„Local Pub“ vieną barą jau uždarė amžiams, iš kito atleido visus darbuotojus

Tai yra antraštė iš Verslo žinių straipsnio.

O čia yra kitas straipsnis, pasirodęs lygiai prieš savaitę.

Reikėjo savaitės, kad viskas apsiverstų. Pasakyti "aukštyn kojom" būtų gerokai per paprasta. Nepasakosiu kaip prasidėjo, kaip vyko. Šį kart tik apie paskutinę savaitę.

Ketvirtadienį jau galvoje turėjau kelis planus su daug "jeigu - tai". Mokyklų uždarymas jau buvo labai aiškus signalas, kad viskas eis tik į didesnę izoliaciją. Tik paskelbus apie mokyklų, darželių uždarymą, nuspėjau, kad barui bus riesta. Įdomu buvo tik tai, kad LP apyvarta krito kelis kartus, o LP3 sureagavo daug silpniau. Kad būtų aišku apie ką kalbame, LP3, praėjus pusmečiui, vis dar buvo minusinis baras. Jis turėjo dažniausiai gerą tik vieną dieną - penktadienį. Todėl ketvirtadienį jau mačiau kiek žmonių lankosi baruose, galvoje automatiškai dėliojosi keli planai. Aš žinau kiek turiu pinigų ir žinau kiek laiko galiu išlaikyti veikiančius su per mažu srautu barus ar visai neveikiančius. Emocijos yra gerai, prisirišimas yra gerai, bet iš to išaugama. Jei turi samdomų darbuotojų, per ilgą laiką atsiranda vis daugiau racionalumo. Jei perkate loterijos bilietus - galvokite, kažką darote negerai. Nutariau palaukti dar vieną dieną, nes penktadienis galėjo atsakyti į labai daug klausimų.

Penktadienį LP apyvarta krito apie 4-5 kartus, o LP3 - 30. Įprastas paskutiniu metu 1000-1500€ skaičius virto į 40€. Jau penktadienio vakare parašiau turėjusiems dirbti, kad šeštadienį nedirbs. Nerašiau apie tai viešai, nes apie tokius dalykus pirmiausia reikia pranešti darbuotojams akis į akį.

Gerdami alų šeštadienį, sužinojome, kad sekmadienis yra paskutinė darbo diena barams. Tai nebuvo žiauriai netikėta, nors meluočiau, jei sakyčiau, kad nesusiraukiau. Planas daryti susirinkimą su visais darbuotojais pirmadienį pasikeitė į sekmadienį.

Sekmadienį ryte parašėme visiems ir po pietų susitikome. Ir pirmą kart bare atleidome žmones, kurie dirbo gerai. Apie atleidimus ir darbuotojų paieškas reiktų parašyti ilgą įrašą. Gal dabar, kai laiko turėsiu, tam ir prisiruošiu.

Kai skaitau ką surašiau chronologiškai, atrodo, kad viskas vyko paprastai ir labai tvarkingai. Nors sprendimai yra logiški, tačiau galvai man nepavyksta paaiškinti, kad atėjo laikas miegoti - tai miegok.

Dar trumpai apie tai, kodėl taip nusprendžiau ir kodėl būtent toks kelias buvo pasirinktas.

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti - mūsų šeima gyvena tik iš baro pinigų. Šita situacija mums yra ne tokia, kai lieki su nuliu pajamų, bet su minusu. Kiekvienas neveikiantis baras kainuoja pinigų: nuoma, komunalinės, kitos paslaugos. Uždarius patiriama labai daug nuostolių, tokių kaip likęs maistas (labai daug lieka, kurio negali užšaldyti), pradarytas alus ir pan. Mes alų importuojame patys, todėl šį kartą visa kas yra atsivežta nežinia ar sulauks pabaigos. Ir tai už kokių 15k. Nereikia užuojautos, nes tai nėra nerealiai netikėta, tai nėra kažkokia nelaimė nutikusi man. Kito kelio nebuvo ir tai liečia labai stipriai visus.

