Paulo Coelho knyga „Zahiras“ man priminė Richard Bach knygas. Pirma būna įdomi, antra mažiau, o po to užknisa.

Čia ne visai tai, bet vietomis pasidaro nuobodu. Vietomis nustebina kaip gerai parinkti žodžiai - atrodo viską pajunti ir pats.

Štai čia man gražiausia knygos vieta. Kai pagrindinį herojų paiko žmona, jis skęsta savo apmąstymuose:

Čia šiek tiek apie kitus žemės darbus  :)  Pradėjau savo sodininko karjerą. Pasodinau kelias trešnes:

Ir šiek tiek aviečių, gervuogių:

Avietes ir gervuoges tikrai teks perkelti kažkada, o trešnės gal ten ir liks. Kaimynė įkalbėjo dėl aviečių. Jos du kartus per metus duoda uogų. Kai atėjau išsikasti aviečių, įpiršo gervuogių, o po to ir trešnių. Trešnėms dar daug augti iki uogų, bet... bala nematė  :)

Kadangi buvo atvažiavęs traktorius, nusprendžiau tai išnaudoti ir paprašiau nustumtu juodžemį nuo tos vietos, kur bus automobilių parkavimo vieta. Kitą dieną atvežė 4 dideles mašinas žvyro.

Aikštelę darysiu 5 m pločio. Joje statysiu pavėsinę. Šalia - voljerą. Kitas aikštelės krašto ilgis jau priklauso nuo vartų vietos ir pločio. 

Kelias prie mano sklypo yra tik 3 m pločio. Dar pusmetriu atitraukta mano tvora ir gauname 3,5 m. Šiuo atveju 7 m pločio vartai yra pats tas. Jie nė kiek ne per platūs. Čia atsižvelgiant, kad į sklypą teks įvažiuoti sunkiajam transportui. Man su ne visai maža mašina (Ford Galaxy) pakanka vienos vartų dalies.

Žvyrą išlyginsiu, taip pasikels ta vieta ir bus geras pagrindas vėlesnei dangai. Dar nežinau ar pilsiu paprasčiausią skaldą, ar dėsiu trinkeles, ar akmenimis išdėliosiu...

Eilinį kartą gaunu tokį laišką:

Norime Jus informuoti, kad spalio 24 dieną (sekmadienį) bus vykdomi SEB
banko informacinių sistemų profilaktiniai darbai, todėl sekmadienį – nuo
spalio 24 d. 00.00 val. iki ) 08.00 val. nebus galimybės naudotis SEB banko
paslaugomis internetu, telefonu ir mobiliuoju telefonu. To pasėkoje neveiks
ir bank link paslauga.

Nė vienas kitas bankas nesiunčia tokių laiškų ir sugeba užtikrinti nenutrūkstamą veikimą. O šiam bankui nusispjauti ant klientų ir ant kitų įmonių. Jie leidžia sau neveikti tai parą, tai visą savaitgalį, tai vėl para...

Buvo geri orai, tai stengiausi kuo daugiau apsikuopti lauke. Info šiek tiek vėluoja nuo realybės, bet nedaug  :)

Atvažiavo traktorius, kuris užstūmė duobę, likusią po vandentiekio tiesimo. Didelis galvos skausmas man buvo  ji. Tada šiek tiek palygino sklypą. Viso išlyginti nepavyks, nes reiks dar vežtis papildomai žemių. Na bent pusę  :)

Jau kažkada rodžiau tokį vaizdelį:

Tokio sulaužyto polistirolo apie 10 metrų. Taip nutiko todėl, kad toje vietoje buvo žemiau nei kitur ir ten stovėjo vanduo. Per žiemą atplėšė polistirolą ir sulaužė. Taigi, teko jį pakeisti ir užvežti žemių, žvyro. Toje vietoje planuoju kažkuo iškloti taip, kad ten galima būtų laikyti skalbinius, malkeles ar pan. Ta vieta po stogu, todėl reikia išnaudoti. Tos pusės nebaigiau, bet dabar ji atrodo taip:

Dar šiek tiek prastumdė, o po to rankomis palyginome siaurą dalį prie kelio:

Na ir čia dalinai palygintas plotas prie lauko terasos:

Alexander McCall Smith knygą „Žirafos ašaros“ pasirinkau tik dėl pavadinimo. Užtaikiau vėl ant detektyvo.

