Blogas
Mane labai žavi alaus sudėti, kur yra "dažiklis-karamelė", "anglies dioksidas (E290)".
Tik dabar perskaičiau Mashos Gessen knygą „Žmogus be veido. Vladimiras Putinas“. Tas tik dabar, tai gali skambėti keistai, nes knygynuose ji ką tik pasirodė. Aš ją turiu jau kokias 4 savaites.
Iškart pasakau, kad knyga tikrai labai gera. Bent man labai patiko.
Per Knygų mugę priėjusi moteris ilgai į ją žiūrėjo ir sako: „Bijau skaityti. Man labai baisu.“ Ir ji teisi. Skaitant tikrai baisu. Stebiesi kiek žmonių supranta, kad gali mirti, bet aukojasi dėl savo šalies. Ir daug jų miršta. Labai daug istorijų apie Rusijos prezidentą, nuo dingusių pinigų, arogancijos, keršto iki suplanuotų žmogžudysčių, įmonių perėmimų, plėšimų. Vladimiras Putinas nuo mafijos galvos skiriasi tik tuo, kad jam praktiškai nieko nebereikia bijoti.
Tik pačiame gale knygos supranti, kad ši knyga yra žingsnis link nepriklausomos, laisvos ir demokratinės Rusijos. Ne vieno žmogaus valstybės, o visų jos piliečių.
Pabaigai pora citatų. Pirmoji apie tai, kaip oficialūs ir atsakingi žmonės tyčiojasi:
Po povandeninio laivo „Kursk“ nelaimės.
Praėjus dešimčiai dienų po nelaimės, įgulos narių giminės susirinko <..> Admirolas (didelis vyras atšiauriu, diržingu veidu) naudojo savo ištobulintus įgūdžius atremti visus klausimus. Vienas iš keleto žurnalistų, kuriems buvo leista stebėti susitikimą (ir Putino biografijos bendraautoris) taip pasakoja apie susitikimą:
— Ar tikite, kad jie gyvi? — kažkas paklausė.
Ir žinote, ką jis atsakė?
— Puikus klausimas! Atsakysiu į jį taip pat tiesiai, kaip jūs ir paklausėte. Aš vis dar tikiu, kad 1991 m. miręs mano tėvas yra gyvas.
Tuomet jam buvo užduotas dar vienas klausimas, tikriausiai taip pat geras.
— Kodėl ne iškart kreipėtės pagalbos iš užsienio?
— Matau, — atsakė jis, — kad dažniau žiūrite Ketvirtą, o ne Antrą televizijos kanalą.
— Kada pranešėte valdžiai, kad neturite reikalingos įrangos išgelbėti jūreivių?
— Prieš trejus metus.
Ir linksmesnė:
<..> Miesto valdžia nusprendė minią ne išvaryti, o perrėkti.Vieną šeštadienį į „haid parką“ susirinkę kalbėtojai pamatė, kad prie Katedros groja pučiamųjų orkestras. Pasiklausyti orkestro atėjo kiti žmonės, kurie kalbėtojams šaukė: „Klausykit, orkestras čia tam, kad žmonės atsipalaiduotų. čia ne vieta ir ne laikas jūsų kalboms. <..>
<..> Ji pasiūlė visiems reguliariems „haid parko“ lankytojams kitą šeštadienį atsinešti citrinų. <..> Podolceva kažkur buvo girdėjusi, kad kai žmonės pamato ką nors, valgantį citriną, nesąmoningai labai seilėjasi. <..> Planas pavyko: muzika nutilo, o kalbos tęsėsi.
Paskaičiau kažkokios tv laidos anonsą. Ir žinote ką? Ogi visiškai nieko keisto.
Jei jums atrodo, kad dingusi siunta yra nenormalu — aš jums sakau, kad tai yra normalu. Nenormalu yra tai, kad Lietuvos paštas vis dar priima ir siunčia neregistruotas siuntas. O kas yra neregistruota siunta? Ogi paduota siunta už kurią susimokate. Bet ar ji bus siunčiame į Lietuvos miestelį, ar užsienį, ar į pašto darbuotojos namus niekas nežino. Man net sunkiai sekasi tai paaiškinti. Jūs atnešate kažką, susimokate už kažką ir viskas. Jei niekas negavo siuntinio, tai kažkas kažkada kažkaip dingo nėra joks faktas. Juk jūs atnešėte kažką, kas nebūtinai dingo. Jūsų paliktas kažkas keliauja ilgą kelią per kelias fizines vietas. Ir ar tas kažkas kažkur buvo ar nebuvo niekas niekada negalės jums atsakyti.
