Kartais manęs klausia - o ko tu neskundi? Iš tiesų neskundžiu beveik nieko. Kartais parašau žmonėms pasiūlymų, į kuriuos laaaabai retai kada kas sureaguoja, o dar rečiau kažką padaro, bet man norisi tikėti tuo, kad kažkada padarys. Kartais ,kai mane priveda iki tam tikros ribos, arba iš manęs tyčiojasi, arba man meluoja - nepatingiu ir parašau oficialius užklausimus, arba skundus. Tai nutinka labai retai, bet nutinka. Dauguma žmonių to nedaro, bet taip jie kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Mano pastarieji du oficialūs užklausimai-skundai buvo prieš kokių pusantrų metų. Taip jau sutapo, kad abu dėl medicinos.

Pirmu atveju medikas buvo chamas ir jam nusipjauti ant vaikų-kūdikių sveikatos. Kadangi iš mūsų atvirai tyčiojosi ir neatliko savo darbo, aš parašiau skundą ir jis gavo papeikimą. Kitą kartą arba dirbs, arba gaus iš kitų dar vieną ir lėks iš darbo. Nereikalauju, kad aplink mane šokinėtų, bet kai mažam vaikui ketvirta para temperatūra virš 39, tai bent jau kraujo tyrimą privalu padaryti. Tiems, kas mano, jog esu lochas, pasakysiu, kad po pusdienio kvietėm greitąją ir vaiką pralaikė pusantros savaitės ligoninėje.

Kitas atvejis buvo tik užklausimas, kodėl mano trauma yra laikytina liga, jei pagal realią situaciją ji niekada negali būti laikoma trauma. Atsakymo taip ir negavau, bet kito didelis šurmulys poliklinikoje. Nesiskundžiau jokiais konkrečiais darbuotojais ar pan. Bet po viso to paaiškėjo, kad nemokamai poliklinika turi skirti 5 procedūras, o ne 2. Man sugrąžino dalį pinigų. Po manęs ėję ir gavę procedūrų stebėjosi, kad gauna po 5, o ne 2. Kas paneigs, kad visa tai išėjo visiems į naudą?

Bet grįžkime prie medžių. Gyvenu prie miško ir kartais gali nutikti taip, kad medis užkris ant namo. Neužkrito, bet staiga labai stipriai palinko:

Ilgai nelaukęs pasiskambinau girininkijai. Atvyko girininkai. Pažiūrėjo ir pasakė, kad tai ne jų miškas. Salininkų dalis jiems priklauso, o dalis - kitai girininkijai. Tarkim, kad galėjau atspėti, nes pagooglinus „salininkai girininkija“, man rado juos. Tačiau girininkai buvo labai paslaugūs ir paskambino kolegai. Pirmieji išvažiavo, antrasis atvažiavo. Apžiūrėjo, kad medis virsta iš šaknų, pasakė, kad reikai pjauti. Procedūra leidimo ilgai truks ir pan., bet davė suprasti, kad turiu pats jį nusipjauti, o formalumus sutvarkysime. Paklausus ar ne jie turi jį nupjauti, atsakė, kad mano namui pavojus, jie tik leidimus duoda.

Visas tas reikalas man pasirodė kiek supintas. Pasiskambinau Vilniaus miškų urėdijai. Paklausus kas turi nupjauti man paaiškino maždaug taip: „kai statėtės namą, tai medžiai jau buvo? Tai reiškia, kad supratote riziką ir dabar patys už tuos medžius esate atsakingas“. Paklausus dar kartą, o kas turėtų jį nupjauti, nes medžiai tai jų teritorijoje, jis pradėjo mygti ir aiškinti, kad bokštelio jie neturi ir aš pats turėčiau.

Mykimas ir konkrečių atsakymų nebūvimas mane paskatino skambintis dar aukščiau - į Generalinę miškų urėdiją. Iškart sujungė su pavaduotoju. Atsakymas buvo trumpas - turi nusipjauti girininkija.

Viską surašiau raštu, pasirašiau ir išsiunčiau. Praėjo savaitė ir medis:

Atvažiavo, pririšo trosus, tempė ir išvertė. Nereikėjo pjauti. Girininkai, kaip supratau, buvo piktoki ant manęs. Manęs nebuvo, bet Raimonda sakė, kad jos klausė: „o ką darysite su kitais medžiais?“ - suprask - negi rašinėsite. O kodėl gi ne?

Va taip va žmonės nenori dirbti, bet tenka. Va toks va aš blogas žmogus ir verčiu žmones daryti savo darbą.

Taip jau nutinka, kad tam tikrus įrašus inspiruoja tam tikri įvykiai. Štai paskaičiau su žiauriai dideliu pavydu Gruzijai:

Kakha sako taip:

Jei institucija neveiksni, tai jos uždarymas nepadarys absoliučiai jokios žalos. Kas nutiks, jei išjungsite šviesą kambaryje, kuriame nėra šviesos? Nieko nenutiks, nes ten tamsu bet kuriuo atveju.