Skaitom.

Prešijoza Ramotsvė (vadinama mma Ramotsvė) yra vienintelė moteris seklė visoje Botsvanoje. Toks šio romano išskirtinumas. Pats tyrimas ne tiek įdomus, kiek knygoje aprašomi įvykiai. Vien vardai niekada neleis užsimiršti, kad tai ne Europa. Tai Afrika.

Iš paskutiniųjų mano skaitytų detektyvų, tai bene geriausias.

Netyčia užsukau į lithuania.lt puslapį. Oficialų Lietuvos puslapį. Nekalbėsiu apie tai, kaip jis padarytas ir kas gerai, kas blogai. Iškilo keli klausimai, į kuriuos įdomu būtų gauti atsakymus:

1. Ar normalu, kad paskutinė normali žinutė facebook daugiau nei prieš 7 mėn. senumo?

2. Ar normalu, kad paskutinė žinutė twitter yra beveik 17 mėn. senumo? Jos visos pateiktos per vieną dieną.

3. Per artimiausia mėn. angliškai tik vienas renginys. Ar tikrai svečiams nėra daugiau ką veikti Lietuvoje?

Na čia tik pirmi klausimai pamačius šią svetainę. O jų pakanka norint suprasti kokia apgailėtina situacija prisistatant svečiams.

Klausimus nusiunčiau el. paštu, kuris yra vienintelis Lietuvos kontaktas. Galėčiau net lažintis, kad niekas man neatsakys  :)

P.S. Lažybas būčiau laimėjęs:

[email protected]: maildir delivery failed: Sorry, the user's maildir has overdrawn his diskspace quota, please try again later.

P.P.S. Laišką nusiunčiau URM bendru emailu ir ministrui.

Atnaujina 11:28

Gavau atsakymą:

Ar galėtume paprašyti prisistatyti klausimų autorių ir kam jis atstovauja.
Pagarbiai,

Užsienio reikalų ministerija
Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius

Nelabai suprantu ką tai keičia, bet parašiau, kad niekam neatstovauju. Žinoma, kad į jų laišką atsakant tiesiogiai, atsakymas turėjo būti „Taip“, o jų laiško sakinys turėjo baigtis klaustuku. 

Atnaujinta 2010-10-18

Ne viską padarau iškart, bet... Gavau atsakymą:

Už interneto vartų www.lietuva.lt ir šalies profilio socialiniuose tinkluose administravimą yra atsakinga Ministro Pirmininko tarnyba.

Užsienio reikalų ministerija atsakinėja į pasirašytus laiškus, todėl prašome kiekvieno besikreipiančiojo nurodyti savo vardą ir pavardę. Jeigu jis kreipiasi ne kaip privatus asmuo - kam jis atstovauja.

Siūlome pasikonsultuoti su lietuvių kalbos specialistais prieš viešai reiškiant pastabas dėl skyrybos. Būsime dėkingi, jeigu ištrinsite iš interneto svetainės netikslų pastebėjimą apie mūsų laišką.

Jau kiek daugiau nei pusantų metukų. Bando kalbėti, veikla non stop. Didelis džiaugsmas.  :)

Terasa yra tokia vieta, kuri statant labiausiai užsikrauna. Juk ten viskas po stogu ir viskas šalia. Tačiau atėjo laikas viską sutvarkyti. Lentos buvo užkastos žvyru, o tai reiškia puvo. Tai dar vienas darbas iš tų, kuriems ilgai ruošiamasi ir niekaip nekyla rankos pabaigti.

Lauke sustatėm padėklus, o ant jų sukrovėm viską kas dar gali praversti.