Lietuvos paštas gautų tūkstančiais skundų, jei tik atėjus ir pasakius, kad siunčiau kažką neatsakytų, kad niekuo padėti negalime. Arba jie savo puslapyje galėtų padaryti dar dvigubai ilgesnę ir sudėtingesnė formą.
Lietuvos paštas per pastaruosius metus labai stipriai pajudėjo į priekį, bet priimti ir neregistruoti laiškų, siuntų yra nusikaltimas. Paimti pinigus ir neatsakyti už paslaugą (priminsiu, kad jūs kažką darėte, bet ką niekas nežino) yra tokio lygio absurdas, koks gali nutikti tik absoliučiai neprižiūrimoje įmonėje. Pabandykite pasiūlyti privačioje įstaigoje padaryti pigesnes paslaugas, bet siuntų neregistruoti. Pamatysite ką jums atsakys.
M su mama žiūri teliką. Klausiu jos:
- O tu juk niekam nemeluoji?
- Tėtukui tik meluoju.
- O tai kodėl?
- Na pas močiutę Dalią prisižiūriu "Moterys meluoja geriau" ir meluoju.
Kai pietų pusėje numatėme įsistatyti didelius vitrininius langus, mus visi gąsdino, kad saulė prikaitins nerealiai ir neįmanoma bus gyventi. Pagyvenus beveik 2 metus galiu pasakyti, kad tai yra mitas.
Dabar sėdžiu kambaryje, kuriame yra 27 laipsniai ir džiaugiuosi kaip katinas. Lauke plius pora laipsnių, pilna sniego, o kambaryje nerealiai gera. Deja, žiemą saulės būna nedaug, bet kiekvienas jos išlindimas yra didelis džiaugsmas kiekvienam.
O kaip gi vasarą? Vasarą kambario neprikaitina. Pragyvenome dvi vasaras ir jokių problemų. O priežastis paprasta - vasarą saulė būna aukštai. Jei vasarą jos apšviestas kambario plotas yra tik kokio pusmetrio gylio, tai žiemą nusidriekia apie 3 metrus.
Taip jau yra, kad esu pakankamai soušialaizintas ir tenka matyti kas vyksta viešoje erdvėje. Knygų mugė vienus erzina, o kiti jos laukia ir negali sulaukti. Apie tai ir ne tik...
Pradėkime nuo linksmo klausimo, kurį pastebėjau FB:
— Kuriame mieste vyks knygų mugė?
Kai Litexpo palieki 5 savo dienas, negali apie tai nieko neparašyti. Gal pradžioje iš žiūrovo pusės (nors labai daug nemačiau). Buvau keliuose knygos pristatymuose, keliuose koncertuose.
Žmonės po 30-40 minučių stovėjo eilėse. Todėl kitais metais imkite dieną atostogų ir eikite ketvirtadienį ar penktadienį. Tada būna ramu ir tylu.
Ketvirtadienis buvo bibliotekininkių diena. Ir tikrai — privažiavo iš visos Lietuvos mokytojos, bibliotekininkės ir moksleiviai. Jų daug, jie nieko neperka :) Tačiau ties kasomis, praėjimo kontrolėje stovintis apsauginis su humoro jausmu paklausė atėjusių:
— Ko jūs čia einat ir einat? Darbe gi turite daug knygų.
Mačiau kaip pristatinėjo savo knygą Gintaras Grajauskas. Tai buvo vienas prasčiausių knygos pristatymų jau todėl, kad pats autorius nepasakė nė vieno žodžio. Tik dainavo su Kontrabanda. Kalbėjo kažkas, po to kelis žodžius pasakė sūnus. Knygos net nebuvo ant scenos. Turbūt į visą tai reiktų žiūrėti kaip į koncertą, o ne knygos pristatymą. Tačiau man, kaip žiūrovui, visų pirma norisi išgirsti autorių. Nusivylimas.