Šį totalinio išvalymo metodą gruzinai pritaikė valydami policiją. Valdant Ševarnadzei visi šalies policininkai buvo воры в законе. Algos nedidelės, bet kam jos apskritai, jei antpečiai tau leidžia susirinkti savęs vertą atlyginimą savarankiškai. Taigi vieną dieną (t.y. per vieną dieną) gruzinai atleido visus 100 proc. policininkų. Tris savaites, kol iš kaimų nuo žagrių buvo renkami kaimo bernai ir ginkluojami, šalis buvo be policijos. Spėkite, kaip tai paveikė nusikalstamumą? Ogi suvestinės buvo tuščios (kaip vieną kartą Kėdainiuose). Nusikaltėliai nebeturėjo stogo ir nežinojo, kaip elgtis, todėl laukė. Ir nieko nesulaukė, nes kaimo bernai nėjo į kontaktą, neėmė kyšių ir veikė grynai pagal instrukciją, kurią gavo kartu su uniforma.

Dabar korupcija gruzinų policijoje siekia 0,00 proc., policijos automobiliai visada važinėja su švyturėliais (taip jie rodo, kad nesislapsto nuo visuomenės, nesėdi krūmuose), o policijos komisariatų visos sienos ir pertvaros yra stiklinės (taip jie rodo, kad yra skaidrūs ir atviri).

Tai dabar nutariau prisiminti įspūdžius iš savo susitikimais ir bendravimu su policija. Deja, vienintelį kartą esu sutikęs tyrėją (merginą), kuri policijos įvaizdį pakėlė. Jei šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tai šaukštas medaus deguto statinėje?

Aš tiesiai šviesiai jos paklausiau - „Ką tu čia darai? Čia tau ne vieta.“ Ji man paaiškino, kad labai norėjo pamatyti policiją iš vidaus. Todėl pabaigusi mokslus nėjo dirbti kur moka didesnius pinigus ar perspektyvos, o įsidarbino metams policijoje. Kalba ne apie kelių policiją, o apie kriminalinę. Pakalbėjus sužinojau, kad policininkai nesibaigus darbui šokinėja per langus ir bėga gerti, kad tik valdžia nematytų. Kad ją kasdien bent po kelis kartus įkalbinėja eiti kartu ir ji vis dar sugeba išsisukti. Ji mergina, o kas būtų jei dirbtų vyras? Iškart liktų „už borto“, nes geria jie kasdien. Tai čia buvo tas vienintelis atvejis, kai susitikau tikrai teigiamą Lietuvos policijos darbuotoją.

Dar esu buvęs liudininku, kai girtas priešgaisrinės saugos darbuotojas puolė muštis, o jo draugelis policininkas vairavo automobilį. Tada jie buvo įspūdingai išsukinėjami, nes gi savas. O juk puolę muštis, po to pabėgo nesulaukę policijos, pasiėmę ne savo kuprinę su kompiuteriu. Ir juos kai sulaikė - vogti daiktai buvo rasti pas juos. Spėkit ar sėdo? O kai ėjau į atpažinimą, už durų policininkai kalbėjo: „koks jis vyras, jei gavęs į snukį skundžiasi policijai ir nesugeba atgal duoti“. Čia ne išimti, taip mąsto daug kas dirbančių Lietuvos policijoje.

Ar skaitėte kada kaip ir ką surašo Lietuvos policijos darbuotojai? Turbūt, didžiausia beraščių koncentracija būtent ten. Jiems negalioja jokie lietuvių kalbos reikalavimai (įdomu kaip su užsienio?). Gerai, kad bent jau kalba lietuviškai.

Kartą kambariokas pavogė draugo televizorių. Policija atsisakė važiuoti, nes įsilaužimo nebuvo. Oki susiradom patys apklausos būdu kur jis nunešė televizorių. Pasirodė, kad pardavė kaimynei. Tada atvyko. Vienintelis su unforma buvo vairuotojas. Dar vienas ir dar dvi atvažiavo kartu. Vairuotojas net neišlipo iš automobilio. Juk jis vairuotojas. Dvi Lietuvos policininkės buvo su suplėšytom kelnėm (gal tokia mada?) ir visų jų pirštai pajuodę nuo semkių gliaudymo. Stovėjo jie pas vargšę moterėlę namuose ir žiūrėjo į televizorių. Svarstė ką daryti. O kol svarstė - gliaudė semkes ir lukštus mėtė ant kambaryje esančio kilimo. Nesitiki? O taip. Aišku, kad nuvežė liudininkus (draugą ir pirkėją) ir televizorių į komisariatą (važiavo 6-iese pažeisdami kelių eismo taisykles). Po to pusę metų bandėm atsiimti televizorių. Sako, kol nepagautas vagis - tai daiktinis įrodymas. Savininkas yra, pirkėja yra - lyg ir viskas aišku, o tu prieš kelis mėnesius nusipirkęs televizorių gali būti ir be jo. Tik aplinkiniais keliais pavyko pasiekti, kad po pusės metų atgautų saugoti televizorių.

Į vagystės vietą atvykęs policininkas sako - neverta rašyti pareiškimo, nes vis tiek niekas neras. Tokių kaip jūs daug ir niekada neranda (linksnis būna ne „mes“, o „jie“). Arba sako - rašykite taip ir taip, tada nereiks jums vaikščioti pas mus - vis tiek neras niekas.

Ar matote kaip atrodo policininkai gatvėse? Tokių sukiužusių nukarusiais maišais dėvinčių policininkų reikia paieškoti. Toks vaizdas, kad stovi ir snarglį į rankovę tik valosi.

