Iš tiesų tai nebuvau kaime. Taip, aš atostogavau. Taip, man buvo net 2 papildomos dienos atostogų. Tuo metu, kai visi po Joninių grįžo pirmadienį ir antradienį sėdėjo darbe, aš grįžau vakar vakare ir į darbą atėjau tik šiandien. O pasiilsėti 5 dienas yra tikrai naudingiau nei 3 ir daug naudingiau nei 2. visai kitu žmogum jaučiuosi. Gyvenau palapinėse, važiavau daug, alų gėriau, neturėjau interneto, nemačiau kompų.

Kadangi nupirkau naują fotoaparatą, tai pridariau daug kadrų. Kažką įmesiu, kai peržiūrėsiu jas.  Daug kaimų, daug miestelių, miestų. Labai gerai pailsėjęs - aš.

Romai man visą gyvenimą buvo tiesiog Čigonais. Ko gero daugeliui taip. Perskaičiau straipsnį apie tai, kad Vilniaus valdžia nori iškeldinti romus. Tada prisiminiau akcijas prieš neapykantą romams. O gi iš tiesų ar labai nemėgstu čigonų. Juos gali vadinti romais ar dar kaip nori, bet šie, gyvenantys Vilniuje man yra tiesiog čigonai. Kodėl jų labai nemėgstu? Pabandau išdėstyti faktus:

1. Visą vaikystę juos matydavau vaikščiojant po kiemus. Kai jie ateidavo į kiemą - mama iškart liepdavo eiti namo. Matyt ne be pagrindo.
2. Jie eidavo per butus ir prašydavo pinigų, daiktų. Visada būdavo prigrasinta, kad neatidarinėčiau jiems durų. Jie sugebėdavo užkalbinti atidariusijį ir per tą laiką kiti išnešdavo iš namų pinigus, papuošalus. Tokios naujienos net tarybiniais laikais buvo skelbiamos.
3. Vienu metu jie dingo. Jiems nebėra reikalo vaikščioti ir prašinėti daiktų, nes puikiai išgyvena iš narkotikų. Ar jums patinka žmonės, prekiaujantys narkotikais?
4. Jie gyvena nelegaliai. T.y. jie įsikūrę ir susirentę namus nelegaliai. Jie nemoka už elektrą, o atjungus rėkia garsiau už kitus, kad juos skriaudžia.

Man atrodo pakankamai daug faktų, kurie pateisina mano neigiamą nuomonę apie juos. Aš tikrai už tai, kad juos laikyti paprastais benamiais ir suteikti tokias sąlygas kaip ir kitiems. Negalima jų išskirti iš kitų. Man visiškai nusispjauti, kd jie save vadina romais ir todėl jie niekada nemoka, nedirba ir t.t. O jų būdas reiktų nugriauti ir juos iškeldinti iš ten.

Kažkada rašiau apie tai, kaip užsisakinėjau akcijinę knygą. Taigi, šiandien pasiekiau galutinę pergalę, kadangi gavau knygą ir atsisakiau tolimesnių jų paslaugų. Ačiū už nemokamą knygą, nors ir teko pakariauti  :)  Gavau knygą: Kaip vadovauti „sunkiems“ darbuotojams. Neturiu savo darbuotojų, bet manau nepakenks.

Šašlykinė yra gerai. Yra prieštaraujančių? :)

Gerai, stacionarių šašlykinių esu matęs labai daug. Populiariausios yra dėžės be viršaus formos. Jos yra didelės, bet patogios namuose. T.y. prie namų. Galima jų neiškratyti, jos stabilios, aukštos. O ką daryti kai išvažiuoji į gamtą? Vargu ar daug kas išdrįstų tokią vežtis. Tam yra pora priežasčių: ji užima daug vietos, ji purvina. Mažą, patogią šašlykinę galima pasidaryti ir pačiam. Gal kiek juokinga bus, bet idėja yra ne mano, o ir padariau ją ne pats. Visa idėja yra paimta iš senos tarybinės šašlykinės, o padarė ją westukas. Kadangi blogo jis neturi, tai viską parodysiu pats.

