Geriausi pasaulio vairuotojai

Šiandien paskaičiau katiaros geriausių pasaulio vairuotojų parkavimosi ypatumus. Prisiminiau vieną situaciją, kurios (atrodo) neaprašiau.

Veiksmas vyko Ševčenkos gatvėje. Atvažiavęs pastebėjau, kaip išėjo moteriškė, metų 60-ies. Kažkaip iškart supratau, kad ji „gerai“ vairuoja ir atsistojau už jos per kokius 3 m. Atsisėdo į savo automobilį, užsivedė, atleido stabdį ir mašina šiek tiek pajudėjo į priekį. Išjungė variklį, užtraukė rankinį, išlipo. Iki priekyje stovinčio automobilio buvo tikrai mažas atstumas. Grįžo į pastatą. Iš ten išėjo tryse: viena kolegė gerokai jaunesnė (maždaug 27-ių) ir budėtoja, kuri visą dieną sėdi pastato pirmame aukšte. Jauniausioji sėdo už vairo, užsivedė automobilį, bet jai važiuoti dar neleido. Kažkaip man pasirodė, kad ji ir be kitų pagalbos būtų išvažiavusi. Tada budėtoja ir savininkė iš priekio isirėmusios laikė automobilį, o jauniausioji, gavusi leidimą, pavažiavo atgal maždaug metru. Na ji savo darbą padarė ir grįžo į pastatą. Liko dviese. Savininkė atsisėdo už vairo, užsivedė, pajunginėjo bėgius, bet nevažiavo. Tuo metu aplink mašiną, labai svarbaus žmogaus veidu lakstė budėtoja. Pagaliau ji priėjo prie manęs ir paprašė pavažiuoti toliau, nes „geroji“ vairuotoja bijo atsitrenkti į mano mašiną. Na žinoma, juk iki mašinos tik geri du metrai belikę. Taigi, tik man pasitraukus dar per porą metrų atgal, ji išvažiavo. Ką čia ir bepridursi...