Pamenate kaip Milvydas Juškauskas tyčiojosi iš Lietuvos policijos? O gal patys policijos darbuotojai tyčiojosi iš savęs? Ar kažkas pasikeitė po šių nuotykių? Ar bent vienas policininkas praėjo atestaciją ir žinių patikrinimą? Ar gavo visi policininkai paskaitų kaip reikia elgtis tokiose situacijose?

Mažos algos nėra pagrindas nedirbti. Mažos algos yra tema rėkimui, kai kalba užeina apie darbo kokybę. Nesakau, kad jie gali puikiai gyventi už gaunamą atlyginimą, bet pasikartosiu - tai nėra priežastis nedirbti, imti kyšius ir kitaip nesilaikyti Lietuvos respublikos įstatymų. Tai nėra pagrindas negerbti žmonių.

Ačiū Regiui už labai neblogą pradžią. Aš alų verdu nepilni metai ir vis dar save laikau nesusipratėliu. Gal todėl man lengviau aprašyti viską taip, dat tai būtų pati pradžia jums.

Seniai planavau parašyti pirmą įvadą tokį, kad paskaičius kiekvienas pasibandytų. Regis šiek tiek išsiplėtė ir pateikė perteklinės informacijos, todėl aš bandysiu kuo mažiau išsiplėsti.

Pirmas žingsnis. Pradėkim nuo įrangos, kurios jums būtinai reikės. Visur nurodysiu ir kainas. Pirkti galite skirtingose vietose, o galite vienoje - savasalus.lt. Drąsiai galite ten važiuoti ir klausinėti. Tikrai patars ir padės.

1. Metalinis puodas virimui. Reiktų didelio. 24 litrų puodų yra prekybos centruose, Ermitažuose ir pan. Jo kaina yra apie 95 Lt.

2. Plastikinė talpa fermentavimui su kraneliu ir alsuokliu (50 Lt). Galite su juo įsigyti ir mentelę maišymui (10 Lt).

Bendra įrangos suma - 155 Lt. Jei kažką jau turite - išlaidos bus mažesnės.

Antras žingsnis - alaus receptas. Nesukite sau galvos ir pasirinkite paprasčiausią iš ekstrakto. Regis žino, Regis siūlo štai tokį:

1. Salyklo ekstraktas. Du indeliai po 1,7 kg.
2. Apyniai „Tettnanger“ – 35 g + 20 g.
3. Airiška kerpena - 5g.
4. Mielės Safale US-05(56) – 1 pak.

Nesigąsdinkite pavadinimų - pasakysite savasalus.lt ir viską jums duos. Galite ir jų internetinėje parduotuvėje susirasti, paskambinti telefonu... Viso rinkinio kaina bus apie 59 Lt. Iš šio kiekio galėsite išsivirti 20 litrų savo alaus. Manote, kad brangoka už tikrą, gyvą, gardų, pačių išsivirtą alų? Ateity labai nesunkiai kainą susimažinsite 1,5-2 kartus.

Salyklo ekstraktas nėra nei chemija, nei milteliai nei kažkoks baubas. Tai normalus natūraliu būdu išgautas salyklo produktas, iš kurio pašalinta didžioji dalis vandens. Visa tai tik jūsų patogumui (todėl ir kainuoja brangiau).

Trečias žingsnis - virimas.

1. Pripilkite į puodą 21 litrą vandens. Užvirkite.
2. Po truputį pilkite salyklo ekstraktą ir maišykite. Jei per greit supilsite ar nemaišysite - nusės ant dugno ir prisvils.
3. Supylus visą sudėkite 35 gramus apynių. Šie apyniai bus verdami 60 minučių ir suteiks alui kartumo.
4. Pavirus 45 minutes - sudėkite 25 g apynių. Šie apyniai suteiks alui aromato, nes bus verdami trumpiau.
5. Sudėkite kerpeną (kartu su antraisiais apyniais). Kerpena nebūtina, tačiau alui suteiks skaidrumo. ir pavirkite 15 min.

Turite išsivirę alų. Juk tikrai nieko sudėtingo?

Ketvirtas žingsnis - vėsinimas. Nuo šiol labai svarbu švara. Žiemą galite vėsinti pastatę lauke. Galite net neuždaryti, nes užsikrėsti tikimybė minimali - minuse bakterijos negyvena. Kai šilčiau - statykite į vonią su šaltu vandeniu. Atvėsti alus turi iki 25 laipsnių arba mažiau. Nerizikuokite su aukštesne.

Penktas žingsnis - fermentavimas. Atvėsintą skystį perpilame į talpą fermentavimui. Talpa turi būti dezinfekuota. Galima tą padaryti verdančiu vandeniu, arba chemija (dabar yra ir ekologiškos. Galite įsigyti kur ir visa kita). Gerai būtų pilti iš aukštai, kad susiplaktų arba suplakti po to. Mielėms labiau patinka, kai bus prisisotinę deguonies. Pastatome talpą į vietą, kur ji galės ramiai nejudinama stovėti savaitę. Ant viršaus tolygiai išbarstome mieles. Maišyti nereikia. Uždengiame, įstatome alsuoklį, pripiltą vandens (iki žymos). Jau kitą dieną alsuoklis burbuliuos.