Uždengėm plėvele. Visa kita buvo šiukšlės. Daug. Tai kas degė - sudeginom, o kas ne - į maišus ir į konteinerį. Daug sudeginom ir daug šiukšlių buvo. 13 maišų:

Na ir tada liko švari terasa. Leisiu lentoms pradžiūti ir tada impregnuosiu kelis kartus. Prieš dengiant terasą, ant žvyro patiesiu agro plėvelę ir užkasiu. Tada neaugs žolės iš apačios.

Kadangi namo kieme jau stovi biologinio valymo įrenginys, o jis dar neveikiantis, tai... dirbom.

Yra dvi talpos. Pirmoji - tai pats įrenginys:

Antroji talpa skirta švariam vandeniui iš pirmojo:

Dabar jie sujungti tarpusavyje, bet neveikiantys. Pirmajam trūksta orapūtės pajungimo, antrajam - vandens nubėgimo. Kieme vien molis, todėl vandens nėra kur išleisti. Vandens prisikaupia per neegzistuojantį antros talpos dugną, kai geriau palyja. Todėl abi talpos savaime susijungė pakilus vandeniui. Artėja žiema, todėl visus lauko darbus reikia pabaigti iki jos. Orapūtės dar nestatau ir nestatysiu iki pat kol įsikelsiu į namą, bet viską paruošti reikia jau dabar. Todėl nusipirkau plastikinį vamzdį. Pirkau patį pigiausią, o tai reiškia jis skirtas laidams. Švariam vandeniui išpompuoti nematau skirtumo. Su Ričardu iškasėm griovį:

Nekasėm labai giliai, bet padarėme taip, kad vamzdis eina su nuolydžiu. O tai reiškia, kad vanduo jame nestovės. Baigus pompuoti, vamzdyje esantis vanduo grįžta atgal. Taip neturėtų užšalti ir žiemą. Išvedžiau vandenį į mišką, nes nei upelio, nei ežero šalia nėra. Vanduo iš jo išeina švarus, todėl nedraudžiama tą daryti.

Po to viską užkasėme ir liko taip, lyg nieko nebūtų padaryta. :)

Ačiū dariuxs už labai išsamų komentarą. Jį perpublikuoju kaip atskirą įrašą tiems, kas mano, kad geoterminis šildymas yra žiauriai brangus dalykas. Mano pažįstamas prieš pasirinkdamas šildymo sistemą svarstė ar dujas, kurios ėjo pro šalį, ar geoterminį. Pasirinko geoterminį, kai viską suskaičiavo. dariuxs komentaras patvirtina pasirinkimo teisingumą:

na va isivedziau dujas... Tai galiu pasakyti, kad tai labai brangu. Dezute ir nuo kaimynu atvedimas 3.500 ; atvedimas iki namo nuo dezutes 3.200; pavedziojimas katilineje 1.200; mokestis uz pajungima ir uzpildima sistema dujomis MONOPOLININKUI 0.400 kitos islaidos 0.400. Na o toliau pecius :D kuriu kainos nuo 5 iki 15, tada dar peciaus pajungimas apie 1 (su medziagoms ir pridavimu garantimiam). Ir dar gi reikia kamino tam duju katilui tai dar 7. O toliau graziausia, kad mokesiu uz dujas tiek kiek nustatys, o duju litras siuo metu 1.5 lt( Pasirinkus Nr 2 plana kai suvartoji daugiau nei 800 kubu per metus) + 14 lt abonimentinis kiekviena menesi. Visa katilo sistema naudoja elektra, tad dar i menesi po 10-15 lt.

Tad jau nebezinau ar geoterminis yra brangu!!!

Suskaičiuojam ir gauname apie 26700 Lt. Ir čia be radijatorių, jų išvedžiojimo, boilerio.

Man per kainų topą viskas kainavo 64 000. Taip didelė suma, kuri tikrai būtų mažesnė, jei užsakinėčiau dabar.

Šiuo įrašu nenoriu skatinti rinktis vieną ar kitą sistemą, o tik noriu atkreipti dėmesį, kad viską absoliučiai suskaičiavus dažnai požiūris gali pasikeisti.

