Paskaičiau Delfi esantį straipsnį. Nusprendžiau ir aš įkišti savo trigrašį į homoseksualų lygiateisiškumą.
Kunigas teisus dėl vienintelio dalyko: tai nėra normalu. Dvi lytys ne veltui yra ir viskas sukurta, taip, kad jos viena kitą papildo.
Bet ką gi daryti, jei tai nėra liga, kurią galima pagydyti? Man atrodo, kad pats protingiausias dalykas yra susitaikyti. Ar homoseksualus žmogus yra kažkuo kitoks nei heteroseksualus, jei atmesime jo potraukį tai pačiai lyčiai? Ne. Visa kita yra lygiai taip pat. Ar jūs smerkiate draugą jei vedė merginą, kuri, jūsų manymu, nėra graži, patraukli, maloni?
Man keistas kai kurių bažnyčios atstovų "tamsumas" ir nenoras pripažinti, kad seksualiniai santykiai dviejų žmonių gyvenime yra būtini. Noriu tikėti, kad skatinimas viską daryti natūraliai (nesisaugant) yra tik noras padidinti gimstamumą. Perskaičius straipsnį man pasidarė baisu - bažnyčia lenda į dviejų žmonių santykius, arba, kitaip tariant, "po kaldra".
Ar blogai yra tai, kad du žmonės jausdamiesi gerai, kitiems visiems nepadaro nieko blogo?
Nenoriu rašyti apie pačios bažnyčios problemas ir, kad jie geriau savo kiemą pirmiau išsivalytų... Žinoma, kad vieno kunigo pasisakymo negalima sutapatinti su visų kunigų nuomone, bet belekokios įstaigos vadovo pasisakymai yra oficiali įstaigos nuomonė. Jei ji man priimtina - valio, jei ne - tai mane nuteikia priešiškai. Ar to turi būti siekiama?