Blogas
Gavau nerealų laišką. Visas nerealumas tame, kaip konvertuojamos lietuviškos raidės:
Mu-su; i;mone; domina elektronine.s knygu; parduotuve.s su importuojamu
prekiu; katalogu ku-rimas. Nore.c(iau pasiteirauti, kokia bu-tu;
orientacine. tokios parduotuve.s kaina ir per koki; termina;
gale.tume.te i;gyvendinti projekta;?
Kartais mane stebina žmonių tikėjimas tuo ko nėra. Jie sugeba save patys įtikinti tuo, ko norėtų. Ir tai absoliučiai nesusiję su kokiu tikėjimu, kad yra ateiviai.
Jei aš tik pradedu tikėti tuo, kad kažką puikiai išmanau, pastebiu, kaip man nesiseka. Taip nutinka, bet džiaugiuosi, kad labai retai.
Daugelis dalykų, kuriuos darau, darau dėl to, kad man įdomu. Kartas nuo karto man pasako: bet tu juk padrei tą, tu jau esi profas. Džiaugiuosi kai to nesako, nes aš manau kitaip. Geriau daryti kažką gerai nemokant, nei mokėti ir nedaryti :)
Pasirodo mano sklypo kaimynai jau skaito mano blogą. Sakė nieko blogo apie juos nerašyti :)
Turiu vieną kolegą, kuris turi mane nervinančių savybių. Kuo toliau tuo jos dažnėja arba mano jautrumas didėja. Jis:
- Pastoviai laužo pirštus, kaklą... Na žinote, kai sutraška viskas.
- Kai užsideda ausines pradeda leisti keistus garsus panašius į knarkimą, urzgimą
- Jis pastoviai traukia nosį.
Dabar nugirdau pokalbį telefonu, kuris prajuokino.
Yra toks adresas omnitelio: aš tave mms .lt (astavemms.lt). Paskambina telefonu ir kolega savo: jūsų adresas asta vems .lt yra .....
Galvokite kai renkatės adresus :)
Vakar 23:00 turėjo atskristi brolis, todėl nuvažiavau jo pasiimti. Jis skraido labai dažnai, tai stovėti pasitikimo salėje nematau jokio reikalo. Sustoju kažkur arčiau oro uosto, jis išeina, pamajakina ir privažiuoju.
Vakar procedūra buvo ta pati. Tačiau 23:30 vis dar nieko. Na gal jo telefonas nusėdo... Nutaria uapsukti ratą ir pasižiūrėti. Apsukau - jo nėra. Pavažiavau į šoną, ten rezervuota aikštelė visiškai tuščia. Sustojau. Po kelių minučių privažiuoja policija. Pirmas dalykas tai pasakiau jiems, kad jie matyt neturi daugiau ką veikti, kaip specialiai kabinėtis. Aikštelė tuščia, niekam netrukdau, sėdžiu automobilyje. Jie, aišku, supyko pradėjo man kažką aiškinti, kad niekas Lietuvoje negerbia policijos ir pan. Nusiraminau per tą laiką ir aš, tada normaliai pakalbėjom, pažadėjau jo websaitui padaryti nuolaidą ir mane paleido. Iš tiesų buvau nustebintas kaip mandagiai jie bendravo ir tvarkingai atrodė. Pasiklausiau ar čia kelių eismo priežiūros tarnyboje jie dirba, tai pasakė, kad oro uosto eismo priežiūros tarnyba ar pan. Jaučiasi skirtumas tarp paprastų ir oro uosto.
Maladec policininkai, kad mane paleido nebaudę :)
Veikia! Iš tiesų, tai pradėjo veikti jau praėjusią savaitę, bet reikėjo laiko išgaudyti tai, kas veikė, bet ne taip kaip turėtų, arba ką pamiršome patikrinti.
Knygyno idėja man kilo prieš 4 metus. Tuo metu galvojau ją daryti su kitais žmonėmis. Po to su Silu šią idėją atgaivinom. Juozas kaip tik baiginėjo daryti miestelius. Prisijungė Vilija ir Evelina ir viskas pajudėjo. Dabar atrodo viskas paprasta, kai po knygyną vaikštai, bet ta nematomoji pusė yra tikrai labai didelė. Man tikrai didelė šventė šio knygyno paleidimas.
Turite pastabų ar pasiūlymų - rašykite. Jos visos tikrai bus perskaitytos ir apsvarstytos. Beje, idėjų turime ir mes, todėl nesiruošiame projekto palikti tokiu, koks jis dabar yra.
Bevažiuojant ryte į darbą apturėjau nutikimą. Ozo gatve važiuojant link Šiaurės miestelio yra nuokalnė, o po to nedidelė įkalnė iki pat šviesoforo. Tos įkalnės pradžioje prieš mane važiavo žiguliukas. Nusistebėjau kaip gerai prižiūrėtas, nes jokių rūdžių nesimato. Kadangi kiekvieną rytą ten kamštis, žiguliukas neatlaikė ir užgeso. Kam tekę važiuoti su žiguliuku, tai užvedant dažniausiai reikia spausti gazo pedalą, kitaip nifiga neužsives. Kai spaudi gazą, nesigauna spausti stabdžio, o rankinis juk amžina žiguliukų problema. Jis rieda į mane, aš jam pypinu, jis pristabdo ir vėl tas pats. Taip kelis kartus, kol situacija labai grėsminga. Labai džiaugiausi, kad tarp mano mašiniuko ir gale stovėjusio, buvo didelis tarpas. Įsijungiau atbulinį ir pavažiavau. Jis vis dar artinasi. Pavažiavau maksimaliai atgal, nusukau į dešinę pusę ir sugebėjau pro jį pralįsti. Pamačiau ir vairuotoją, kuriam apie 70 metų. Nieko keisto.
Vakar viena kaimynė manęs paklausė: „o tai ką jūs čia statote? vasarnamį? žiemą juk jame negyvensite?“. Taigi, kai kuriems atrodo, kad mano statomame name žiemą gyventi bus neįmanoma.
Iš tiesų labai blogai yra su dalylenčių dažymu. Jas reikai impregnuoti ir dažyti galima tik po 12 valandų. Taigi, tik kitą dieną. Daug pridažyti negaliu, nes reikia turėti kur susikrauti, o jei paliksiu paprastai - greitai išnešios. Taigi, kas vakarą po darbo važiuojame ir impregnuojame, dažome.
Per savaitgalį pasistūmėjome į priekį. Ačiū Ričardui ir Virgiui, nes jie pradirbo visas laisvas dienas. Jonas atvažiavo per lietų, tai darbo daug jam neliko :)
Dabar namas atrodo taip:

Visą vieną namo sieną aptraukėme plėvele. Deja, bet man įkišo šūdinos plėvelės. Ji orą (kartu ir drėgmę pakankamai lengvai leidžia į abi puses. Nusipirkau po t ogeresnės, kur tikrai kvėpuoja tik viena pusė.
Plėvelę reikia prišaudyti nuo apačios, kad viršuje esantis sluoksnis apie 15-20 cm užeitų ant apatinio. Taip susidarę ar patekę vandens lašai nutekės žemyn per sieną nepatekdami į ją.

Tempėme plėvelę per visą sieną uždengdami langus. Mažiau vėjo pūs, mažiau lietaus pateks. Kai reiks - išsipjausiu. Svarbiausia apkalant nepamiršti langų :)
Iš vidaus kišome vatą (15 cm).

Foto matosi skersiniai, ant kurių dažomos dailylentės. :) Po to iš vidaus kas 55 cm užkalėm 5x5 bruselius:

Toks tarpas reikalingas, nes vata yra 56,5 cm pločio. 1,5 cm mažiau, kad gerai prisispaustų prie kraštų. Tuo pačiu siena buvop išlyginta iš vidaus pakišant po kalamomis vietomis reikiamo storio mežio kabaliukus. Vėliau šiuose tarpuose bus elektros laidai, vamzdis koks ir užsikiš vata. Iš viso bus 20 cm vatos.
Iš lauko pradėjome apkalinėti dailylentėmis. Daugiausia vargo yra išsilyginti sieną. Aš kaliau 2,5x2,5 cm storio tašelius. Gal net geriau būtų 3x3, bet kokius gavau tokius. Plonesnių nepatariu. Tiesa, pirmiausia reikia sukišti vatą, o tik po to apkalinėti sieną iš lauko pusės. Sukišus vatą siena išsipūs iš lauko pusės. Tokiu atveju gražiai paspausite iš lauko ir visa siena išsilygins. Išsipūtimo neliks ir apkalus liks oro tarpas tarp dailylenčių ir plėvelės.