Jums reikia metalinių plokštelių. Jos turi būti pakankamai tvirtos. Matmenys 4x25 mm. Tą juostelę reiks padalinti į 8 dalis. Kokio ilgio spręsti jums, nes nuo to priklausys šašlykinės aukštis, plotis, ilgis. 4 dalys bus kojos (Nr. 1). Jas patartina padaryti smailėjančias, nes taip lengviau įstatysite į žemę. Suprantama, kad visos jos turi būti vienodo ilgio. Nedarykite perdaug ilgų, nes žarijų karštis bus per silpnas šašlykams. Per trumpos - degs. Nepamirškite, kad dalis sulįs į žemę. Priklausomai nuo žemės kietumo šašlykinė gali sulįsti nuo 20 iki 80 mm. Dvi dalys bus šašlykinės plotis (Nr. 2). Jei padarysite per ilgas - iešmai nesieks kito galo, jei per trumpas - užmausite mažai mėsos. Likusios dvi dalys bus šašlykinės ilgis (Nr. 3). Čia jau pagal jūsų norus :) Dar jums reiks 4 kniedžių. Kniedes reikia imti rimtas, o ne aliuminines. Aliumininės išsilydyti gali nuo karščio.

Imame Nr. 2. Galuose išgręžiame po skylę. Taip pat padarome iki pusės įpjovimus. Įpjovimai turi būti iš vienos pusės ir tokio pločio, koks juostelės storis. Vėliau šiais įpjovimais susijungs dalys. Imame Nr. 1 (kojas). Vieną galą padarome smailėjantį, o kitame išgręžiame skylutes. Smailėjimą patartina daryti kuo ilgesnį. Tada lengviau lįs į žemę. Dabar Nr. 1 ir Nr. 2 sukungiame per skylutes, kniedžių pagalba. Kojos turi lankstytis, bet ne laisvai. Turime šonines šašlykinės dalis. Imame Nr. 3, galuose (kaip ir Nr. 2) padarome įpjovas. Šios dalys per įpjovas turi susijungti. Priešingoje nei šios įpjovos pusėje, padarome daug įpjovimų. Šie įpjovimai bus iešmams sustatyti. Jei per tankiai padarysite - netilps iešmai su mėsa, jei per retai - tilps mažai iešmų. Viskas.

Štai taip atrodo visos dalys:

Štai taip atrodo surinkta šašlykinė:

Štai taip ji atrodo surinkta:

Balsuokite visi ir išsirinkite Lietuvos logotipą. Bendras vaizdas mane nuliūdino nes: „atrask mane“, „verta atrasti“ šūkiai yra sux. Tokių šūkių pilna visur. Suprantu, kad dviračio neatrasi, bet rinkdamas logotipą aš remiuosi tik emocijomis. Manau taip ir turi būti, nes logotipas turi sukelti labai šiltas emocijas. Taigi, ažuolo lapas manęs siaubingai nesužavėjo, bet ir žiauriai nenuliūdino, bet šūkis užvaldė. Mes juk „mažas stebuklas“. Dėl paveisklėlio dar galėtų padirbėti, o šūkį tik už šį  :)

Tikrai labai seniai norėjau įsigyti fotoaparatą. Mano vargšui Canon G3 jau atėjo laikas pailsėti. Mokslų baigimo proga man jį padovanojo mama. Aš jau pats buvau susiruošęs jį pirkti ir užsisakęs atvežti iš amerikės. Kai atvežė, mam pasakė, kad tai bus dovana man, o tik po to sužinojo kainą - 2200 Lt  :) Tada tai buvo tikrai labai geras daiktas. Dabar gi padovanosiu jį mamai, nes pats įsigyjau:

Taip, foto didelė, nes pirkinys didelis. Taigi vakar nupirkau Canon EOS 400D EF-S 18-55kit. Pirkinio kaina (įskaitant ir papildomą akumuliatorių) - 2500 Lt. Dar reikia nupirkti apsauginį filtrą ir atminties kortelę. Džiaugiuos džiaugiuos džiaugiuos!!!

Šiandien paskaičiau katiaros geriausių pasaulio vairuotojų parkavimosi ypatumus. Prisiminiau vieną situaciją, kurios (atrodo) neaprašiau.

