Panelė Zoja mėgsta fotografuotis. Kai atsuki mobilaus telefono objektyvą, ji staiga pasitaiso plaukus, ištiesia nugarą ir šypsosi. Kartais, kai šalia būna jai mielas arba pinigingas vyrukas, ji padeda kairę ranką jam ant peties, tada dešinė ant savosios, tada smakrą ir šypsosi. Jai nereikia jokių procedūrų - tai įgimta.

Panelė Zoja labai mėgsta fotoaparatus. Kuo didesnis - tuo smagiau. Pasitaiso plaukus, ištiesina nugarą, laukia. Paukščiukas. „Dar kartą“ - prašo ji - „o jei nesigaus?“. Juk visada du geriau už vieną, o trys už du.

Kartą panelė Zoja pareiškė, kad nori pirkti fotoaparatą. Pirkti jai patinka dar labiau nei fotografuotis. O norėti kažko dar labiau negu pirkti. Daug jos istorijų turi žodį „noriu“. Tačiau fotoaparato taip ir nenusipirko, nes nors pirkti yra geriau nei fotografuotis, bet fotografuotis yra daug geriau nei fotografuoti.

Knygyne pagaliau pabaigėme ir paleidome viešai referrals sistemą. Kas tai?

Jums pakanka:

• savo svetainėje įsidėti bannerį
• svetainėje įdėti nuorodą su savo rekomendavimo id
• tokią nuorodą nusiųsti draugams el. paštu
• įsidiegti wordpress įskiepį 

ir jau kaupsite manoknyga.lt litus.

Kiek? 5% nuo kiekvieno užsakymo visus metus. T.y. jei rekomenduojate ir tas žmogus užsiregistruoja, tai kiekvieną kartą jam perkant, jums atiteks 5% užsakymo sumos. Ir taip visus metus.

Kokią dalį sumos galite padengti? Tiek kiek turite. T.y. nors ir visą užsakymo sumą.

Beje, visą spalį Vilniuje pristatymas tik 2 Lt :)

Juozo video apie tai:

ManoKnyga.lt rekomendavimo funkcija from Juozas Kaziukenas on Vimeo.

Knygynas - manoknyga.lt

Jau labai seniai mane nervina seimo nariai. Yra du dažniausiai vartojami žodžiai:

komitetas

departamentas

išmokite pagaliau juos kirčiuoti taisyklingai!

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra monopolija. Ta proga visiems giliai vienodai, o tu ardykis, tampykis :)

Gerai, klausimas pamąstymui: kiek laiko reikia pravesti apie 50 m. laidą po žeme, pastatyti el. skaitiklį ar dėžę, nuo stulpo pajungti elektrą. Ko gero daug laiko neužimtų... bet... popierizmas...

Vilniuje RST valdo ir be jų tu elektros neturėsi. Oki, tvarkomės.

1 dalis. Pasiskambinu su jų teisės skyriumi, sužinau ko man reikia. Kad būtų galutinai aišku, nuvažiuoju pas juos į vietą, viską parodau, papasakoju. Sužinau, kad man reikia leidimų visų kaimynų, per kurių (šalia yra kelias, tai teks įsiterpti) sklypus eis kabelis. Įskaitans sklypą, ant kurio stovi stulpas - trys vienetai. Jiems nepakanka šiaip pasirašyti, o reikai važiuoti visiems kartu pas notarą.

Pirma kaimynė. Jos tvora eina už stulpo ir aiškinimai, kad per jos sklypą eis kabelis jai nesuprantamas. Ji sako, kad tegu eina šalia tvoros ir ji teisi - kabelis taip ir eis. Ji galvoja, kad jos sklypo riba yra ties tvora, o iš tiesų jis tęsiasi iki pat kelio.

Antra kaimynė yra žiauriai sena. Neseniai jos vyras buvo miręs. Dokumentai nesutvarkyti, o jei ir buvo kada - tai dabar jų nėra. Su ja išties sunku susikalbėti, nes ji sako: „tai tieks tą kabelį, man tai kas“.

Trečia kaimynė lankosi kartą per savaitę ar dvi. Ten gyvena ir žemę dirba jos tėvai. Vėliau sužinojau, kad ir blogą mano žino. Jos vyras sakė rašyti gerai arba nieko blogo :)

2 dalis. Pradedu visą kalbą nuo pirmosios kaimynės. Sklypas priklauso jai ir jos anūkui. Anūkas yra nepilnametis, todėl už jį atsako tėvai. Taigi, trys žmonės vienu metu, nurodytom savaitės dienom, užsirašius iš anksto turi nuvykti pas notarą. Kaimynė to nesupranta. Ji pasiskambina bendruoju RST numeriu ir jai paaiškina, kad nereikia nieko daryti, o pakanka laisvai pasirašyti visiems ir tiek.

