Vieną dieną sugalvojau, kad mano šašlykinė gali būti naudojama ne tik šašlykų ir kepsnių kepimui, bet ir kitokio maisto ruošimui. Kaip dažnai darau - išlaukiau porą savaičių, bet mintis neišblėso. Nuvažiavau, nusipirkau didelę aukštais kraštais keptuvę ir išsikepėm bulvių. Po to kiaušinienę, blynų...
Grįžtu prie savo aplankyto bravoro. Jis įsikūręs vidury miesto ir niekada to net neįtartum. Apsilankius ten lieka ne tik kvapai ir skoniai, bet ir emocinis pakilimas ilgam.
Viename kambaryje galite pamatyti daug įvairių drugelių, pamatyti kaip atrodo išsilupę ir dar ne kokonai. Viskas tikra, viskas gyva. Paprašius leidžia net palaikyti apelsino ar kivio griežinėlį su dideliu drugeliu.
Taip pat ten galima sulaukti pasiūlymo į snukį. Ne, ne nuo darbuotojų, bet nuo klientų.
Vaikų nenoras eiti miegoti daugeliui tėvų yra įprasta ir natūralu. O pastebėjote, kad kartais ir patys nenorite eiti į lovą ir sėdite tol, kol nelūžtate?
Šį kartą bus daug nuvylusių serialų, kurie nepasinaudojo mano duotu paskutiniu šansų. Vienus sezonus pabaigiau, bet tai paskutiniai mano žiūrėti, kitų net nesugebėjau pabaigti. Žinoma, kad yra ir keli labai gerai, verti dėmesio ir laiko. Tikiuosi atrasite kažką naujo ir tuo pačiu komentaruose rekomenduosite ką verta pažiūrėti man.
M pasakoja kaip jos draugė sakė, kad tėvai jai nesirūpina ir dar, kad ji sakė, jog širdis yra svarbiausia žmogui. Ir po to komentuoja pasipiktinusi:
- Širdis yra tik tavo organizmas, o visų svarbiausia yra mama ir tėtis.
Atskleisiu jums vieną paprastą, bet labai gerą receptą, kaip paruošti mėsą kepimui. Tai gali būti kepsniai, gali būti šašlykai...
Kalbame apie blogą orą ar pan. M sako:
- Čia dievas orą keičia
Na aš klausiu:
- Ar žinai, kas yra dievas?
- Žinau. Kai žmogus miršta, tai jis pakyla į dangų ir tampa dievu. Jis mus mato, o mes jo ne.
Gal ir nežiauriai gražu taip sudirbti draugus, bet aš M nieko nesakiau. ..
- Tėti, man draugės darželyje sako tokį dalyką: kai užaugsime tai nusipirksime arkliuką ir galės jį maitinti... aš joms tada pasakau vieną rimtesnį dalyką: aš jau turiu arkliuką ir ant jo jodinėju.
Šiandien su M kalbu telefonu, bo ji pas senelius...
- Tėti, o kai Murza (toks mūsų šuns-kalės vardas) numirs, tai aš galėsiu pati išsirinkti kitą gyvūną?
M grįžo iš močiutės, kur praleido ir Velykas. Atsivežė 3 kiaušinius, kurių vienas "pašventintas". Ji apie tai pasakojo labai užsidegusi.
- O kas yra pašventintas?
- Na kai aptaško vandeniu su kažkokia šluota.
Suvalgėm tą kiaušinį pasidalindami. Imam kitą ir M:
- Tėti, bet jį reikia pašventinti
- Aptaškyti vandeniu?
- Taip.
Aptaškėm. Suvalgėm.
Pirmasis medis sode yra, nes kažkada iškasant senus medžius, vieną netyčia palikome. Sena obelis, iš kurios mažai naudos. Kadangi ji pačiame sklypo kampe - tai ji ir auga ramiai toliau.
Na o dabar pagaliau atėjo metas šviežienai. Nusistačiau pirmiems metams skaičių 2. Tokiu būdu neprikišiu kur nereikia, žiūrėsiu kas gausis. Kitąmet dar pora pasodinsiu ir t.t. iki pakaks.
Dukra klausia:
- Tėti, ką čia darai?
- Čia mūsų dažų drėkinimui, laistymui.
- O kaip tu juo laistysi?
- Augalai visi turi šaknis tam, kad pasiimtų vandenį iš žemės taip?
- Taip.
- Tai kur geriausia laistyti: ten kur lapai ar kur šaknys?
Atsakymas aiškus ir 6 metų vaikui. Norint išlaikyti drėgmę žemėje - mulčiuojame. Norint laistyti - gal galima tą daryti iš apačios?
Skaitydamas mėgavausi teksto ir vertimo (redagavimo) kokybe. Puikus kokybiškas tekstas, kas pasitaiko ne taip jau dažnai. Džiaugsmas su kiekvienu puslapiu.
Vieną dieną pasiimdamas iš darželio M sakau:
- Ryt neisi į darželį
- Kodėl? Aš noriu. Aš jau Monikai pažadėjau, kad ateisiu. Ką dabar būsiu melagė?
- Nebūsi, nes kai sakei dar nežinojai. Aš ryt neisiu į darbą, tai liksim namie.
Rengiasi kalba kažką ir jau link pabaigos einant:
- Bet žinai tėti... reikia kad būtų sąžininga viskas, nes bus labai nesąžininga. Jei į darželį aš noriu, o jūs manęs neleidžiate, tai dieną aš neisiu pagulėti. Taip būtų sąžininga.
- Ok...