Po G. Grajausko iškart buvo Alinos Orlovos koncertas. Visas dienos nuovargis dingo ir tai buvo valanda, kai galėjau atsikvėpti ir mėgautis.
Visai netyčia, neplanuotai su Evelina ėjome pailsėti. Sėdėti galima tik kavinėj, arba salėse, kur vyksta pristatymai. Pasirinkome vieną iš dviejų (jų buvo daugiau, bet tuo kartu nesigilinome) ir pataikėme į knygos „Neįmanomybių fizika“. Va čia tai knygos pristatymas. Nieko nesitikėję pamatėme nerealiai gerą ir įdomų knygos pristatymą. Visi žiūrovai buvo įtraukti į viską kas vyko. Šį pristatymą reiktų nufilmuoti priverstinai rodyti visiems, kurie duoda paraiškas knygų mugėje daryti knygų pristatymus. Man netgi skysto azoto užpylė ant rankos (žinoma, man leidus). Iš to džiaugsmo nuėjau ir nusipirkau knygą. Tiesa, dar nespėjau atsiversti, bet būtinai tą padarysiu.
Norėjau pamatyti ir Andriaus Tapino knygos pristatymą, bet... jis vyko labai mažoje erdvėje ir ten netilpo niekas. A. Tapinas savo knygą galėtų pristatinėti kiekvieną dieną po porą kartų didžiausioje Litexpo salėje ir ji būtų pilna. Tai gal taip ir reiktų daryti?
Buvau dar vienos knygos pristatyme, bet iš nuobodulio nepamenu net knygos pavadinimo. Ir tai tipinis knygos pristatymas.
Tiesa, dar buvau ir Justino Žilinsko knygos „KGB vaikai“ pristatyme. Pats Justinas rašo:
„Viskas, padarėm ką galėjom - turbūt mažiausia leidykla Lietuvoje "Aukso žuvys" (@Sigita Pūkė), išleidusi tik antrąją LP knygą, ir aš, kuklus autorius su puikiais draugais: Ugnė Barauskaitė, Gabrielė Gailiūtė, Ernestas Parulskis, Aurelijus Katkevičius ir Gintautas Ivanickas - pasiėmėm primetime'u artipilnę 5.1., prisikikenom "diskusijoje", kurios vedėjas neatlaikė. Tada vokalinis instrumentinis ansamblis Biplan lygiai nuo 20 val. padainavo savo senas ir truputį naujų dainų ir taip toliau. Ir dar kartą pabrėžiu - tai padarė viena mažiausių leidyklų Lietuvoje! :}
Ir dar labai smagu buvo stebėti parodos "Žvilgsnis į 1996" lankytojus (bus dar ir rytoj) - kaip jie žiūri, kaip jie čiauška, kiek jie gauna teigiamų emocijų! Net jeigu knygai tai davė nedaug papildomo bonuso, bet žmones nuteikėme puikiai. O tai turbūt svarbiausia.“
Justinai, aš viską mačiau ir galiu pasakyti, kad linksmiausia buvo jums prie stalo. Diskusijos vedėjas atėjo visiškai nepasiruošęs ir norėjosi verkti. Viską ištempė A. Katkevičius ir U. Barauskaitė. G. Gailiūtei nereikia kalbėti, o E. Parulskis visiškai nesugeba reaguoti į esamą situaciją. Taigi, kitą kartą ateikite tryse, tada ir pats pakalbėti gausi (ko labai trūko) ir visa diskusija bus visiems įdomi.
Kas dėl Biplan koncerto, tai garsas buvo baisus. A. Orlovos grupė pusę koncerto mojavo garsistui. Nežinau kas ten kaltas, bet prie porą metų ir Domas (tas kur Razauskas) po ilgų mojavimų garsiai ir pakankamai piktai pasakė garsistui ką daryti. Arba ten nepakeičiamas žmogus, arba su technika kažkas netvarkoj.
Na o dabar apsisuku ir keli pastebėjimai iš kitos (dalyvio) pusės.