Šeštas žingsnis - išpilstymas. Išlaukti savaitę bus sunku. Jei turite užkemšamų butelių (būna alus parduodamas tokiuose) - tada šie buteliai puikiai tiks. Jei ne - teks įsigyti uždarytuvą ir kamštelių (kainuos apie 48,80 Lt). Tada galėsite pilstyti į puslitrinius alaus butelius. Visus butelius dezinfekuojame chemija, arba verdančiu vandeniu. Su chemija yra paprasčiau. Tada galima alų išpilstyti. Prieš pilant reiktų įdėti apie 5 gramus cukraus į kiekvieną butelį. Dėl sterilumo galima cukrų užpilti vandeniu ir užvirti (tik būtinai palaukite kol atvės). Cukrus padarys viską, kad alus užsigazuotų. Kadangi talpoje yra kranelis - jo pagalba šiek tiek pakreipę butelį supilame vieną po kito. Tada visus uždarome ir sustatome brandintis. Galite tam pačiam kambary, jei ten temperatūra nėra labai aukšta. 21-22 laipsniai nėra baisu. Kiti brandina vėsesnėje temperatūroje - rūsyje ar net šaldytuve (tokiu atveju vis tiek pora dienų palaikykite šilčiau, kad užsigazuotų). Laukia sunkiausias laikotarpis - 3-6 savaitės. Po trijų savaičių galite ragauti, bet geriausia būtų išlaukti 6. Tada alus jau bus neblogai subrendęs ir jo skonis stipriai skirtis nuo 3-jų.

Viskas labai paprasta. Pasibandykite taip ir gausite natūralų, tikrą, gyvą ir, svarbiausia, savo alų. Jei viską perskaitėte - suprasite ir tai, kad virimui nereikia daug vietos. Alų galima virti bet kuriame daugiabutyje.

Teko dar kart pabūti Kauno Zoologijos sode. Jau antrą kartą šiemet. Pirmą kartą nuvažiavom kai  buvo šalta ir pusė gyvūnų „miegojo“ (juos uždaro žiemai). Jau tada mačiau tai, kas mane erzino, o dabar esu dar piktesnis. Jei kažką darai - daryk gerai (arba bent jau normaliai)!

Kam yra skirtas Zoologijos sodas? T.y. į kokį klientą jis yra orientuotas? Sunku bus pasiginčyti, jei atsakysiu - į vaikus. Tam nereikia kažkokių tyrimu, o jei netikite - nuvažiuokite ir pamatysite kas per lankytojai.

Pradėsiu nuo pačio žiauriausio dalyko - aptvėrimai. Visur per pora metrų nuo narvų yra papildomas aptvaras, kad žmonės nekištų rankų. Beveik visur, prie šių aptvarų, yra užsodintos gyvatvorės. Gražiau? Gal. O dabar apačioje dvi foto. Viena - kaip matau aš, ir kita - kaip mato mano 3,5 metų vaikas. Jos ūgis yra toks, kaip metais ar pusantrų vyresnių vaikų (107,5 cm).

O gal tik aš čia matau problemą?  :)  Niekur prie aptvarų nėra suoliukų, ant kurių galima būtų užkelti ir pastatyti vaiką. Visi juos kelia ant užtvarų. Sprendimas: 1. karpyti gyvatvores gerokai žemiau; 2. nesodinti jų visai; 3. įrengti suoliukus, ant kurių galima būtų užkelti vaikus. Problema yra ir su begemotais, kengūromis - ten aptvarai betoniniai.

Nepatogus išplanavimas. Čia jau kaip ir esminis pertvarkymas, bet reikia planuoti ir daryti viską, kad jis pasikeistų. Žmonės turi eiti tik į priekį ir taip pamatyti viską. Aklakeliuose gali būti tik ypatingo dėmesio sulaukiantys gyvūnai, kur žmonės eis bet kuriuo atveju. Dabar ten sugrūsti paukščiai, kurie pilki, jų mažai ir jie nematomi. Sprendimas: planuoti ir projektuoti keliukus iš naujo. Didelę dalį narvų galima nesunkiai transformuot ir perkelti. Juo labiau, kad pastoviai vyksta atnaujinimai ir pakeitimai.

Paukščių narvai. Yra kelių tipų. Rašysiu tik apie tris.

1. Erelių narvai yra labai dideli, bet ten gyvena vienas ar du ereliai. Jų nesimato! Sprendimas: padaryti apačioje, vidury narvo tunelį. Į jį įėjus, paukščiai visada būtų netoliese.

2. Gulbių, ančių ir pan. aptvėrimai yra žemi, tačiau plotas labai didelis. Sprendimas: reikia būtinai padaryti takelius į aptvėrimo vidų. Galima aptvertus, galima su tilteliais ir pan, bet žmonės turi būti arti paukščių.