3 dalis. Aš važiuoju į RST teisės skyrių ir vėl aiškinuosi. Man sako, kad būtinai reikia pas notarą ir niekaip kitaip negalima. Tačiau tuo pačiu paaiškinu apie antrąją kaimynę ir jos situaciją. Pasirodo jai pakanka užpildytos formos ir pasirašyti. Pas notarą jai nebūtina.

4 dalis. Kalbuosi, skambinu pirmai kaimynei ir bandau įtikinti, kad žmonės bendruoju telefonu suklydo. Tiesa, ši kaimynė neturi mobilaus telefono, todėl ją surasti galima tik vakarais namuose. Namuose ji nebūna visais vakarais.

5 dalis. Pirmoji kaimynė nuvažiuoja į tą pastatą, kuriame yra teisės skyrius. Kažkas jai nurodo ne tą kabinetą. Ji nueina, pasikalba ir jai paaiškina, kad nereikia jokio notaro. Pakanka tik pasirašyti. Ble... aš sukišu savaites laiko, bandydamas ją įtikinti tuo, ką man sako, o čia vėl...

6 dalis. Važiuoju labai piktas į RST, nueinu vėl į teisės skyrių. Jie man sako, kad niekas taip negalėjo sakyti. Paskambino, surado kas su ja kalbėjo. Darbuotoja sako, kad to tikrai pirmai kaimynei nesakė. Jaučiuosi visišku debilu, ns man vienas žmogus pasakoja viena, o kiti - kita. Tikėk kuo nori.

7 dalis. Nerandu jokio kito būdo, kaip tik susitarti su pirma kaimyne ir nuvežti ją kartu į RST teisės skyrių. Susitariam, pasiimu ją, nuvažiuojame. Ateiname, mane jau aišku, kad pažįsta. Pasiima mano planą, kurį jau matė ne kartą ir ne du, tada sako: taip, nebūtina pas notarą, nes čia sklypas įeina į apsaugos zoną. Ble ble ble! Taip kaip dabar jaustis? Aš parinu kaimynę jau gerus 2 mėnesius, o dabar... Niekaip kitaip, kaip debilu ji manęs pavadinti negalėtų. Vinintelis dalykas, kuris guodžia - nereikia notarų.

Dar per kelias savaites ji pasirašo ir surenka savo sūnaus su žmona parašus.

Liko trečioji kaimynė. Sklypas priklauso jai, bet ji ištekėjusi. Reiškia reikai abiem nuvykti pas notarą. Jie abu dirbantys, tačia usugebėjo rasti laiko ir nuvažiuoti pas notarą ilgai netempę. Jų parašus gavau dar anksčiau nei pirmos kaimynės, nors pradėjau kalbėtis daug vėliau.

Taigi, visi popieriai pasimiršta, kai tokie šūdai darosi vien su parašų surinkimu. Parašų surinkimas truko apie 3 mėnesius, krūvą nervų, važinėjimo ir skambučių.

Visą procedūrą beveik galima prilyginti pačio statybos leidimo gavimui. Arba dar galima pasakyti, kad tai pati žiauriasia dalis, net neturinti konkurentų, iš ikileidiminės procedūros.

Taip jau nutiko, kad pusantrų metų vaikščiojau be priekinio danties. Šiandien vėl turiu visus dantis.

O viskas buvo paprasta - vieną dieną lūžo priekinio danties šaknis. Dantį išrovė, išvalė kaulą. Tada kurį laiką buvau su pilna burna siūlų. Po to reikėjo laukti kol viskas sugijo. Tada vėl pjovė, dėjo kažko ir taip priaugino kaulą. T.y. Man trūko kaulinės medžiago, todėl reikėjo priauginti. Vėl pilna burna siūlų ir 4 mėn. poilsio. Priauginus, reikėjo labai saugotis peršalimų. Tada atėjo laikas implantui. Prieš žiemą dirbau statybose, todėlnerizikavau dėtis implantą. Jį įsidėjus žiauriai reikėjo saugotis peršalimo. Implanto kaina labai didelė, todėl tikrai gaila, jei darbas nueitų veltui. Žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje prasirgau porą mėnesių. Taigi, implantą įsidėjau tik balandį. Vėl pjovė, suko į kaulą, siuvo. Tada vėl 4-5 mėn. irdanties protezavimas. Pagaliau viskas baigėsi ir aš su dantimi. Visa procedūra man kainavo apie 5000 Lt. Iš tiesų tai ir be danties visai gerai gyvenau  :)

Trečias kartas buvo nesėkmingas, tačiau negali sakyti, kad visiškai. Buvo duotos kelios dienos papildomai.

Dabar žmones vadinsiu raidėmis, nes tik taip pasiseks suprasti (arba ne) kaip viskas vyksta.

Penktadienis. Architektas skambinasi B. B būna paruošusi ir nuneša X. Prisiskambinus X pavyksta prisiprašyti, kad mus įrašytų kaip papildomus pirmadieniniam posėdžiui. Šiaip padavus prašymą būčiau užrašytas ne anksčiau kaip po savaitės būsimam pirmadieniui. Tikrai labai ačiū X.

Pirmadienis. Komisijoje priimtas teigiamas sprendimas. T.y. sąlygas išduos. Tam reikia, kad J užregistruotų protokolą ir perduotų viską V. Savivaldybėje bandome iš J gauti protokolą, kad nunešus jį priimtų laikinai vietoje sąlygų. Juk jame parašyta, kad tikrai išduos. Niekaip nepavyksta. Pasiskambiname ir susitarieme, kad dar porai dienų atidėtų terminą atnešti sąlygas. Keista, bes sutinka. Prie savivaldybės sutinku pažįstamą M, kuri neturi nieko bendro su savivaldybe, tačiau dirba valstybės įstaigoje. Pasiguodus, pažada antradienį paieškoti kokių pažįstamų.

Antradienis. Keli skambučiai per dieną, bet parašų ant protokolo nėra, todėl jis neregistruojamas. Paskambina M ir duoda S telefoną, kuris dirba savivaldybėje, nors neturi nieko bendro su statybų leidimais. Sako padės. Pasiskambinu, pažada pasidomėti. Man nereikia nieko prakišinėti - teraikia, kad greičiau pasirašytų.

Trečiadienis. Ryte, pasiskambinus J, sužinau, kad parašų vis dar nėra, nes vienas skyrius stabdo. Tačiau pasako, kad jau perduota viskas V ir jau sudarinėjamos sąlygos. Pasiskambinu V, sako, kad jau viskas paruošta ir perduota U pasirašymui. Pasiskambinu dar kartą S. Po pusvalandžio man perskambina ir duoda pakalbėti su jau teisingu žmogumi T. Papasakoju, kad reikia tik vieno parašo pagreitinimo ir viskas. Pasiskambina tuo pat metu V, sužino viską ir pažada, kad kitą rytą parašas bus. Skambinamės ir tariamės, kad dar bent dienelei atidėtų atidavimą sąlygų. Paskutinė diena penktadienis. Jei negauna - galiem atsiimti viską ir nešti kitai komisijai.

Ketvirtadienis. Pasikambinu V - ką tik nunešė pasirašyti. Mol vakar nespėjo ir tai padarė dabar. Kada bus parašas nežino. Skambinu po pietų V - parašo nėra, nežino kada bus. Skambinu dar kartą S. Ji perskambina po pusvalandžio ir sako, kad kitą ryta 8 parašas bus ir kopija bus pas ją.

Penktadienis. Lemtinga diena - arba šiandien, arba po mėnesio. Pusė 9 pasiskambinu su S, viskas gerai, galiu atvažiuoti. Nuvažiuoju, gaunu sąlygas. Jas sudaro vienas lapas su užrašu:

1) vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą projektuoti vadovaujantis 2008-06-04 sudaryta sutartimi Nr .... “Dėl leidimo įrengti ir laikinai naudotis vietiniais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginiais, kur dar nėra centralizuotų tinklų.“
2) techniniame projekte nurodyti susidarančių atliekų (statybos/griovimo) kiekius, jų tvarkymo būdą pagal atliekų kodus.

Pas architektą. Įsegame, pataisome, padarome kopijas, pasiruošiame, einame į savivaldybę. Patenkame pas L. Gauname antrą segtuvą su dokumentais, einame į apačią, įsegame viską kaip ir pirmame, vėl patenkame pas L. Gerai, akd leidžia registruotis praėjusiu laiku, nes kitaip niekaip nebūtumėm greitai patekę. Viską parodome L ir paliekame.

L sako, kad jei viską padarėme, tai paliktumėm ir antradienį pasiskambintumėm dėl leidimo. Aha... jau ne kartą galvojome, kad viskas bus gerai...

Tos pačios dienos vakare skambinuosi L. Sako, kad nunešta pasirašyti, nežino.

Pirmadienis. Skambinuosi apie 11 valandą L. Neskambinu anksčiau, nes reikia laiko ateiti į darbą, pagerti kavos, pasipasakoti kaip savaitgalis. Sako pas ją nėra, tai gal pasirašė. Susitariu, kad po pusvalandžio paskambinus pasakys. Paskambinu po pusvalandžio - viskas perduota pasirašyti Y, reiškia viskas gerai. Ryt poryt bus leidimas jau.

Būsena tokia, kad suvoki, jog reiktų džiaugtis, bet negali. Nesitiki, per daug išvargintas, per daug nusivylimų. Kol rankose nebus leidimo - nebus ir džiaugsmo.

Skaitykite:

• Statybų leidimas. Pirmas kartas
• Statybų leidimas. Antras kartas
• Statybų leidimas. Trečias kartas

Pabandžiau:

The players of FYR of Macedonia's basketball team are the new heroes in their country and it's not just because they have booked a place in next year's EuroBasket in Poland.

No, sports fans in the country couldn't help but admire the passion and flair Jovica Arsic's men showed in their qualifying campaign.

Gavau rezultatą:

Žaidėjų iš BJR Makedonija krepšinio komanda yra naujų herojų iš savo šalies, ir tai ne tik todėl, kad jie užsakytą vietą, į ateinančių metų Europos krepšinio Lenkijoje.

Ne, sporto šalyje negalėjo padėti, bet grožėtis aistra ir uoslė Jovica Arsic vyrų parodė savo kvalifikuotąją kampaniją.

Juokinga :)

Po pirmo ir antro karto, atėjo trečiasis.

Nuotaikos daug blogesnės nei po pirnų dviejų. Einame lygiai kaip į antrą, nes nieko keisti nereikėjo. Atrodo praeiti tikrai turi, bet jautiesi lyg žaisdamas loterijoje.

Pirma diena - trečias kartas tas pats. Tie patys klausimai, ta pati procedūra. Niekaip nesuprantu ko reikia eiti tris kartus tą patį kelia, jei jis jau būna praeitas. Šį kartą higienistas iš anksto jau būna pasirašęs. Viskas gerai.

Antra diena. Visą vaizdą stebiu pro atidarytas duris, matau, kad vėl kažkas negerai. Abi sąlygos išpildytos - kažko kabinėjasi. Sužinau - prie sutarties nėra sąlygų. O kokiso gali būti sąlygos pasijungti prie vietinių tinklų - jei jų nėra? Niekam neįdomu - gauk sąlygas - pasirašysiu. Ne - ateik į kitą komisiją. Susitariam, kad atideda iki pirmadienio. Pirmiausia pas tuos, kas sutartį ruošė. Sako, kad tuo metu, kai mes pasirašinėjome sutartį - sąlygų dar nereikėjo. Nuo to laiko praėjo tik mėnuo. Norite tikėkite - norite ne. Viskas ką pavyksta paisketi, kad ji paruoš penktadienį ryte prašymą gauti sąlygas.

Skaitykite:

• Statybų leidimas. Pirmas kartas
• Statybų leidimas. Antras kartas

Toliau bandau pasiekti banką dėl paskolos didinimo.

Antradienį, kaip ir žadėjo, paruošė visus dokumentus. Deja, atsirado problemėlė - kažkaip iš kažkur sklype nurodytas sodo namukas. Jo ten tikrai nebuvo, nes savininkai gyvena namuke už 40 m. Tuo metu neleido arčiau niekam statytis. Na ten pakanka kažkokią formą užpildyti ir viskas bus gerai. Bėda ta, kad reikia iš registrų centros 3 dienas pažymos kažkokios laukti. Rytoj tikrai jau turi būti.

Nelaukdamas tos pažymos, trečiadienį nunešiau popierius statybos inspekcijai. Labai fainas dėdė pasitaikė ir labai paprašius viską padarė šios dienos rytui. Atiduodamas pasakė tik: „labai greitai stataisi. Drąsus“ :)

Taigi, liko sulaukti tos pažymos, užregistruoti registrų centre, gauti įvertinimą ir galima į banką. Įvertinimą darys lygiagrečiaisu registravimu, todėl neturėtų uždelsti.