Veiksmas vyko Ševčenkos gatvėje. Atvažiavęs pastebėjau, kaip išėjo moteriškė, metų 60-ies. Kažkaip iškart supratau, kad ji „gerai“ vairuoja ir atsistojau už jos per kokius 3 m. Atsisėdo į savo automobilį, užsivedė, atleido stabdį ir mašina šiek tiek pajudėjo į priekį. Išjungė variklį, užtraukė rankinį, išlipo. Iki priekyje stovinčio automobilio buvo tikrai mažas atstumas. Grįžo į pastatą. Iš ten išėjo tryse: viena kolegė gerokai jaunesnė (maždaug 27-ių) ir budėtoja, kuri visą dieną sėdi pastato pirmame aukšte. Jauniausioji sėdo už vairo, užsivedė automobilį, bet jai važiuoti dar neleido. Kažkaip man pasirodė, kad ji ir be kitų pagalbos būtų išvažiavusi. Tada budėtoja ir savininkė iš priekio isirėmusios laikė automobilį, o jauniausioji, gavusi leidimą, pavažiavo atgal maždaug metru. Na ji savo darbą padarė ir grįžo į pastatą. Liko dviese. Savininkė atsisėdo už vairo, užsivedė, pajunginėjo bėgius, bet nevažiavo. Tuo metu aplink mašiną, labai svarbaus žmogaus veidu lakstė budėtoja. Pagaliau ji priėjo prie manęs ir paprašė pavažiuoti toliau, nes „geroji“ vairuotoja bijo atsitrenkti į mano mašiną. Na žinoma, juk iki mašinos tik geri du metrai belikę. Taigi, tik man pasitraukus dar per porą metrų atgal, ji išvažiavo. Ką čia ir bepridursi...

Mano sklypo adresas yra: 23 sklypas, SB „Tyla“, Salininkai. Kaip ir sunkoka surasti. Taigi, reikia sklypui suteikti adresą. Nuvažiavau į Naujininkų seniuniją, užpildžiau prašymo formą ir po mėnesio turėsiu naują adresą: Kelmijos sodų 24-oji g. 47.

Šią savaitę turėčiau gauti pamatų projektą su pasiūlymu. Siūsiu dar kokiai vienai ar dviem firmoms projektą ir, gavęs pasiūlymus, apssipręsiu kas man darys pamatus. Kai tik sužinosiu dėl pamatų - tuo pat metu turiu gauti ir sienų konstrukcijų paskaičiavimus. Reiškia užsakinėsiu medieną. Vis dar ieškau kokio vagonėlio. Jo reiks susidėti daiktus statybų metu. Galvoju apie idėją papigiai įsigyti metalinį garažą. Įdomu ar tik galima rasti papigiai. Vieną vagonėlį už 400 Lt pražiopsojau. Daugiau nerandu jokių alternatyvų iki 1000 Lt.

Vakar, grįžus po savaitgalinių sportų ir kitų malonių dalykų, dar nuvažiavau į Rimi. Ten yra Jysk, kur įsigijau pripučiamą čiužinį ir pompą. Čiužinys (203x183x22) kainavo 59,99 Lt, o pompa (elektrinė, galima jungti į automobilio prikurkę arba į paprastą rozetę) - 24,88 Lt. Palapinę jau senokai turiu. Dar Rimi radau superinį dalyką - trikojį. Jis statomas virš laužo, ant grandinės pasikabina katiliukas ir galima virti maistą. Nereikia nieko drožinėti, pjaustyti ir pan. 29,99 Lt.

Savaitgalį su draugais išvykstame į kelionę po Lietuvą. Važiuosime automobiliais, nakvosime palapinėse. Taigi, ne veltui nusipirkau trūkstamo inventoriaus.

Na jo, antraštė gal kiek per skambi, bet buvo išties nerealiai. Šeštadienį ir sekmadienį vyko e-sense tūsas. Pagarba, nes viskas buvo nerealiai gerai suorganizuota. Veiksmas vyko Molėtų raj. Belvilyje.

Kiekvienai kompanijai davė po kambarį. Po to buvo suburtos komandos ir žaidėme baidarių futbolą, krepšinį ar kaip jis ten besivadintų. Žaidimo esmė yra tokia: sudaromos dvi komandos po 6 žmones. visi susėda į vienvietes plastikines baidares. Dar yra kamuolys ir jį reikai įmesti į vartus. Vartai yra išlekto apie pora metrų virš vandens. Kamuolį galima laikyti kiek nori vandenyje, iškėlus - ne ilgiau kaip 5 sekundes. Viskas. Bet tai tikrai labai linksmas ir geras žaidimas. Vakare, užėjus lietui, visi persikraustė į restoraną arba į pirtis, baseinus. Visalaik buvo aptarnaujantis personalas, kuri pilstė alų, nešiojo maistą. Įšeini iš pirtelės, įlipi į džakuzi, geri alų, valgai. Kas gali būti geriau?  :)  Po pirtelių nuėjom į restoraną, kur vėl daug valgyti, šašlykai ir pan. Pasaka.  Naktį grįžinėjome namo. Lietus pylė nesveikai, žaibavo pri pat automobilio. Kartais žabai apakindavo lyg fotoaparato blykstė. Ohohohooo...