3. Na ir paskutinis - naujai įrengti papūgų narvai. Jie padaryti dvipusiai - iš lauko ir iš vidaus. Matyt su intencija, kad bus galima žiūrėti ir žiemą? Bet kažkaip apšildymo normalaus ten nepastebėjau. Žinant kaip čia viskas daroma, spėju, kad tai papūgoms pasislėpti nuo lietaus. Pusė papūgų sėdi viduje - pusė lauke. Reiškia pusė matosi tik iš vienos pusės, o pusė - iš kitos. Viduje yra tamsu ir jas vos galima įžiūrėti. Lauke stiklinė dalis įrengta per žema ir man reikia lenktis. Sprendimas: iš vidaus padaryti stoglangius, arba laikyti įjungtą šviesą. Iš lauko stiklą būtina ireikai daryti nuo apačios iki pat viršaus. Taip bus visiems visada matomi paukščiai. Siena tarp lauko ir vidaus turi būti stiklinė, tada nereiks ir stoglangių ir paukščiai bus matomi iš abiejų pusių.

Gyvūnai ir jų nameliai. Nežinau kaip tiksliai geriausia spręsti šią problemą, bet ji yra. Dalis gyvūnų sulenda į savo nepermatomus „namus“ ir lankytojai jų nemato. Ne taip jau retai pasitaikanti situacija. Dalį gyvūnų (galbūt, net didžiąją dalį) šeria viduje. Tai reiškia, kad gyvūnas valgo viduje, kur jo niekas nemato ir taip dar mažiau laiko praleidžia ten, kur jis turi būti. Sprendimas: įtaisyti ėdžias, lovius.. taip pat ir lauke.

Prekyba. Buvau sekmadienį po pietų. Kažkokios kavinės kaip ir yra, bet nedirba. Apšiurę kioskeliai lyg ir yra, bet jie jau užsidarinėja prieš pusę šešių. Visiškai neplanuota, neorganizuota, nesutvarkyta.

Tušti plotai. Man atrodo, kad Kauno Zoologijos sodas gali dar plėstis, nes žalių tuščių plotų dar yra. Gal reiktų pradėti sistemingai planuoti ir projektuoti? Man toks vaizdas, kad vadovai pasako, statybininkams ko reikia, o jie padaro kaip jiems atrodo. Jei taip nėra - reiškia problema dėl nekompetencijos dar aktualesnė.

Neseniai skaičiau kaip iš kavinės atėmė mešką, po daug metų, nes sąlygos neleistinos. Gali ateiti patikrinti ir į Kauno Zoologijos sodą. Kai kurie gyvūnai (teisybės dėlei verta pasakyti, jog mažuma) tokiuose mažuose narvuose, kad drąsiai gali konfiskuoti ir siųsti į Vokietiją.

Situacija nėra tik bloga, bet Kauno Zoologijos sodo vadovų nekompetencija neabejoju. Ten vadovas turi būti ne veterinaras, gyvūnų teisių atstovas, .., o vadybininkas. Žmogus, sugebantis surasti rėmėjų, išmušti pinigų, organizuoti darbą ir jį planuoti. Gal kada nors...

Tokio šūdino alaus reikia paieškoti. Nusiteikiau gaiviam tamsiam eliui ir gauvau mineralinio vandens. Yra citrinos skonio, uogų... dabar yra ir su deginta karamele. Pirmi gurkšniai tokie, kad nieko, išskyrus angliarūgštę, nejauti. Baigus gerti lyg ir degintos karamelės skonis. Galite drąsiai eiti pro šalį. Šūdino alaus pilna ir šiaip.

Kasmet pagalvoju, kad eičiau į rinkimus. Ne, nesu toks naivus, kad galėsiu viską sutvarkyti ir padaryti. Visų pirma tam, kad maksimaliai viešinčiau viską. To laaabai trūksta.

Yra seimo narių puspročių arba nevispročių. Kitaip jų tikrai negalima pavadinti. Gargžduose vėl kandidautuos Petras Gražulis. Aš ne medikas, bet man atodo, kad jam reiktų gydyti galvą priverstiniu būdu. O jau Seime šiam žmogui tikrai ne vieta. Gal pagaliau atėjo laikas jo nerinkti?

Štai Paulius labai tiksliai ir aiškia iviską surašė:

Gražulis vėl kandidatuoja į Seimą Gargždų vienmandatėj. Patekęs į Seimą jis vėl nebaudžiamas keliasdešimt kartų viršys greitu iš Latvijos įmonės "nuomoto" visureigiu, laipios per barikadas, siūlys civilzuotame pasaulyje nesuvokiamaus įstatymus ir jų pataisas, po Seimo patalpas šmirinės kokios nors bulvarinės televizijos laidos užsakymu, proteguos savo koldūnų verslą ir užsiims kitokiais šūdniekiais. Gargžduose jis turi konkurentų (įskaičiuojant ir konservatorę Agnę Bilotaitę, kuri tikėtina, turi savo resursų), bet jeigu norim, kad rinkimai ten vyktų nuožmiai ir Petras nebeįlįstų į Seimą, galima rinktis ir kitą kandidatę - Nijolę Katkienę. Aš savo 39 litus jau pervedžiau, galit prisidėti ir Jūs. Jeigu nieko ir nepavyks, vis tiek galimas rezultatas bus vertas pastangų, o jų čia reikia tiek nedaug. Visa informacija čia:

Padėk įgyvendinti NIJOLĖS KATKIENĖS rinkimų kampaniją - prisidėk 5/10/20/39 LT pervesdamas juos į NIJOLĖS KATKIENĖS rinkimų sąskaitą LT594010040200453021.