Iš tiesų tai mano pirmoji Aleksandros Marininos knyga. Nieko apie ją nežinojau, tik buvau girdėjęs linksniuojant jos pavardę.

Pasirodo tai ta pati rašytoja, kuri rašo apie detektyvę Kamenskają. Mačiau kažkiek serijų per tv, nes yra sukurtas serialas.

Šį kartą - detektyvas visai netyčia.

Pavadinimas „Staugiantys vienatvės šunys“ labai taiklus ir geras. Kamenskaja užknisanti boba. Jei skaityčiau viską nuo pirmos knygos eilės tvarka, gal man atrodytų kitaip. Dabar gi ją dievina, bet nesuprantu už ką  :)

Daug žmogžudysčių ir viskas išsiaiškinama per atsitiktinumą. O tai dar labiau užknisa  :)

Kai tam tikrus dalykus darai labai anksti, sunku viską sužiūrėti ir suplanuoti. Taip būna su vamzdynu. Jis būna vedžiojamas dar prieš grindis, todėl klaidos pasitaiko. Kai kur reikia tik šiek tiek patraukti, kai kur daugiau. O štai susiplanuoti virtuvę tame etape dar sudėtingiau. Todėl dabar viskas atrodo taip:

Tiesiog mūsų kriauklė sugalvojo, kad jau geriau būtų kitoje vietoje. Taigi, viskas pasislinko per ne pilnus 2 metrus. Nuotekų vamzdį vedžiau su nedideliu nuolydžiu. Vanduo - tiesiai. Nieko baisaus, kai pertvaros tokios.  :)

Kai prie laiptinės skelbimų lentoje randamas toks pranešimas, nedaug ką gali ir pasakyti. Aš jo nemačiau ir niekada nebūčiau pamatęs, nes skelbimų lentos neskaitau. Darbo laikas pavydėtinas. Todėl galite laišką ar kas ten bebūtų grąžinti atgal, nes jo tikrai neatsiimsiu.

Per savo mokslo karjerą, kuri truko 11 m mokykloje ir 6 universitete, turėjau du mokytojus-dėstytojus, kurie buvo ant manęs užsisėdę.

1. Geografijos mokytoja mokykloje. Ją visi labai mėgo, o ji nemėgo manęs  :)  Prisipažįstu, nebuvau geriausias geografiją besimokantis žmogus, nes vietovių, upių ir pan. dalykų kalimas man neatrodė gudrus užsiėmimas. Bet net puikiai pasiruošus pamokai galėjau gauti 6. Geografija baigėsi 11-oje klasėje (jei gerai pamenu) ir norėjosi atestate turėti ne 6, o daugiau. Tą pasiekti buvo misija neįmanoma, nes visada dviejų pažymių vidurkis būdavo 6. T.y. gavęs vieną pažymį beveik visada tiksliai galėdavau pasakyti koks bus kitas.Ir štai gavau 8. Kitas turėjo būti 4, bet... pasitaikė pamoka kai visi dirbo grupelėmis. Vertinamos buvo grupelės ir todėl kiekvienas grupėje buvęs gavo po 8. Toks pažymys mane tenkino, todėl daugiau į geografijos pamokas nebevaikščiojau. Elgiausi gal ir negerai, bet tuo metu kito būdo turėti daugiau nei 6 nemačiau. Deja, gale mokslo metų turėjo būti geografijos įskaita. Nori nenori reikėjo eiti. Ruošiausi žiauriai ilgai ir daug. Įskaita vyko žodžiu. Kabinete tuo metu būdavo tik mokytoja ir vienas mokinys. Ji man uždavė vieną klausimą. Atsakiau. Kitą - atsakiau. Po to paprašė parodyti kažką žemėlapyje. Man atrodė, kad žinojau apytikslią vietą, todėl kol ieškojau ji man pasakė: „Veltui stengiesi, vistiek nepadės“. Pasakiau „Supratau“ ir ji nieko daugiau neklausė. Surašė man vienetus už praleistus kontrolinius, dar už kažką ir trimestre išvedė 4. Matyt labai gailėjosi, kad nuo dviejų 8 iki mažesnio nei 4 sunku numušti. Taigi, keli vienetai ir trimestre 4. Metiniame ir atestate - 5. Iš tiesų abydna iki šiol. Mano atestate buvo tik du 8, o visi kiti 9 ir 10. Tiesa, dar vienas 5. Iš geografijos.

