Statau svečių namuką

Neįtikėtina, bet po daug metų vėl grįžtu. Nežinau ar ilgam man užteks kantrybės, bet pabandome.

Savo namą "baigiau" prieš 9 metus. T.y. tada įsikrausčiau. Miegojome tryse, po to keturiese viename miegamajame. Turėjome dar vieną svetainę, virtuvę su laikinai sukaltais baldais ir boilerinę.

Dabar, kai atrodė, kad visas namas įrengtas ir jau galima pradėti remontus, nusprendėme, kad reikia trečiąjai atžalai kambario. Todėl taip ir nebaigtą įrengti pirtį, ir sutvarkytą priešpirtį teko griauti. Gipso sienos yra žiauriai tvirtos ir jas sugriauti nėra paprasta. Karantinas buvo puiki proga ir beveik visas kambarys baigtas.

O prieš gerų pusantrų metų nusipirkome sklypą, besiribojantį su mūsų. Jame yra mažiukas sodo namelis. Visada yra paprasčiau nugriauti ir pastatyti naują. Tikrai. Tačiau turiu užsiėmimą rekonstruoti. Jį pradėjau rekonstruoti ne aš. Tai dar labiau apsunkina situaciją, nes pridaryta labai daug keistų sprendimų, prie kurių teks derintis ir dalį jų palikti. Mane tai nervina, bet iš kitos pusės - taip dar didesnis iššūkis.

Kartais reikia galvoti paprasčiau - taip yra ir nieko nebepakeisi. Daryk kuo mažiau pakeitimų. Tačiau ypatingai keistus sprendimus tenka adaptuoti (ne perdaryti).