Kalant dailylentes, kas tam tikrą atstumą, pasižymėjau aukštį. Taip galėjau matyti ar ne kreivai nueina kalamos dailylentės. Dar vienas dalykas- nepamirškite užleisti ant langų ir durų, nes po to bus blogai. Realiai man apie 4 cm užtektų, bet užleidinėjau 6-10 cm. Vėliau nesunkiai nusipjausiu kiek reiks. Dar nekaliau apatinės lentos, nes ją prikalsiu tik po to kai prisitvirtinsiu skardą vandens nubėgimui.
Kai pamačiau savo namo stogelį be kolonų, niekaip nesupratau kaip jis laikysis. Pasirodo viskas labai paprasta.
Stogelis dabar atrodo štai taip:
Čia dar nenupjautos per ilgos gegnės ir pan, bet jis tikrai laikosi ir tikrai ant jo galima vaikščioti.
Stogelio gegnių galas tvirtinimas varžtais yra prie namo gegnių, o kita dalis guldona ant skersinio. Todėl atrama pakankamai tvirta.


Kažkaip labaikreivai gavosi nufotkinti :)
Susigalvojau ko noriu, susiskirsčiau erdves, dabar bandau viską sutalpinti į pageidaujamą namą.
Kai kurios erdvės labai paprastai atranda savo vietą tik pagalvojus apie tai kam jos skirtos. T.y. jų nereikia mėtyti iš vieno galo į kitą, todėl visas likęs skirstymas gerokai supaprastėja. Pvz.:
Dar kartą įdedu paveiksliuką su namo padalinimu. Tik tam, kad nereiktų vartyti įrašų ir būtų aiškiau:

Vakarinę namo dalį pavadinkime kaire puse, o rytinę - dešine. Visa tai tik aiškumo ir patogumo dėlei. Prie kairės namo pusės bus prilipdyta terasa. Terasa reikalinga pasislėpti nuo lietaus ar saulės. Į terasą patekti galima ne tik iš lauko, bet ir iš namo. Kadangi pats judriausias kambarys bus kodiniu pavadinimu „Didelis kambarys“, tai iš jo turi būti patenkama į terasą. Kitas dalykas - šis kambarys turi būti maksimaliai apšviestas, todėl jame turės būti dideli langai, geriausia jo vieta - pietūs, vakarai (kairė, priekis). Pagal išdėstymą, viskas puikiai tinka.
Antra patalpa, iš kurios norėčiau patekti tiesiai į terasą - pirtis. Smagu sėdėti pirtyje, o po to išeiti tiesiai į lauką. Antras dalykas pirčiai - dideli langai. Įsivaizduokite žiemą: sėdite šiltai su gražiu vaizdu į baltą kiemą, mišką. Hmm... lyrinis nukrypimas.
Virtuvė turi būti prie didžiojo kambario. Ar daryti bendrą patalpą, ar atskiras - spręsti kiekvienam, o aš tik pateiksiu kelis argumentus, kurie nusprendė mano pasirinkimą. Mano virtuvė bus atskirta nuo kambario siena. Įėjimas į kambarį ir virtuvę, turi būti bendras, ar beveik bendras, kad nereiktų klaidžioti ratais. Siena yra gerai, nes:
- ant jos galima kabinti spinteles
- prie jos galima statyti buitinę techniką
- nunešus purvinus indus į virtuvę, svečiams nereiks visą laiką į juos žiūrėti
Virtuvei išskyriau vietą su kampiniu langu.
Tualetas turi būti arti didžiojo kambario (bet ne su vaizdu į jį) ir arti pirties. Dar viena užpildyta vieta.
Drabužinė geriausia kai yra arti koridoriaus, kad įėjus galima būtų nesunkiai ten patekti. Jai teko paaukoti gerą pietinę pusę, bet čia jau patogumas nulėmė tai.
Miegamąjį nugrūdau į patį kampą - dešinį apatinį, šalia (apačioje) jo atsirado dar vienas kambarys (vaikų), virš jo - antras vaikų kambarys. Visi trys kambariai reikalauja vonios kambario kuo arčiau. Vonios kambariui daug šviesos nebūtina, todėl jam puikiai tinka šiaurinė (viršutinė) namo dalis. Tuo pačiu visi trys kambariai atsiranda prie pat vonios, kur užsukama kas rytą ir kas vakarą. Prie vonios pridėjau darbo kambarį. Likusi erdvė buvo paskirstyta sandėliukui ir boilerinei. Abi šios patalpos nereikalauja daug šviesos, turi išėjimus į lauką.
Galutinis erdvių išdėstymas maždaug toks:


