Nors šis alus jau senokai yra parduotuvėse, Utenos alus nesugeba savo puslapyje jo patalpinti. Sveikinu, pavydėtinas noras nemokamai pasireklamuoti. Utenos alaus didžiausias minusas - skaidri tara. Volfas Engelmans alus pereina nuo skaidrios prie rudos. Ateis laikas ir Utenai?
Tai dar vienas tamsus lengvas alus. Kažkaip pastaruoju metu visi pradėjo gaminti būtent lengvą tamsų alų. Labai gerai, nes yra iš ko rinktis. O skonis nėra toks blogas kaip tikėjausi, todėl galite nusipirkti.
Pati įdomiausia dalis: kiek gi viskas kainavo. Štai sąmatėlė:
Iš viso tvoros kaina 2016 Lt. Aptverta kiek daugiau nei 11 arų.
Baigiau graudžiai juokinga istorija. :)
Stulpelius betonavau kas 3 metrus. Ant kiekvieno jų buvo laikikliai, kurie duoda labai nedaug naudos. Realiai vis tiek reikia prisukti tinklą viela. Tarpusavyje tinklai susisuka labai paprastai. Nenufotografavau, bet palikti galai gražiai susipina. Darbas nesudėtingas, galima pasidaryti ir vienam. Dviese greičiau ir šiek tiek patogiau.
Pasidariau 3 vartelius ir vienus vartus. Varteliai į mišką, į vieną namo pusę ir į kelią. Su vartais buvo klausimų, bet kol kas padariau 7 metrų pločio atidaromus. Kadangi sklypą planuoju kelti (kažkada toli ateityje) tai juos padarėme pilnai atidaromus į kelio pusę. Vėliau, galbūt, perdarysiu į slankiojamus.
Foto matosi kaip atrodys. Vartus lygiai kaip tvorą aptrauksiu tinklu.
Tvorą virino Jonas su Romu. Panaudojome kvadratinį vamzdį 30x30x1,5. Tokio vamzdžio pilnai pakanka vartams, o apie vartelius nėra ką ir kalbėti. Tiesa, esu žioplys ir nupirkau per mažai. Pamiršau dvi kraštines po 3,5 m. Šeštadienį apskambinus viską ką įmanoma, radome tik Ermitaže 2 m. Todėl skersinius padarėme trumpesnius. Patį metalą pirkau metalais prekiaujančioje įmonėje.
Kaistas jausmas padarius tvorą. Pasijunta tokia atskira teritorija. Gal net saugumo jausmas.
Kadangi man visiškai nedegė tvora, tai laukiau akcijų parduotuvėse ir kai kaina pasirodė tikrai gera, nusipirkau tinklą. Po to susipirkau per kelis kartus ir stulpelius.
Anksčiau jau rašiau šiek tiek apie tvorą. Rekomenduoju pasižiūrėti foto čia. Dar rašiau apie kaimynų reakciją.
Kadangi kaimynai pyko labai, o aš turėjau daug laiko pagalvoti, todėl nutariau, kad bus naudinga atitraukti per pusę metro nuo kelio. Toje vietoje kasiu griovį, kad vanduo nubėgtų keliu tolyn, o ne į mano sklypą. Jei visi taip - bus daug laimės ir džiaugsmo. Už 150 m yra dujų trasa, ant kurios gali vanduo bėgti. Jei ne - patys kalti. Ne aš kelią pakėliau tiek, kad dabar vanduo lieka ties mano ir kaimynų priešais sklypais. Kampinius stulpelius kol kas palikau kaip orientyrą ne tik sau, bet ir kitiems.
Gal kas gali patarti, ką geriausia dėti griovyje po ta vieta, kur mašina į kiemą įvažinės? Paprastas plastikinis vamzdis tai bus greitai sutraiškytas.
Foto matosi kampinis stulpelis. Tiesa, dabar jie neatrodo vidury kelio, nes kelias žole apauga. Pro mūsų namą tolyn pravažiuoja kokia viena mašina per savaitę.
Tokią tvorą rinkausi visų pirma dėl ekonomijos. T.y. tokia tvora yra pigiausia. Kitas dalykas, noriu visą perimetrą apsodinti tujomis, kad būtų žalia tvora. Kitas dalykas - laiko sąnaudos tokiai tvorai yra žymiai mažesnės nei „rimtai“.
Čia galiu įterpti tokį juokingai graudų dalyką. Dar prieš pat pastatant tvorą pas vieną vietinį pijokėlį užsipildė srutų duobė. Jis pradėjo vaikščioti į mano lauko tualetą. NA jis ne visai mano, bet stovi mūsų sklype. Jis liko nuo buvusių šeimininkų, kurie iki šiol turi sklypą gretimais. Jie juo rūpinasi, tvarko, naudojasi, o ir pasiims jau tuoj tuoj. Matyt tai pamatė kiti, ir prasidėjo masinis ėjimas į mano lauko tualetą. Aš to nemačiau, nes prie manęs niekas nevaikšto ten. Kai kaimynė pasakė pastabą, ją dar apkoliojo, kad čia ne jos tualetas ir ko ji aiškina. Juokinga ar graudu?
Ilgų įrašų niekas neskaito, todėl pratęsiu kitą kartą :)
Buvo tikrai gerai. Buvo įdomu, turininga ir linksma.
Pagrindinis renginio akcentas - alaus degustacija. Ji man prasidėjo nevykusiai, bet po to tai išėjo tik į gerą :) Susodino 12 žmonių ir pasakė, kad ne visi toliau dalyvaus. Kiekvienas turi praeiti testą ir tada sužinosim kas dalyvaus. Atnešė dviejų rūšių alų. Po to atnešė dar vieną bokalą ir reikėjo atspėti ar tai pirmas ar antras alus. Atskirti buvo žiauriai sudėtinga, net neskaitant to, kad trečias alus buvo labai šaltas, o pirmi du - ne. Kadangi baras pamiršo kur kokį alų pylė, „Alaus namų“ savininkas (jis vedė degustaciją) nusprendė pats atskirti ir pasakyti. Paragavo ir užtikrintai: „šitas“. Pažiūri - trečias alus. Fail. Vėl ima ragauja, ragauja ir vėl: „šitas“. Vėl trečias. Tada paragavo ir nebeužtikrintai pasirinko pirmąjį. Klausimas „ar tikrai šitas“ liko atviras.
Degustacijoj po to dalyvavo visi, ne tik likę 8. Skirtumas tik toks, kad 8 sėdėjo prie atskiro stalo, o visi kiti salėje. Salėje buvo triukšmingiau, o tai reiškia, kad linksmiau?
Priragavom 11 rūšių alaus. Pirmas testinis ragavimas, po to 5 rūšys parduodamos „Alaus namuose“ ir 5 butelinės. Po degustacijos sužinojau, kad Kalnapilio Grand ir Tauro Ekstra yra tas pats alus. Šiek tiek keista, nes abu juos įvertinau visiškai vienodai.
Labai labai ačiū visai commonsense.lt komandai. Atskiras ačiū Jūratei.
Tai buvo bene didžiausia talka - net 7 žmonės. Visi dirbo labai rimtai ir vakare nebepavilko kojų. Žiauriai dėkingas jiems visiems. Darbus pradėjom apie pusę 10, o baigėm po 8. Po to mėsa, alus iki vidurnakčio. Sunku apsakyti kiek džiaugsmo man suteikė atlikti darbai. Apie juos kiek vėliau. Su foto :))
Žinau, kad užtempiau labai su kažkokiu kažkokių darbų aprašymu, bet... Aš tikrai dirbau, bet darbai buvo labai nuobodūs. Šiltinau stogą, daug mažų darbų dariau ir tvėriau tvorą. Pasižadu prieš save ir prieš jus, kad šį šeštadienį tikrai fotografuosiu daug ir aprašysiu daugiau visko. Darau talką, kurioje dabar dalyvausiu aš ir mažiausiai 6 draugai. Bandysime daryti vartus, vartelius, luboms profilius montuosime, tvarkysime mano vandentiekį. Vandentiekiui laukia sunkus darbas: atsikasti tiek, kiek užslinko žemes, o po to šalia jo pakloti šildymo kabelį ir užkasti. Tada patiesti drenažo vamzdį, užkasti. Pratiesti žarną ir ją užkasti. Smulkiau po šio šeštadienio :)
Artėja didelė šventė - Pasaulio krepšinio čempionatas. Kiti bambės, bet man tai labai didelis džiaugsmas.
Kaip ir kasmet rinktinę sudaro daugiau krepšininkų, nei važiuos. Todėl visada įdomu spėlioti kas gi bus tie, kurie paliks. Jei domitės krepšiniu - darote tą taip pat. Iš 17-os vienas atkrito dėl traumos (Katelynas), o du atrankos būdu. Lieka dar du. Gal ir keista, tačiau abu atkritusius atspėjau. Kuo toliau, tuo sunkiau nuspėti, bet spėju viešai: Pocius ir ... hmmm Lukauskis. Pociui reikia dar pažaisti, kad įgautų stabilumo. Dabar lipa į medį ir po to galvoja ką daryti. Dėl Lukauskio daugiausia abejonių, bet jo sportinė forma kol kas mažiausiai džiuginanti. Tokia buvo ir pernai. Gustas turėjo būti pirmas, bet Eitutavičiaus mikro trauma sutrukdė paskelbti. O Motiejūnui dar reikia košės pavalgyti. Po krepšiais jis labai per silpnas fiziškai, bet jo po poros metų laukia visai kitas vaidmuo.
O jei būtų mano valia - išmesčiau dabar jau Kleizą. Taip, jis žvaigždė, jį žmonės dievina, bet tokio tinginio ir nenoro laimėti nematau nė vieno kito žaidėjo veide. Jis čia atvažiuoja pasirodyti, o ne atiduoti visas jėgas ir laimėti. Jo amerikonizmas žudo. Tuo pačiu jis demotyvuoja ir kitus krepšininkus. dėl jo kaip krepšininko sugebėjimų ir talento abejonių nėra, bet dėl jo „pxizmo“...
Kadangi žinau kas yra Facebook, tai pasisekė gauti Alaus akademijos kvietimą į degustaciją. Labai apsidžiaugiau, nes tokie dalykai mane visada domino. Ir likau toks pats laimingas po degustacijos. Viskas buvo tikrai gerai ir įdomu.
Kadangi iš aludarių buvo tik Švyturio atstovai, tai sužinojau kelis dalykus apie juos. Švyturio Ekstra gaminamas ir Utenoje ir Klaipėdoje. Vilnius, greičiausiai, geria Utenos, nes ji arčiau. Todėl ir negeriu šio alaus. Nepamenu ar kada rašiau istoriją apie Švyturio Ekstra, todėl dabar parašysiu.
Kažkada seniai seniai „alus buvo tik Švyturio“. Šitą frazę visi girdėjo ir ne kartą. Taip kvailai kalbėjau ir aš. Ir gerdavome su Virgiu praktiškai tik Švyturio Ekstra alų. Atėjo diena X kai gerdami raukėmės ir keikėme. Gal koks pagedęs ar nepavykusi partija. Kitą kartą vėl gerai. Dar kitą - vėl blogai. Geriant neskanų alų, jis geriasi lėtai ir yra daug laiko kažko veikimui. Tokiu būdu atradome, kad ant etiketės esant Utenos gamyklos adresui alus yra šlykštus, o Klaipėdos - skanus. Dar kurį laiką prieš pirkdami visada tai stebėjome ir gėrėme, mūsų manymu, gerą alų. Tuo metu dirbau kaiminystėje reklamos agentūros, kuri rūpinosi Švyturiu. Nepatikėsite, bet labai greitai nuo etikečių dingo skirtingi adresai. Baigėsi ir mūsų Švyturio Ekstra gėrimas.
Tuo dabar labai džiaugiuosi, nes prieš kokį mėnesį teko išgerti pora butelių Švyturio Ekstra. Jis tikrai neskanus.
Grįžtu prie degustacijos. Nors p. Džiuljeta pasakojo, kad dabar vandenį galima padaryti belekokį, paklausta apie tai kodėl alūs skiriasi visgi pripažino, kad visiškai tokių pačių pagaminti nepavyks. Vis dėlto vanduo skiriasi, o net ir vamzdžių ilgis turi poveikį alaus skoniui.
Kol vyko pokalbiai, pasakojimai visi galėjo gaivintis buteliniu alumi: „Volfas Engelman Imperial Porteris“, „Švyturio Baltas“ ir „Kalnapilio Kaštonų“. Nežinau kodėl buvo būtent šios rūšys, bet man troškulį geriausiai numalšina kvietinis arba labai kartus alus. Buvo ir užkandžių. Visą renginį vedė Audrys Antanaitis, kuris vėliau gavo alaus eksperto laipsnį ir tapo pirmu ekspertu būdamas ne aludariumi.