Sekmadienį keltis buvo sunku, bet vėl grįžome kur pabaigę. Vėl baidarių kova, šildymasis ant liepto, krepšinis. Pasportavome labai labai. Gal kiek per daug. Nuo plaukiojimo baidarėse kojos labai ryškiai raudonos, peršti. Visi buvome su liemenėmis (kad nenuskestumėm), tai pilvai balti, o ant pečių - baltos petnešėlės.

Dar kartą ačiu e-sense už nuostabų tūsą... 

Parduotuvėse jau pasirodė naujas Utenos alus. Jo išskirtinumas - bespalvis butelis. Taip, alus nebe rudame, o skaidriame butelyje. Pati idėja man patiko ir butelis labai maloniai atrodantis. Tačiau alus labai jau geltonas. Įdėkite šiek tiek daugiau dažų (juokauju) :) Bet alus be skonio. Žiauriai gazuotas. Nežinau kaip kitaip tai pavadinti, nes geriant tavo pilve susidaro tiek oro, kad... Blogas blogas dalykas. Taigi, galite pabandyti, bet jei šios blogos savybės nepanaikins - alus liks neįvertintas.

Blyn kaip blogai padarytas Utenos alaus web'as. Niekas neaišku ir visko reikia ieškoti. Matyt senstu, nes noriu, kad užėjus viskas būtų aiškiai ir paprastai. Beje, neradau šio naujojo alaus. Ko gero tai normalu, nes norint papildyti flash svetainę tai jiems kainuos daug ir truks ilgai. Bet tai nepateisinama, nes web'e informacija turi atsirasti pirmiausia.

Vakar su keliais draugais nuėjom į mama picą viršuluose. Juokinga buvo padavėja, nes ji lakstė išsišiepusi ir kuo toliau tuo labiau. Kažkaip keistai :)  Kai atnešė sąskaitą paaiškėjo, kad tai jos paskutinė diena ir kad jai viskas px. :)  Dabar supratau - ji išgėrusi :)  Matyt kuo labiau link vakaro, tuo daugiau alkoholis veikdavo jos galvelę. Paskaičiavus, kad trūksta vieno alaus, pasikvietėme ir jai apie tai pranešėm. O ji ramiai: „žinau. aš nemušiau jo“. Na kaip nori. Po to Šilas dar vieną alaus pasiėmė. Išeinant paklausė ar skolingas už jį, o ji vėl: „ne“ :)  Keistai atsipūtusi padavėja  :)

Cavaliers pralaimėjo finalą sausai. Labai gaila, nes norėjosi, kad Ilgauskas pasižymėtų. Aišku, jis ir dabar ten karalius, nes jo plakatais iškabintas visas Klivlendas, bet nba žiedai būtų nepakenkę. Nesikeldavau rungtynių žiūrėti 4 ryto, bet nuo pusės šešių pažiūrėdavau. Na ką, laukia kiti metai, gal tada bus dar geriau  :)

Šiandien buvau televizijos bokšte. Šiandien Raimondos gimtadienis, todėl nutariau padaryti jai siurprizą. Juk ji dar nėra ten buvusi. Taigi, vaizdas gražus, fotografuoti per stiklą - nekas :)  Man žiauriai apsisuko galva po valandos sėdėjimo ten. Per valandą apsisuka ratu. Brrr... :) O ten seniai jau remontas padarytas, pasikeitę, atsinaujinę. Gal kiek perdaug kičo. O šiaip sveikintina, kad pagaliau kažkiek pinigų investavo, panaikino apsilankymų valandas. Vienam žmogui kaina - 21 Lt. Nėra labai pigu, bet ne kasdien vaikštom. Žmonių prisirinko tikrai ne mažai. Smagu buvo prisiminti jaunytę  :)

Man kažkaip tokie buteliai žiauriai veža. Etiketė padaryta pageltusi ir tikrai, ji lyg nuo seno butelio. Labai gerai suderino stilių ir alus atrodo žiauriai senas. Imk ir nupūsk dulkes prieš ragaujant. O ir alus skanus. Nežinau ar pirkčiau kasdien tokį alų, nes jo butelis lyg ir sako: pirk mane per šventes, kai norėsi tik vieno, bet kažko tokio. Ir tikrai, gerdamas jautiesi kitaip :) 

Anksčiau pas mane buvo panašiai užsidarantys kamščiai. Juo užkimšdavau atidarytus limonado butelius. Alaus tada negėriau, o tėvas alų atidarinėdavo vestuviniu žiedu ir uždarydavo tuo pačiu kamšteliu. Tokį butelį gaila išmesti, o laikyti... :)

Vertinimas: 8/10