Dar buvau RST. Sužinojau, kad ten man daug dokumentų nereikia (jau privargau anksčiau), todėl planuoju kitos savaitės pirmadienį - antradienį ten važiuoti.

Kadangi pirmą kartą komisija nepraleido, tai teko eiti dar kartą.

Įprastai padavus visus dokumentus, Jūs esate užrašomas po 3-4 savaičių. Šį kartą mes patekome į paskutinę liepos komisiją. Rugpjūtį komisija atostogaus. Visos viltys buvo sudėtos į šią komisiją, nes kaip ir viską padarėme, visas pastabas išpildėme. Mano banko paskola buvo atidėta iki rugpjūčio 20-os dienos, todėl būtinai reikėjo spėti susitvarkyti, įvertinti turtą ir pasiimti kitą paskolos dalį.

Pirma diena. Į ją nėjau, ne viską kaip ir buvau matęs, o juo labiau, kad pirmą kartą buvome praleisti. Pasiskambinau architektui, papasakojo, kad viskas gerai. Teko antrą kartą atsakinėti lygiai į tuos pačius klausimus ir lygiai tą patį aiškinti dar kartą.

Antroji diena. Ateiname į savivaldybę, žiūrime į sąrašus - išbraukti. Negali būti. Pasiklausiame kodėl, aiškinasi, ieško. Pasirodo higienistai nepasirašė. T.y. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos skyrius. Pirmą kartą pasirašė, o antrą kartą nebe. O istorija buvo tokia: visi pasirašė, o higienistas su kažkuo buvo užsiėmęs. Architektas stovėjo ir laukė. Priėjo komisijos pirmininkas, paklausė ar buvo pasirašę prieš tai. Išgirdęs teigiamą atsakymą, pasiūlė palikti dokumentus ir kai atsilaisvis - pasirašys. Taip ir padarė. Kažkaip protu nesuvokiama, kaip galima vieną kartą pasirašyti, o antrą kartą pamačius kolegės parašą - ne. Turėjome šansų spėti iki komisijos pabaigos susitvarkyti. Važiavom į ministeriją, vaikščiojom po kabinetus, gavome net jo telefoną, išsiaiškino, kad viskas gerai ir turėjo pasirašyti, bet... jis išvykęs. Bandėm eiti per valdžią - visur niekas nieko papdaryti negali. Nuplaukė dar viena komisija.

Po pusantros savaitės skambinimų pagaliau pavyko gauti jo parašą su ištaisyta išvada. Taigi, antras kartas visiškai už nieką.

Skaitykite:

• Statybų leidimas. Pirmas kartas

Sapnavau, kad Alina Orlova yra mirusi. Galvoju:

Tokia jauna ir jau mirusi. Tai kodėl niekas nemini jos mirties metinių ar nedaro koncertų jai atminti?

Kartais būna užeina kažkoks kvailas noras išbandyti. Pvz.: nusidažyti plaukus šviesiai, pasidaryti tatoo ir pan. Iš tiesų tai tatoo gal nelabai noriu (o gal ir visai nenoriu). Plaukus kažkada dažiausi. Po tokių eksperimentų ateina laikas kai nebesinori. Tereikėjo pabandyti. Dabar yra noras nesiskusti labai ilgai. Jau seniau jis buvo, bet kažkaip... Dabar jau kuris laikas sėkmingai ensiskuti ir planuoju tai daryti ilgiau. Įdomu kada nusibos? :)

Nežinau kiek ilgai truks, tačiau pabandysiu aprašyti kaip aš gavau statybų leidimą. Čia nerasite informacijos kokius dokumentus tikslia ireikia surinkti, nerasite ir kur reikia važiuoti. Čia tik istorija apie tai, kaip visa sistema sukurta tam, kad lengvai galima būtų imti kyšius ir, kad lengva būtų jų reikalauti.

Viskas prasideda nuo sąlygų sąvado. Čia tas dokumentas, kuris jus lydės visur ir visada. T.y. jame surašyta viskas, ką reikia padaryti, norint gauti leidimą statyboms. Jei būti tikslesniam - turėtų taip būti. Sąlygų sąvadą man išdavė per 5 mėnesius. Taip, paduodate prašymą ir laukiate 5-6 mėnesius. Aš apie Vilnių, nes kaip yra kituose miestuose - nežinau. Paklausinėkite savo pažįstamų per kiek laiko jei gavo. Jei gavo greičiau - papildomas pinigėlis kažkam Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Iki šiol nesuprantu kodėl dokumentus ten turėjau priduoti, o po to viską tvarkytis Vilniaus savivaldybėje. Taigi, pusmetis veltui. Sąlygų sąvadą gavau pernai rugpjūtį.