Taip ir neparašiau, kad veiksmas vyko bravore „Prie Katedros“. Anksčiau toje vietoje buvo Avilys. Savininkas mus apvedžiojo ir papasakojo kaip daromas alus ir kokiose vietose kas jam nutinka. Žinote alaus savikainą? Mažam bravorui ji žiauriai didesnė jei dideliam. Šio bravoro alaus savikaina, vertinant tik medžiagas yra apie 1,20 Lt. Plius apie 40 ct akcizas, plius aludario alga apie 1 Lt/l, plius elektra, kiti darbuotojai... Taigi, alus labai pigus mažuose bravoruose būti negali. Įdomu kiek realiai savikaina, įvertinus visus visus faktorius yra Švyturiui ar kitiems didiesiems alaus gamintojams? O gal kas žino? Arba gal kas žino po kiek barai perka alų?
Tęsiant, alus bravore „Prie Katedros“ pagaminamas per 8 val. (virimas) + 7 d. + 21 d. (brandinimas). Bokalo kaina yra 7 Lt ir alus tikrai skanus. Jie turi šviesų, tamsų ir šviesų su medum. Man skaniausias buvo paprastas šviesus, todėl pabaigoje su didžiausiu malonumu išgėriau jo taurę.
Vos nepamiršau, bet Švyturio Džiuljeta atvežė ir naujo alaus „Memelbräu“. Trijų skirtingų salyklų alus. Tikrai neblogas. Gal kiek saldokas, bet čia jau kvietinis salyklas prasimuša ir man tai patinka. Tiesa, šio alaus dabar tik Klaipėdos krašte galėsite įsigyti.
Žinoma, kad būsiu kažką pamiršęs, bet... buvo gerai.
Švyturio Memelbräu alus yra verdamas naudojant tris skirtingus salyklus. Man ryškiausiai jaučiamas kvietinis. Šio alaus galima įsigyti tik Klaipėdos krašte, todėl važiuodami prie jūros, būtinai sustokite parduotuvėje ir nusipirkite. Man patiko.
Noriu paklausti visų... Surašykite kuo daugiau įdomių nuorodų, kur yra rašoma apie statybas, apie architektūrą, apie interjerą, eksterjerą... Tiesiog skaitau nemažai info, bet norisi daugiau. :)
Renatos Šerelytės knyga „Vardas tamsoje“ apibūdinama kaip detektyvas. Ir prasideda kaip detektyvas. Ir laukiau kol bus kažkas. O kažkas neatėjo. Nežinau, vieniems ta knyga patinka, kitiems ne taip. Negaliu sakyti, kad šlamštas. Toli gražu, bet jei reiktų rekomenduoti knygą, šios nerekomenduočiau.
Anksčiau alų pirkdavau BIG`e. Atrodo atsidariusi alaus parduotuvė pačiam pačiam Vilniaus krašte pasmerkta. Klydau. Alus ten kainavo nuo 4 Lt už litrą ir buvo daug čekiško, vokiško... Alus pilstomas. Buvo ir buteliuose, bet čia apie pilstomą. Kadangi žmonių daugėjo, kilo ir kainos. Galų gale pasiekė tokį lygį, kad alus pradėjo kainuoti po 8 Lt už litrą. Nežinau kaip jiems dabar sekasi, nes nebeperku ten. Viskam savo ribos :) Tiesa, iš vienos pusės smagu, iš kitos blogai, kai randi skanaus alaus rūšį, o kitą kartą jos nebėra. Jie pastoviai keisdavo rūšis kitomis.
Dabar tie patys atsidarė Ukmergės Senukuose. Nepatariu pirkti ten alaus buteliuose. Pro jų langus visą dieną šviečia saulė, o buteliai kaip tik prie lango sustatyti.
Kita pilstomo alaus vieta, kuri „ant bangos“ yra Vilniaus alaus. Net nežinau ar visus taškus žinau: Šiaurės miestelis, išvažiuojant į Nemenčinės plentą, Baltupiai, Pilies g. Alus tikrai skanus ir kainos geros (nuo 3 Lt/l). Tačiau ten dabar geriausia važiuoti su savo tara, nes kitaip jums alaus neįpils, o paduos anksčiau pripilto. Taip jie apsisaugo nuo vakarinių „kamščių“, bet pamačius, kad tai patogu, lygiai tą patį pradėjo daryti visada. Aš noriu, kad man alaus pripiltų, o ne paduotų neaišku kada išpilstyto. Didelis minusas jiems.
