Dažnas vartotojas dar nustemba ant nealkoholinio alaus buteliuko pamatęs, kad gėrime – 0,5 proc. alkoholio, tačiau palikti tiek alkoholio nealkoholiniame gėrime galima jau bemaž 100 metų. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako alaus someljė Vidmantas Čičelis, nealkoholinio alaus rinka vietoje nestovi – išvestos naujos mielės leidžia gaminti alų beveik be jokio alkoholio.
Blogas
Vienaip ar kitaip su policija, detektyvais susijęs topas. 10 serialų rašau tik ta tvarka, kokia peržiūrėjau sezoną. Tačiau be to yra vienas, kuris visiškai išsiskiria iš kitų. Ir jis labai gerai padarytas.
V ir M kalbasi prie pietų stalo. Žino, kad po pietų laukią čipsai, todėl kiekvienas giriasi už ką jam čipsų nupirko tėtis. Tėtis pirko, nes tiesiog pirko, bet jiems atrodo kitaip. Vardina kiekvienas po vieną ir įsiterpia mama:
- O man už kažką galima bus čipsų?
- Už tai, kad mumis rūpiniesi, perki mums drabužius, ....
po kokio penkto punkto V:
- M, jau užtenka, daugiau nesakyk, nes mums nebeliks.
Kažką žaidžia kartu, pykstasi ir ne ir vėl.
- Bet žmonės juk negali skraidyti? - brolio klausia M
- Ne
- Tai aš negaliu?
- Ne
- Tai kodėl tu skraidai?
- Tai aš nesąmones darau
Visi kalba apie tai, kaip sunku rasti darbuotojus. Man draugas sako: jūs Vilniuje, jums paprasčiau, o mes rajone (Vilniaus) ir mums dar reikia sugalvoti kaip juos atsivežti. Ir tai tik vienas iš pokalbių. Prieš kokių dvidešimt metų mano pažįstami pradėjo emigruoti. Kuo toliau, tuo lengviau tai buvo daryti, nes kiekvienas galėjo rasti pažįstamą, jau gyvenantį ir dirbantį ten kažkur. Anglai rėkė: "lauk emigrantus", dabar tą rėkiame mes.
V kalbasi du draugeliais po jų ištarto "šūdas":
- Nesakyk šito žodžio, negalima
- Nu jo negalima, bet mūsų tėtis kartais netyčia keikiasi
- Mano tėčiui tai galima keiktis, - V palaiko kalbą
- Na jo mūsų tėtis specialiai keikiasi irgi
Nebūna gimtadienio, vestuvių be torto. Man labai sunku išsirinkti tortą, pyragą parduotuvėje, jei nematau pjūvio. Labai dažnai parduotuvėse net pjaustomi pyragai pjaunami iš pardavėjos pusės. Klientas mato tik glazūrą ir gėlytes ant viršaus.
Ko važiuoti į Lvivą? Tiesiog gražus miestas, daug gerų vietų pavalgyti, atsigerti, aplankyti. Kainos nėra didelės todėl nereikia niekur skubėti, sukti galvą kur kiek kas kainuoja. Alaus mylėtojams galiu parašyti, kad maža gero alaus taurė kainuoja iki 2€, didelė iki 2,5€. Nėjus į restoraną pavalgyti, atsigerti alaus ir dviese sumokėti gali apie 20-30€.
V:
- Tėti, nori vytintos mėsos?
- Ne, man nukrito karūnėlė ir tik laikinai priklijavo. Bijau, kad vėl nukris.
- Kas yra karūnėlė?
- Na kai dantukas netikras, o dirbtinis
- Žinau kodėl dirbtinis. Nes tu dirbi.
Kartais taip jau būna, kad vienas dešimtukas turi daug 10 balų įvertintų serialų, o kitas neturi nė vieno. Kaip bebūtų turime keturis devintukus. Ilgai svarsčiau foto imti iš "Gentleman Jack" ar "The Last Czars".
Po pernai metų festivalio, mes, likus kokiem devyniems mėnesiams, jau pradėjome derinti su bravorais. Tai yra normalu, nes kuo anksčiau derini, tuo lengviau susitarti. Daugelis nežino, bet gauti teigiamą atsakymą nereiškia, kad gali būti ramus ir nebesirūpinti. Gauti teigiamą atsakymą, reiškia tik tai, kad jie bus, bet neaišku su kokiu alumi, kada jį atsiųs, koks jis bus, kaip už jį reiks sumokėti akcizus, užsakyti jiems viešbutį, suderinti maitinimą ir pan. Kokios gali būti problemos? Bravoras, pasakęs "taip", nereiškia, kad atvažiuos. Nereiškia, kad atsiuntęs alaus sąrašą nesugalvos jį pakeisti, o tai reiškia papildomas darbas su VMI. Nereiškia, kad atsiųs alų kaip sutarta. Nereiškia, kad alų pristatys kurjeriai. Nereiškia, kad jį praleis muitinė, veterinarinė tarnyba. Tai, kad bravoras pasakė "taip" yra geras ženklas, bet ne 100%.
Aš suprantu, kodėl Serialas Chernobyl toks populiarus. Jis artimas, jis atminty, jis tikrai labai geras. Asmeniškai man du serialai paliko didesnį įspūdį. The State man paliko randą. Privaloma peržiūrėti visus ir dar plius Peaky Blinders.
Ką pasirinkti, kai realiai serialų pasaulio perversmą sukėlęs "Game of Thrones" susikauna su visiškai šviežutėliu "Černobylis"? Renkamės antrąjį labai užtikrintai.
„Vilkmergės“ alaus someljė Vidmantas Čičelis – apie alaus tendencijas pasaulyje: kas jas diktuoja?
Nauji skoniai kaip ir dar neatrastos vietos, nepažintos patirtys – visuomet įdomu pabandyti tai, kas dar nežinoma. Ir nesvarbu, ar tai būtų kelionės planas, ar gurmaniška vakarienė – tai, kas nauja, visuomet traukia.
Kadaise be alaus Lietuvoje neapsieidavo nė viena šventė – nei įkurtuvės, nei vestuvės, o kai kurių progų metu alaus pilstytojas net atskiras pareigas turėjo. Daugeliui ir šiandien nesvetima vaišių stalą papildyti alaus taure.