Įrenkite prašau nemokamas saugojimo dėžutes ar kažką panašaus. Tada žmonės pirks daug ir viską. Dabar žmonės ateina, vaikšto neperka, nes nenori nešiotis. Po to pavargsta ir nebeperka, nes nori kuo greičiau namo.
Ne pirmi metai kai tenka pietauti Litexpo. Maistas baisus. 13,5 Lt kainuoja žiupsnelis fri bulvyčių ir kotletas. Daržovių nepamiršau, nes tokių nėra. Taip ir užspringti galima. Po pirmos dienos pietų, vienas mūsų važiuodavo parvežti maisto iš kitur, arba atsinešdavome iš namų. Ir ne dėl kainos, o dėl kokybės.
Stendus reikia dėstyti kitaip, nes 3, 4 salės tuščios, o įėjus į penktą salę dešinėje neįmanoma praeiti, o kairėje gali šokti išskėtęs rankas. Nuo to išloštų visi dalyviai ir lankytojai.
Pabaigai (beveik) klausimas-atsakymas:
— Ar žinote kiek kainuoja stendo nuoma? Įeina plotas ir lentynos ant sienų.
— 300 Lt/m2 + pvm
Pabaigai (visai) tiems, kas supranta rusiškai:
Apie Lietuvos krepšinio lygos beviltiškumą ne kartą sakiau ir net rašiau. Šita lyga yra mirusi ir ji niekam neįdomi. Įdomi tik joje žaidžiantiems žaidėjams. Iš tiesų nėra tiek jau daug skirtumų, kurie dabar ją skiria nuo bet kurios kitos Lietuvoje esančios krepšinio lygos. Kol neateis naujas žmogus ir neišmes didžiosios dalies LKL personalo (o gal visų), tol viskas ir eis tolyn, blogyn.
LKL turėjo vienintelį įdomų dalyką — Lietuvos Ryto ir Žalgirio rungtynes. Turėjo, nes pernai visiems viskas buvo aišku, šiemet situacija dar aiškesnė. Ar labai įdomu žiūrėti rungtynes, kai rezultatas jau žinomas?
LKL vis dar turi kozirį, bet galėčiau lažintis, kad tik laiko klausimas, kada jį praras. Dabar LKL čempionai gauna vietą Eurolygoje.
Neįtikėtina atrodo ir tai, kad niekas dabar nežino ne tik kiek bus rungtynių finale, bet ir koks bus atkrintamųjų formatas. Tiems, kas nežino, galiu priminti, kad dabar jau vasario mėnuo.
Vos nepamiršau kodėl čia man taip užsinorėjo parašyti. Aš gi apie LKL Žvaigždžių dieną. Daug metų niekas iš principo nesikeičia ir šiemet pagaliau pasiekėme tą tašką, kur nebe pikta, o juokinga. Pagaliau beviltiškas lygos vadovas garsiai pasakė: „kito varianto nesugalvojame“ ir, žinoma, pridūrė pasiteisinimą „permainos nelabai pasiteisina“. LKL Žvaigdžių dienoje susirinkę žiūrovai galės stebėti Žalgirio treniruotę. Kad jau tokią mačiusiems būtų įdomiau, į ją pakvietė vieną Lietuvos Ryto žaidėją — Seibutį. Jei visus žaidėjus aprengtų jų komandų aprangomis — renginys būtų superinis. Čia jau ne juokauju. Čia rimtai. Tiek žaidėjams tiek komandoms būtų sunku susigaudyti kas ir kaip vyksta. O Seibutis būtų šuniuku, kuris bandytų pagauti kamuolį. Kas už?
O kitais metais siūlau padaryti Žalgirio žvaigždžių dieną. Kažkodėl manau, kad tokią suorganizavus, patys Žalgirio vadovai pakviestų daugiau svečių į starto penketą. Na gal „iškrypėlio“ Seibučio ir nebūtų.
Jau daug metų LKL geriausi žaidėjai yra dviejose komandose. Tai aišku visiems, kas nedirba LKL. Todėl netinka čia NBA praktika, kur kiekviena komanda turi bent po kelias žvaigždes. LKL Žvaigždžių diena turi būti diena, kai skirtingų komandų krepšininkai pabendrauja tarpusavyje, kai Žalgirio fanai susino kad kitose LKL komandose irgi yra krepšininkų ir net išgirsta jų pavardes. Apribojimas, kad iš vienos komandos negali būti daugiau 2 žaidėjų būtų protingas. Ir nesvarbu ar tai startinis penketas, ar atsarginių suolelis.