Tavo bokalas (ar du) neišgerto alaus - mums didžiulė pagalba :) AČIŪ!
________________
Nijolė Katkienė (Monikos, Jolitos ir Marijos mama) šiais metais nusprendė, kad užteks klausytis pažadų apie rojų po 10 dienų ir keliatūkstantinę minimalią algą mažiau nei po metų, ir iškėlė savo kandidatūrą į LR Seimą 31 numeriu pažymėtoje vienmandatėje Gargždų rinkim

Taigi, pagaliau turiu visų metų elektros išlaidas. Čia tiems, kas netingi pasidomėti, pasiskaičiuoti kiek kainuoja geoterminis šildymas sezono (ir ne) metu. Dabar bus lengviau, nes matysis ir vasarą ir žiemą.

Šildymo sezoną pradėjome rugsėjo 1-ąją, o baigėm... gegužę, bet po to birželį vėl šildėmės, nes atsibodo nekomfortabiliai jaustis. Dar reiktų įvertinti, kad žiemą lempos daugiau dega ir namie būname gerokai daugiau nei vasarą.

Iš viso per metus sudeginau: 9787 kWh ir todėl sumokėjau 3846 Lt.

Jei vidutiniškai gaunasi, kad elektra kainuoja apie 170 Lt/mėn., tai per metus geoterminis šildymas kainavo apie 1800 Lt.

Namo gyvenamas plotas 170 kv. m. Tai gaunasi 10,59 Lt vienam metrui.

Foto: oatsy40

Kartais taip jau būna, kad yra mintis, bet vis reikia spyrio į pasturgalį. Juo tapo visiškai bevertė apklausa (arba jos dalis) - kodėl žmonės ploja nusileidus lėktuvams.

Aš be apklausos galiu pasakyti, kad ploja tik pigiuose skrydžiuose, nes jais skraido ryški dauguma Lietuvos žmonių. Jai skraido žmonės, kuriems kelionių neapmoka įmonės ir nesiuntinėja pastoviai į komandiruotes. Gavę paragauti mėgstamo retai vartojamo maisto - jūs džiūgaujate. Ragaudami tą gėrimą kasdien - ilgai džiūgausite?

Į visą tą plojimą žiūriu kaip į savotišką atrakciją, kuria išsiskiria Lietuva. Gal dar kokia šalis.

Juk turistai į šalį važiuoja pamatyti ar išgirsti to, ko kitur nėra. Gėda prieš juos? Kažkada vienas garsus Rusijos dizaineris pasakė, jog Lietuva išsiskiria ant visų parduotuvių durų nurodytu darbo laiku savaitės dienomis. Niekada apie tai nepagalvojote, tiesa?

O ar jums gėda ploti po spektaklio? Tai kodėl susiraukusiems, apie save per gerai manantiems, ponams yra gėda ploti lėktuve? Visi ploja gerai darbą atlikusiam aktoriui pilotui. Ar tai blogai?

Žinote tokį juoką: „Kai Kalnietis meta tritaškį, kažkur miršta kačiukas“? Ar tikrai tas kačiukas miršta kai suplojate lėktuvo pilotui ir/ar personalui?

Yra toks niekada neklystanits žmogus kaip Artūras Račas. Jis tikrai nekvailas ir apsišvietęs, bet savimeilė tokia, kad užtektų pusei Lietuvos. Kvailumas ir bukumas, mano nuomone skiriasi, todėl A. Račą galiu drąsiai pavadinti buku. Žmogus, kuris visada teisus, negali būti kitokiu.

Išprovokavo mane jo blogo įrašas. Citata:

Joniškélis.
Karpiu dvaras.
V.Bareikis, A.Orlova, E.Zabelov iš Baltarusijos…
Gulim sau ant pievos, alus, kava ir ,žinoma “Camel”…
Ir staiga dama iš už pusantro metro pakilusi iš miegančio džentelmeno glèbio nepatenkintu balsu klausia: gal galima bůtu nerůkyti, čia juk vieša vieta…
Atsakymas: negalima, nes vieša vieta labai didelé ir jei nepatinka, galima pasitraukti.
Užknisa tokie viešu vietu ieškotojai…

Užknisa mane žmonės, kurie nesupranta, kad jie daro tai, kas kitiems trukdo ir jaučiasi taip, lyg visi kiti turėtų aplink juos šokinėti. Kodėl parke negalima atnešti šūdukų ir pabarstyti Račui po nosimi? Negalima kakoti parke, bet barstyti šudukų juk nedraudžiama? Trąša kaip nekaip. Arba imkime gražesnį pavyzdį - pasistatysiu magnetolą ir garsiai leisiu muziką, kuri daugeliui nepatinka. Panašiai yra ir su rūkymu. Net atmetus rūkymo kenksmingumą sveikatai, kodėl aš turiu kvėpuoti rūkaliaus bezdalais? Nematau skirtumo bezdėti be sustojimo ar rūkyti.

Kitas įdomus su rūkymu susijęs dalykas - pažiūrėkite rūkalių mašinos pelenines. Praktiškai visų jų bus švarios ir tuščios. Aš jau labai seniai nemačiau rūkaliaus mašinoje pilnos nuorūkų peleninės. Atsakymas būna vienas - taigi smirda. O kur ponai dedate nuorūkas? Prie bet kurios sankryžos puikiai tai matosi. Kai kuriose žolės nesimato per nuorūkas. Tai kodėl nereiktų uždrausti rūkyti mašinose?