Na ir mano seniausia pilstomo alaus vieta - Šeškinė. Ten yra Tauro firminė alaus parduotuvė. Ten ne tik pilstomo alaus yra, bet ir pigesnis butelinis alus. Dažniausiai geriu Tauro Pilsner arba Ekstra. Pastarasis brangokas, o skoniu nelenkia Pilsner. Tiesiog, reikia pakaitalioti. Didžiausias jų minusas - daugelis net nežino, kad toje vietoje pilstomas alus, nors jie puikiai matomi nuo Ozo gatvės. Dar viena jų parduotuvė yra Žvėryne. Alaus kaina nuo 3 Lt/l.
Prisiminiau dar vieną, į kurią rečiau užsuku, nes pro Žvėryną retai bevažiuoju. Gubernijos alaus Vytauto gatvėje. Viskas su jais gerai, bet ta gatvė nežiauriai judri. Nepamenu tiksliai kainos, bet gal nuo 3,40 Lt/l
Kur dar Vilniuje pilsto alų, už „protingą“ kainą? Įpiltų visuose baruose, bet... :)
Visi žino, kad jei kažkas rekomenduoja žmones tam tikram darbui - reiškia jie dirba gerai. Ir aš visada rekomenduoju tuos, kurie gerai dirba.
Štai mano automobilio meistras pasiekė tokį lygį, kad nebepriima naujų klientų. Ieškojo padėjėjų, bes visi kreivarankiai. Todėl nusprendė apsiriboti tiek klientų, kiek sugeba apsidirbti. Visiškai jį suprantu.
Štai santechnikai pas mane dirbo ir viską gerai padarė. Paliko vienoj vietoj kliurką, aš paskambinau, kad rytoj plyteles klijuoja, o yra taip ir taip. Tą pačią dieną po darbų vakare atvažiavo ir viską sutvarkė. Man juos rekomendavo - rekomenduosiu ir aš kai kažkam reiks.
Šiek tiek kitokia situacija su grindų betonuotojais. Kai man iškilo klausimų, jie pažadėjo atvažiuoti ir pažiūrėti kas negerai. Neatvažiavo. Po kelių skambučių atvyko. Darbus padarė neblogai, todėl ant jų pykčio nelaikau. Rekomendavau juos vienai pažįstamai, kuri darėsi remontą. Po to raudo ausys nuo apkalbų. Jie pridarė broko, po to prisikviesti negalėjo ir pan. Šiandien klausia: gal gali rekomenduoti tuos kurie tau betonavo? Atsakymas - NE. Tikrai negaliu rekomenduoti draugams žmonių, kurie nėra visiškai patikimi. Tiesa, jie buvo vieninteliai darbininkai, kuriuos susiradau per skelbimus.
Kaip jums sekasi su nerekomenduotais darbuotojais?
Kažkaip nesigauna man imti ir vieną darbą padaryti visą visą, o po to kito imtis. Vieną darbą daryti labai ilgai yra žiauriai neįdomu. Todėl dabar atėjo tas laikas, kai prasidėjo stogo šiltinimo darbai. Iki šiol buvo apšiltintas tik ketvirtadalis. Jei sakyti teisybę, tai ir tą ketvirtadalį apšiltino Virgis su Jonu.
Esu anksčiau rašęs kaip planuoju daryti.
Įprastai yra daroma taip:
Vata sukišama tarp gegnių, po to kalami ar prisukami skersiniai ir tarp jų dar dedama vata. Po to plėvelė. Taip ir bus, bet tik pusėje namo. Sugalvojau, kad kita pusė bus lengvesnė ir vatą dėsiu ne į gegnes, o ant skersinių. Štai taip:
Nepadariau dar vienos foto iš apačios. Kažkada pasitaisysiu. Tarp dviejų skersinių ištempiu plėvelę, tada špagatas, ir po to vata. Matomi sutvirtinimai tik tam, kad skersiniai nesiūbuotų. Kai jie juda, tai vata išsijudina ir sunku įtempti gerai špagatą.
Darbas iš tiesų daug lengvesnis, išskyrus tą vietą, kur susijungia abi dalys:
Labai mažas aukštis ir labai nepatogu ten prieiti. Bet ten susitvarkius - toliau vienas malonumas.