Didžiąją dalį leidimui reikalingų dokumentų surinko architektas. Ačiū jam labai, bet lakstymo pakako abiem.

Galų gale, viską surinkę, paruošę, padarę gegužę pridavėm dokumentus į komisiją. Jei šitą procedūrą praeidinėsite - pasiprašykite architekto, kad pasiimtų kartu. Jums dalyvauti nebūtina, tačiau tą vaizdą pamatyti verta. Sėdi krūva žmonių. Keli klausinėja architekto pagal iš anksto surašytas pastabas. Kiti tai sėdi nosį krapšto, tai kalba telefonu, tai pasakoja apie tai kaip jų anūkai mokosi mokykloje ir kaip jų šuniukui sekasi. Visa tai vyksta toje pačioje patalpoje. Man labai priminė turgų. Jei kažkas neturi ką veikti, jis prisitraukia arčiau, paklausia kažko, jei turi - nekreipia dėmesio. Kiekvieno projekto svarstymą galite laisvai stebėti pro atviras duris.

Tiesa, įdomus faktas yra tas, kad internete skelbia kuriomis dienomis bus svarstomas jūsų projektas. Visą svarstymą sudaro dvi dalys ir vyksta dvi dienas. Kuriuo laiku vyks - jūs nežinote. Reikai tos dienos rytą ateiti į savivaldybę ir pasižiūrėti iškabintą eilės tvarką. Čia taip pat nėra jokių laikų, tik sunumeruota ir nubrauktas brūkšnys, reiškiantis pietų pertrauką. Jei neateisite ryte pasitikrinti - galite labai nuliūsti, nes eilės tvarka internete ir iškabintuose lapuose dažnokai skiriasi.

Klausinėjo apie gaisringumo kategoriją ir bandė įtikinti, kad negerai nurodyta. Nepavyko, todėl praėjo. Po to apie atstumus paklausinėjo. Viskas gerai. Pora nedidelių pastabėlių, kurios vietoje ištaisomos. Ateikite kitą dieną.

Antra diena. Antrą dieną reikia ateiti dar anksčiau, nes ne mažai nuo vakar dienos būna išbraukytų. Beveik viskas praėjo. Nepraėjo dėl dviejų dalykų: netoliese esančios dujų trasos ir mistinės sutarties.

Dujų magistralė - pasirodo 2006 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas įstatymas, kuris apibrėžė vietovės klases, per kurias eina magistralinis dujotiekis.

• Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno (žr. 1 ir 2 pav.).
• Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti.
• 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti.
• Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-438/D1-548 (nuo 2006 m. gruodžio 1 d.) (Žin., 2006, Nr. 130-4922) redakcija. Projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei. Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.

Tarkim, kad man pasisekė, jog prieš tai buvę savininkai buvo gavę leidimą iš jų iki 2006 m. gruodžio 1 d.

Sutartis dėl prisijungimo prie vietinių tinklų. Sąlygų sąvade nebuvo apie tai užsiminta. Tai atsirado po to, kai man buvo išduotas sąlygų sąvadas. Taigi, reikalauja dokumento atbuline data. Nelabai ten pasišakosi, bet nuėjau, paprašiau labai gražiai ir man per savaitę viską padarė. Joje sakoma, kad jei kažkada atsiras vietiniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, tai aš privalėsiu prie jų pasijungti.

Trečiadienį pasiskambino architektas dėl pastato kadastrinių matavimų. Buvo išvažiavęs, tai ketvirtadienį pasiskambinau, pasakiau, kad reikėjo vakar ir šiandien iš ryto jau buvome prie namo. Labai šalta buvo, nes procesas gan ilgas. Vienas pagal palydovą taškus patikrina ar namas gerai stovi, o mergaitė su lazeriu visus atstumus sienų, langu, tarp langų ir t.t. Viską susipaišė.

Žadėjo antradienį viską atiduoti. Reikia kažkaip kitą savaitę spėti į banką nueiti dėl paskolos, o iki to dar reiks užregistruoti viską registrų centre ir įvertinti. Su vertintojais jau buvau nuvažiavęs į vietą ir susitariau, kad jei viską paruoš dar neįregistravus, o atiduos tada kai bus įregistruota. Taip sutaupysiu kelias dienas.