Taip jau nutiko, kad teko su ja susitikti praėjus 5 metams po mokyklos baigimo. Aš įsidarbinau mokykloje, o ji, pasirodo, dirba toje pačioje. Pasisveikindavau visada, bet jei kažko klausdavo, atsakydavau trumpai ir eidavau į kitą kampą.

2. Algebros ir skaičių teorijos dėstytojas universitete. Iš tiesų viskas buvo gerai, kol vienu metu jis apsivertė. Nežinau kodėl, nes nieko blogo tikrai nepadariau. Jis turėjo savybę mažinti balus už kablelio ar kabliataškio nerašymą. Pradžioj žodžiais vis užklausdavo manęs, o ne kitų. Vėliau per kontrolinius darbus gavęs už uždavinį, kurio vertė 20 balų gaudavau 5, nes nepadėjau kabliataškio, o tuo tarpu grupiokas už praleistus su kabliataškius tame pačiame uždavinyje gaudavo 15. Dar vėliau jis privertė mane 3 kartus rašyti kontrolinį darbą. Vienintelį iš grupės. Čia gal kiek negražiai pasielgiau, bet kai tu tikrai gerai supranti ir žinai ką rašai, o gauni neigiamus balus, nebežinai kaip kitaip pasielgti. Per kontrolinį nesprendžiau vieno uždavinio. Pagal balų skaičių jis buvo nereikšmingas, o prie jo reikėjo labai daug prasėdėti ir tikimybė suklysti labai didelė. Tai nusprendžiau jo nespręsti visai, o visa kita padariau. Gavau neigiamą balą. Per pirmą perrašymą padariau lygiai tą patį. T.y. padariau viską, o to uždavinio nesprendžiau. Jis vėl man parašė neigiamą balą. Per antrą perrašymą vėl pasielgiau taip pat. Aš su juo nesiginčijau, o kai paklausė kodėl aš toks užsispyręs ir nesprendžiu to uždavinio, atsakiau sąžiningai, kad jame suklysti tikimybė labai didelė ir daug laiko užima. Kadangi per tuos kartus jau mintinai žinojau kur koks kabliataškis turi būti, jis nerado prie ko prisikabinti ir teko parašyti teigiamą balą.Perrašymams papildomai nieko nesimokiau, nes mokėjau jau tada kai rašiau kontrolinį. Paskutinis lašas buvo per egzaminą.

Pedagoginiame nebuvo tokio dalyko kaip baigiamasis bakalauro darbas. Buvo egzaminai. Ir vienas jų - matematikos. Keturi dalykai: algebra, analizė, geometrija, didaktika. Trauki bilietus ir tik pas tris dėstytojus atsakinėji. Neištraukiau geometrijos. Didaktikos gavau 9, analizės - 8, o algebros nežinau. Nerodė ir nesakė man kiek parašė. Na jo reikalas. Bendras egzamino pažymys mane nustebino - 6. Tikrai nesudėtinga pasiskaičiuoti ir sužinoti kiek turėjau gauti algebros, kad vidurkis būtų 6. 

Šią savaitę mokslinių darbų gynimas institute, todėl ten galima sutikti daug dėstytojų. Ir sutiko mano draugas. Ir tik dabar pats prisipažino, kad buvo ant manęs užsisėdęs. Na man nereikėjo to kaip įrodymo, bet bent jau prieš save jis sąžiningas.

Toks keistas jausmas, kai nežinau kaip jį apibūdinti, bet, matyt, jis liks su visam. Nelinkiu jiems nieko blogo ir niekada nelinkėjau. Pradžioj buvo pyktis, o vėliau jis mutavo į kažką kita. Tai tie žmonės, su kuriais nenoriu kalbėtis.