Nuotr.: Irmanto Gelūno/15min.lt
Vilnius kažkada užsikrėtė liga, kuri vadinama — šviesoforai. Dar aną Zuoko kadenciją susirgę, jie plito po kiekvieną sankryžą. Kai sankryžos baigėsi, šviesoforų dar buvo likę. Tada sugalvojo prikišti jų pilną Olandų žiedą. To dar niekas nebuvo matę. Olandų žiedas sumirgėjo gražiau nei bet kada Rotušės ar Katedros aikštėje stovėjusi eglutė. Ta eglutė taip patiko Vilniaus merui, kad net Katedros aikštėje iš medinių jos virto metalinėmis. O kai šviesoforai pradėjo degti nebe tik geltonai, o ir žaliai bei raudonai, leidžiantis nuo Olandų kalno buvo nuostabu. Tikrai, vaizdas buvo toks, kurio niekada nebepamatysite. Nepamatysite, nes šviesoforų ten nebėra.
Dar buvo smagu kai Rygos-Taikos gatvių sankryžoje (prie pat laisvės pr.) pastatė šviesoforą. Ten gyvenau kelis metus ir niekada nekilo mintis apie jį. Ir vieną dieną jis ten atsirado. Atsirado ir stovinčių, bei laukiančių mašinų, kurių iki tol nebūdavo nei ryte, nei vakare. O po to man papasakojo įdomią istoriją, kuri paaiškino šį nuostabų sprendimą. Pasirodo, kad Vilniuje Taikos gatvė su Rygos gatve kertasi du kartus. Suprantate? Soriukas, sumaišėme sankryžas. Bet ta teisinga sankryža neliko nuskriausta, nes po kiek laiko ir ten pastatė.
Pavyzdžiui Savanorių-Vilkpėdės g. sankryžoje šviesoforas atsirado su rodykle į kairę pusę (važiuojant nuo Gerosios vilties žiedo). Po to pagalvojo, kad gal geresnis pralaidumas bus, jei neleisime ten sukti. Užklijavo baltą blyną ant kairės rodyklės. Ir autobusų juosta leido važiuoti automobiliams. Tai įvyko dar net neįjungus šviesoforo. Stebėjausi, kad kažkas mąsto ir padaro teisingus sprendimus. Nesupratau tik kam tada reikėjo tą sekciją daryti? Po mėnesio ar kelių paaiškėjo. Taigi, posūkis į kairę buvo atklijuotas ir pirma juosta palikta tik visuomeniniam transportui. Praėjus dar kiek laiko pasirodė, kad dirbti reikia. Vėl baltas blynas ir atvira juosta. Na gal paeksperimentavo ir suprato kad negerai padarė? Kur gi ne, ne taip jau seniai vėl blyną nuklijavo. Kol kas bent jau pirma juosta atvira. Jei dar panaikintų nesąmonę ir po to einančioje sankryžoje tiesiai leistų važiuoti iš pirmos juostos - būtų labai labai gerai. Ten ir dabar važiuoja daug kas, nes kelio ženklų nemato. O taip jau yra, kad kelio ženklai, prieštaraujantis logikai tampa gerokai prasčiau matomi.
Vilnius turi krūvą mažų sankryžų su šviesoforais, kurie turi papildomas sekcijas su posūkiais į kairę. Nežinau kam jos ten, bet taip jau yra. Tebūnie. Man kur kas įdomiau kodėl Žirmūnų-Kareivių sankryžoje leidžiama sukti į kairę ir ten nėra papildomų šviesoforų sekcijų? Toje sankryžoje begalė avarijų, sukant į kairę nieko nesimato. Labai panašiai yra ir Kalvarijų-Konstitucijos-Šeimyniškių sankryžoje. Kaskart sukant į kairę keikiesi, nes matomumas beveik nulinis. Kodėl ten kur nereikia yra, o kur reikia — ne?