Kai uždraudė rūkyti kavinėse - visi atsikvėpė lengviau. Visi - tiek rūkantys, tiek nerūkantys. Bent jau iš mano pažįstamų rato nežinau nė vieno, kuris pasakytų, jog reikia vėl leisti kavinėse rūkyti. Dėl tokių kaip Račas, noriu, kad uždraustų rūkyti visose viešose vietose, nors man netrukdo toliau nuo manęs gamtoje rūkantys žmonės. Tegu jis rūko savo namuose (ir ne tualete, nes kaimynų tualetuose taip pat smirdės).

Praėjus kiek daugiau nei metams, išsipildė Raimondos noras ir namuose, ant langų, atsirado žaliuzės. Plisuotos žaliuzės. Nemažai žmonių dar nežino kas tai tokio ir kuo tai yra gerai.

Yra dabar daug prigalvotų dalykų langams uždengti. Tiek nuo saulės, tiek nuo smalsių akių. Čia trumpai apie pagrindinius (užuolaidos visiems žinomas dalykas) ir plačiau apie plisuotas žaliuzes.

Horizontalios žaliuzės. Tai tokios, kurias naudojome pačioje pačioje žaliuzių atsiradimo mūsų šalyje pradžioje. Visi matė, visi žino. Jos puikiai renka dulkes. O kai būdavo mediniai langai, galima būdavo įsistatyti ir tarp stiklų.

Vertikalios žaliuzės. Jas galima pamatyti biuruose. Labai daug biurų, kur jomis uždengiami langai, stiklinės pertvaros...

Roletai. Juos matę taip pat daug kas. Viršuje rėmo tvirtinasi mechanizmas, ant kurio susisuka roletas. Medžiaginiai su apačioje esančiu sunkia juosta. Iš kraštų ant rėmų galima tvirtinti juosteles, kurios prilaiko, kad atidarius langą jos liktų prie stiklo. Jie gerai atrodo, medžiagų pasirinkimas didelis.

Romanetės. Man atrodo, kad jos atsirado vėliau visų aukščiau aprašytų. Jos labiausiai primena užuolaidas. Sukabintos kas tam tikrą atstumą, atitraukiant į viršų jos klostuojasi. Taip pat ant rėmo tvirtinamas mechanizmas.

Plisuotos žaliuzės, plisetai, plise, plisetės... Jas vadina dar bala žino kaip. Didžiausias pliusas - jos neturi mechanizmo, tvirtinamo ant lango rėmo. Taip pat jos atsitraukia tiek į apačią, tiek į viršų.

Štai kaip dabar atrodo mūsų dideli langai, jas užtraukus:

Kodėl mums netiko kiti variantai? Jei darai tvarkingai langų apdailą, tai tiek iš lauko, tiek iš vidaus reiktų apdailą užleisti ant lango rėmo. Tada nesusidaro šilumos slenkstis, nerasoja ir neauga grybeliai. Užleidus apdailą ant rėmo atsitinka taip, kad langas atsidaro nelabai daug daugiau nei 90 laipsnių kampu. Ant rėmo uždėjus mechanizmą (tarkim roletų) langas atsidarinėja tik 45 laipsnių kampu ir mechanizmas atsiremia, taip gadindamas gražia apdailą ir dar pats laužomas.

Ieškojome gerai atrodančio ir be jokių ant rėmo besitvirtinančių mechanizmų. Tada atradome plisuotas žaliuzes.

Vienas aktualiausių klausimų - ar labai brangu? O kas yra brangu?  :) Vienoje jas gaminančioje firmoje mums pasakė paprastą formulę kaip suskaičiuoti, kiek reikia sukaupti pinigų. grubiai 100 Lt už langą + 100 už kiekvieną ploto kvadratinį metrą. Realybėje medžiagų kaina yra nuo kokių 65 iki ... didžioji dalis kainuoja 65, 85, 120 Lt. Ir tikrai nėra taip, kad už 65 Lt yra šlamštas, o geros tik po 120 Lt. Skirtumas susidaro ne tik dėl medžiagos raštų ar faktūros, bet ir dėl kitos medžiagos pusės. Kai kurios visiškai nepraleidžia šviesos ir turi šilumą atspindintį foną.

Mūsų tikslas buvo apsisaugoti ne nuo karščio, o nuo tiesioginių saulės spindulių ir nuo smalsių akių. Nors, tiesa pasakius, po metų nelabai man tos kitų akys ir berūpėjo.

Foto nesimato tikrų spalvų, nes fotografavau vėlų metą su blicu. Spalvos išryškintos ir nesimato to šviesos praleidžiamumo. Gana stipriai skiriasi jų išvaizda šviečiant saulei, tiesiog dienos šviesoje ir vakar uždegus lempas.

