Knygų verslo ypatumai
Knygų versle stebinti gali labai daug dalykų. Tačiau su knygomis dirbančius ilgai nustebinti labai sunku. Kartas nuo karto vis „iššauna“ knygų „verslininkai“. Kadangi vadovėliai, pratybos yra žiaurus biznis - karas vyksta pilnu tempu. Norint patekti į tą „verslą“, turi išeiti iš ten. T.y. Leidykla leidžianti istorijos vadovėlius atsiskyrė nuo kitos leidyklos, leidžiančios viską. O nuo jos vėliau atsiskyrė geografijos vadovėliai. Ir tik taip gali kažkas nutikti, nes įprastai vadovėlių autoriai gali būti labai stipriai terorizuojami.
Štai pavyzdžiui birželio ir liepos mėnesiams kai kas nebeleidžia prekiauti pratybomis niekam. Patys tai daro pilnu tempu. Taip visos mokyklos perka iš vieno tiekėjo ir kas gali paneigti, kad nesant jokios konkurencijos - kainas galima nustatyti atitinkamai? Kitas dalykas - taip galima neturėti jokių virštiražių, nes labai aiškus užsakytų knygų kiekis. Beje, šita pati leidykla mokykloms vadovėlius, pratybas parduoda mažesne kaina nei gauna knygynai. T.y. didmeninė kaina yra didesnė nei siūloma mokykloms - „konkurencija“.
Arba kita leidykla knygas nuveža mokyklai dar nesibaigus viešiesiems pirkimams. Po to kai laimi ne jie, o knygynas pažiūrėjęs oficialias mažmenines kainas jų puslapyje ir užsidėjęs antkainį, jie atsisako parduoti knygas knygynui.
O štai kaip „gudrauja“ leidyklos:
Laba diena,
Nortume gauti tokios informacijos iš jūsų.
Mes rinkodaros tikslais vedam duomenų bazę, apie mokyklas, kurios mokosi iš [leidykla] leidinių.
Jūs šiais metais pirkote vadovėlius 5 klasės [pavadinimas] 1 ir 2 dalis po 7 vnt.
Kokia mokykla juos įsigijo?
Maždaug: mes nežinome kas pirko tai pasakykite, kad kitą kartą nepirktų iš jūsų. Ir tai jau nebestebina, bet sukelia isterišką juoką
..
tame ir esmė visos blogybės kad knygos neturėtų nieko turėti bendro su "verslu". čia kaip tie šundaktariai kur ir farmaciją yra užgrobę ir lygiai taip pat pridergę ir pripakavę į vaistų dėžutės savo šundaktarysčių.
nuo
Čia tęsinys :)
Džiugu, kad taip gerbiate savo užsakovų interesus, tik šiuo atveju tai yra perteklinis
atsargumas:)
Jūsų konfidencialumo rezultatas yra tik tas, kad mokykla pirkusi iš jūsų vadovėlius
praras teisę gauti su nuolaida komplekto dalis, nes jie nepaklius į klientų
informacinę bazę.
Kai iš kitų sužinos apie tokias nuolaidas, jiems bus truputį nemalonu.
nuo
VD: koks skirtumas?
VD
paviešink, kas rašo.
nuo
Beje... logika, kad neišleisti per daug netinka, nes visada yra rizika, o jiems praktika reiškia labai daug. T.y. jie žino ir be to. O vadovėlius ir pratybas keičia ne tik dėl programų, bet apsimoka ir leidykloms labai.
nuo
Gali daryti sąlygas kitokias - pirkti tik be grąžinimo. Bet pardavimo kaina privalo būti mažesnė už mokykloms.
Ieva
Na, su vadovėliais (ir pratybomis prie jų) yra žiauru tai, kad kas 4-5 metai atnaujinamos Bendrosios programos ir tuos vadovėlius reikia keisti. Taigi leidykla turi gerai įsivaizduoti, kiek rinkai reikia tam tikrų jos vadovėlių (ir pratybų), kad nereiktų jų galiausiai priduot į makulatūrą. Nes jų jau niekam nereiks net jei padarysi -70%. Ir atiduoti mokymosi priemones į makulatūrą yra žymiai skaudžiau nei kokį romaną, nes šis produktas reikalauja be galo daug tiek protinio, tiek finansinio indėlio. Taigi leidyklos kiek įmanydamos stengiasi sukontroliuoti pardavimus ir realiai aš pritarčiau, kad knygynai galėtų gauti tik po keletą vnt. tiems atvejams, kai vadovėlius dėl kokių nors priežasčių perkasi patys tėvai (ar mokytojai asmeninėms reikmėms). Visa kita turėtų eiti leidykla -> mokykla, tik, žinoma, su kainomis šioje vietoj gudrauti būtų itin žema...