai už vairo tampė. Tai taip keistai atrodė.

Užeina toks laikas, kai žiauriai užknisa darbas ir norisi į viską spjauti. Tada suprantu, kad atėjo laikas atostogoms. Lauksiu geresnių orų ir savaitėlei ramiai be darbo...

Kažkurią dieną man kolegė užrodė puslapį sukamguzta.lt.

Blogiausia, kad pažįstu Aurimą ir man iki šiol atrodė, kad jis normalus. Pabrowsinus po puslapį mane nevalingai pradėjo pykinti ir teko jį uždaryti. Sakykite ką norite, bet tai nenormalu.

Norite naujo darbo? Ne, nesiūlysiu, bet yra krūva svetainių, kuriose galima skelbti savo cv ir ten yra krūva pasiūlymų. Vienas mane nokautavo. Jame yra reikalavimas kandidatui: paklusnumas.

Skelbimas yra čia.

Neseniai paskaičiau kaip Jonas giria 1 litro talpos Tauro tradicinio skardines ir nusipirkau pabandyti. Jausmas toks, lyg gerčiau alų iš skardinės nuo šprotų.

Baliuliai, 2008

Man visada sukelia plačią šypseną žmonės, kurie realiai nemoka gaminti ir negamina. Šypseną sukelia ne nemokėjimas, nenorėjimas, apsimetinėjimas, o kita jų savybė. Tokie žmonės kokį kartą ar du per metus sugalvoja kažką pasidaryti. Visiškai nesvarbu ar tai gėrimas, kokteilis, sriuba, kepsnys, desertas... Normalu, kad pačiam psigaminus maistas paskanėja bent 50%. Tada jie pradeda visiems aiškinti kaip reikia daryti ir kaip kiti blogai daro tą patiekalą. Čia visiškai nesvarbu ar jis tikrai skaniai gaunasi, ar tik vidutiniškai. Jų vidinis įsitikinimas toks stiprus, kad man sukelia labai plačią šypseną. :))))

Dar kartą apie vakarykštę avariją. Šiandien nuvažiavau į Lietuvos draudimą (ten kaltininkė apdraudusi automobilį) ir sutvarkiau popierizmą. Manęs paklausė ar norėsiu, kad jie sutvarkytų, ar norėsiu pinigus paimti. Ašiku, kad pinigus, nes:

• Mano golfas yra labai senas (1992 m.)
• Jis tikrai po truputį (gal greičiau) byra
• Įlenkimas sparno labai minimalus
• Nubrozdinimai ne iki metalo, todėl jį papuoš (kaip tikrą vyrą)
• Pabrowsinus sužinojau, kad gal prastumčiau jį už kokius 2000 Lt
• Remontas jo vertės tikrai nepakeltų, o ir vaizdas nelabai pagerėtų

Kai pamačiau kokią sumą man perves - apsidžiaugiau dar labiau - 645 Lt. Tai juk trečdalis mano automobilio vertės!

Šiandien buvo bum...

Važiuojant į darbą kieme važiavo mergina, aš iš paskos. Iš priekio atvažiavo kitas automobilis. Buvau tikras, kad ji pavažiuos į priekį, pasitraukdama prie pat dešinės pusės. Ji sugalvojo važiuoti atgal. Tai pamatęs, įsijungiau atbulinį bėgį, pavažiavau dar atgal. Ji labai skubėjo matyt, nes net tokio atstumo jai pasirodė per mažai ir net pyyypsinimas nepadėjo laiku sureaguoti.

Mano senutis golfas labai nepyksta gal, bet sparnas ir bamperis nubrūžintas.

Mano sena gera taisyklė - važiuodamas atbulas važiuok kiek galima lėčiau. Atsitrenkus bus minimaliai arba visai nebus žalos. Taisyklė negalioja, kai važiuoji normaliai per visą kiemą atbulas. Ji galioja tik pajudėjus iš vietos.

Dar... kai paišysite patys schemą ir pasirašinėsite -nepatingėkite pasiskambinti draudimui ir pasiklausti kokius duomenis reikia surašyti.

Šeštadienį teko sudalyvauti vestuvėse. Po visų bažnyčių, sveikinimų ir pan. Tolimesnis veiksmas persikėlė į Kauno marias, kur nuo 18:00 iki 23:00 plaukiojome laivu. Viskas vyko ramiai, kol vienas lochas vandens motociklu praskriejo prio pat mūsų laivą. Aptaškė žmones ir sugebėjo išdaužti laive langą. Už to lango buvo saldus stalas. Taigi, stalas plaukė ir žmonės apačioje taip pat kiaurai šlapi buvo.

Na durnių visur yra, bet... kapitonas paskambino vandens apsaugai ar kaip jie ten vadinasi ir dar ilgokai laikėme matomumo zonoje tą lochą. Vandens apsauga taip ir nepasirodė. Ten tiek daug plaukioja žmonių ir labai įdomu kie ten tos apsaugos yra ir koks jų tranportas.