Štai mūsų virtuvės langai:

Plisuotos žaliuzės tvirtinamos labai paprastai - į rėmą iš viršaus ir apačios įsukami 4 varžteliai (su kvadratiniais mažiukais plastmasės gabaliukais. Pagal foto matomus nenukirptus siūlus matosi du taškai apačioje. Lygiai taip pat ir viršuje. Tada įsimauna į prisuktus plastmasinius kvadratėlius vervelės (gumelės) ir viskas. Tikrai laaabai paprasta pritvirtinti ir paprasta nuimti jei norime plauti (taip, jos plaunamos).

O štai dar vienas jų didelis gerumas - pakėlimas arba nuleidimas iš viršaus ar apačios:

Ir dar viena foto, kurioje matosi kiek mažai vietos jos užima:

Reklama, už kurią niekas nemokėjo  :)

Kai domėjomės plisuotomis žaliuzėmis, nuėjome į kelias vietas. Kainos skyrėsi. Preliminari sąmata mūsų visiems langams (4 virtuvėj, 5 svetainėj, 2 priešpirtyje) buvo... taip pasakius švelniai skirtinga. Štai Ardenoje mums paskaičiavo 3200, o Euriviloj 1800. Neblogai? Iš tiesų labai rekomenduoju kreiptis į pastaruosius. Retai taip nutinka, kad viskas nuo a iki z buvo labai gerai. Nuo paskaičiavimo, pritaikytos papildomos nuolaidos neprašant, aiškinant kuo kas skiriasi iki gamybos ir supakavimo. Retai kada būna taip, kad nėra prie ko prikibti. Atsiimant man parodė ir papasakojo kaip paprasčiau atsimatuoti ir pritvirtinti jas (kadangi sakiau, jog tvirtinsiuosi pats). Gerai dirbančių įmonių Lietuvoje ne taip jau daug, todėl jos turi ir gerai gyventi  :)

Atėjus gimtadieniui visi ieškome dovanų. Aš visada džiaugiuosi, kai kažkas pasako pats ko norėtų ir nereikia sukti galvos. Žmogus gauna jam reikalingą daiktą, o man neskauda galvos. Kartais žmonės turi hobi ir tada nebūtina sakyto ko nori.

Raimonda žaidžia skvošą. Ne taip seniai pradėjo, bet pakankamai ilgai, kad suprasčiau, jog jai tikrai patinka. Nusipirko savo kamuoliuką, po to kitą. Liko raketė. Gimtadienis labai gera proga.

Nežinau kur yra sporto prekių parduotuvės, išskyrus visokius Sport line, kur bepročiai jų kainomis kažką perka. Tačiau turiu internetą. Susiradau dvi parduotuves, kurios turi kažkokį pasirinkimą: shop24.lt ir prosport.lt.

shop24.lt

Šioje man pasirodė pigiau, todėl nutariau užsakyti čia. Niekada nebūna paprasta ten, kur parduotuvė atrodo kaip pigus prekių katalogas.

Susiradau norimą raketę ir užsisakiau. Apmokėjimą pasirinkau atvežimo metu. Negavau nei laiško apie tai, kad užsakymas gautas, priimtas ar pan. Nėra jokios galimybės pamatyti tai ką užsakei, kada ir pan. Užsakiau dar kartą šiek tiek kitą raketę. Viskas taip pat. Parašiau laišką, kad paliktų tik antrąjį užsakymą.

Ryte gavau emailu laišką, kad mano užsakytos raketės nebeturi. Netikrinau, bet nenustebčiau, kad jos neišėlė iš prekybos. Negaliu patikrinti, nes nežinau tiksliai kokią užsakinėjau  :) Laiške buvo prisegtas pdf failas su tuo, ką jie turi (čia ne foto bloga, čia tikrai tokios kokybės foto atsiųstame faile):

Pasirinkau, pažadėjo pirmadienį pristatyti. Kaip ir tikėjausi - pirmadienį paskambinus, atsiprašė ir pažadėjo pristatyti trečiadienį. Nenustebau.

Trečiadienį tikrai pristatė. Tačiau atsirado 10 Lt pristatymo mokestis, kurio niekur kitur nemačiau. T.y. nei užsakant, nei perspėjo telefonu ar emailu. Prekes atvežė patys, o aš neturėjau reikiamos sumos be grąžos. Arba 10 Lt mažiau, arba viena kupiūra per daug. Taigi, padarė papildomą nuolaidą ir kainavo tiek kiek ir turėjo.

Pliusų ši parduotuvė turi tik tiek, kad tikrai greitai atsakinėja į laiškus ir paskambinę perspėja. Tik tiek.

prosport.lt

Ši parduotuvė neatsakinėja į emailus. Norėjau pirkti joje, bet negavęs atsakymo gavau laišką iš aukščiau aprašytos su pasiūlyta dar mažesne kaina. Klientas nuplaukė. Tikrai ne pati geriausia vieta pirkti.

Ir mane nervina kai parduotuvėse reikia pasirinkti kiekį, o ne tik paspausti „į krepšelį“. O kai kiekis pavadinamas „dydžiu“, tada viskas atrodo keistoka.

Prekiaujant internetu emailas turi būti pagrindinė bendravimo priemonė. Tai reiškia, kad atsakoma turi būti greitai.

Perskaičiau Aleksandros Marininos knygą „Taip susiklostė aplinkybės“.

Eilinė A. Marininos knyga. Nieko ypatingo, nieko naujo ar netikėto. Nužudė, rado.  :)