Antras dalykas: pagal tai kaip jautriai sureagavo LP3 klientai ir tai, kaip ta vieta yra jautri kainai, aš žinau, kad net po karantino ji atsigaus daug lėčiau jei LP. Jo uždarymas man yra didelis emocinis nuostolis, bet vertinti kiek per tai prarasiu jau įdėtų pinigų nėra teisinga. Kažką darydamas visada rizikuoji ir tuo momentu reikia žiūrėti kas bus, o ne buvo. O bus blogai ir ilgai. Nebus 2 savaitės karantinas. Tuo gali tikėti tik labai labai pasakas mėgstantys žmonės. Niekas negali pasakyti tiksliai, bet 3-4 mėnesiai man atrodo realu. Skaičiuoju ir dėlioju tam laikui. Kuo ilgiau tęsis, tuo daugiau nebeatsidarys. Taigi, atsisakiau vieno baro tam, kad galėčiau išlaukti ir vėl atsidaryti kitą. Aš skaičiuoju viską nesitikėdamas protingų ir naudingų mano verslui sprendimų iš vyriausybės. Jei jie bus - plosiu atsistojęs, tačiau kiek skaitau - dar nemačiau realiai man galinčio padėti.

Trečias yra darbuotojų atleidimas. Kai nėra darbo, nėra pajamų. Jei skaitėte ką rašiau aukščiau, turėjote suprasti, kur mano visos santaupos bus skirtos. Aš esu toks žmogus, kuris niekada sąskaitoje neturi nulio. Tuo pačiu kai pavyksta sukaupti daugiau - dėliojuosi planus ir kažką darau su jais. Daug vietų pasirinko darbuotojams siūlyti nemokamas atostogas. Kuo tai blogai darbuotojui? Jie negaus pinigų ir po neilgo laiko nebeturės sveikatos draudimo. Turbūt nebūtina priminti, kodėl yra karantinas? Atleidus darbuotoją, jis gali registruotis darbo biržoje ir iš Sodros gauti pinigų. Ir čia yra labai įdomi situacija. Esu sakęs net keliuose interviu spaudai, kad mano manymu 90% barų turi juodas kasas. VMI reikia rengti netikrus darbo pokalbius, tai sužinotų daug įdomių dalykų. Mes mokame visiems viską oficialiai. Ne gana to - mes turime arbatpinigius kortelėmis ir nuo tų arbatpinigių yra mokami visi mokesčiai kaip nuo atlyginimo. O tai reiškia, kad darbo birža mokės nuo atlyginimo + arbatpinigių. Viskas oficialu, viskas deklaruota, darbuotojai tokioje situacijoje atsiduria ne užribyje. Šiandien man skambino kito baro buhalterė ir klausė kaip mums pavyko atleisti visus. Aš esu visada sąžiningas su kiekvienu darbuotoju ir krizėje tai grįžta.

Ketvirtas yra peržiūrėjimas reguliarių sąnaudų ir jų nukarpymas. Šiandien išsiunčiau krūvą prašymų-pranešimų, kad stabdytų mums teikiamas paslaugas iki galėsime dirbti. Nustebsite, tačiau dauguma sureagavo labai teisingai. Kai kurie nesureagavo. Tačiau didieji nėra tam pasirengę. Pvz. Telia gali sustabdyti tik mėnesiui ir viskas. Tą jie turėjo visada, bet jau turėjo sureaguoti ir leisti stabdyti paslaugas kiek įmonėms reikia šiuo metu. Todėl sustabdžiau mėnesiui, po to tarsiuos toliau. Juokinga buvo su Swedbank, nes turime jų kortelių skaitytuvus. Jie nepasiruošę absoliučiai tam. Nėra galimybės sustabdyti paslaugą - reikia ją nutraukti, o atėjus laikui vėl sudaryti. T.y. sutarčių nutraukimas, skaitytuvų pasiėmimas ir vėl sudarymas, bei vežimas su dešimtimis tūkstančių įmonių yra efektyvu! Plius skambinimas tiems, iš ko nuomojiesi patalpas. Ir čia kažkurios pusės nenusileidimas ar neieškojimas sprendimo tikrai atsilieps santykiams ateityje. Yra dvi pusės, abiem sunku, bet reikia dalintis. Todėl dalis galbūt leis atidėti mokėjimus, dalis šiek tiek sumažins nuomą, kiti leis naudoti jau sumokėtą depozitą. Kirpti reikia viską, kas kainuoja, nes 50€ per 4 mėnesius virs 200.

Klausia manęs:
Kaip laikais? - Būna ir geriau.
Gal reikėjo kažkaip bandyti išlaikyti? - Ne, nereikėjo
Bet va, kaip dabar daryti? - Galima liūdėti ir reikia, bet tada kai nuo tavęs priklauso kažkas. Jei nepriklauso - niekas nepasikeis verksi ar ne.
Kas dabar bus? - Pamatysim, gyvename labai keistu metu, bet galų gale viskas bus gerai.