Per savo mokslo karjerą, kuri truko 11 m mokykloje ir 6 universitete, turėjau du mokytojus-dėstytojus, kurie buvo ant manęs užsisėdę.

1. Geografijos mokytoja mokykloje. Ją visi labai mėgo, o ji nemėgo manęs  :)  Prisipažįstu, nebuvau geriausias geografiją besimokantis žmogus, nes vietovių, upių ir pan. dalykų kalimas man neatrodė gudrus užsiėmimas. Bet net puikiai pasiruošus pamokai galėjau gauti 6. Geografija baigėsi 11-oje klasėje (jei gerai pamenu) ir norėjosi atestate turėti ne 6, o daugiau. Tą pasiekti buvo misija neįmanoma, nes visada dviejų pažymių vidurkis būdavo 6. T.y. gavęs vieną pažymį beveik visada tiksliai galėdavau pasakyti koks bus kitas.Ir štai gavau 8. Kitas turėjo būti 4, bet... pasitaikė pamoka kai visi dirbo grupelėmis. Vertinamos buvo grupelės ir todėl kiekvienas grupėje buvęs gavo po 8. Toks pažymys mane tenkino, todėl daugiau į geografijos pamokas nebevaikščiojau. Elgiausi gal ir negerai, bet tuo metu kito būdo turėti daugiau nei 6 nemačiau. Deja, gale mokslo metų turėjo būti geografijos įskaita. Nori nenori reikėjo eiti. Ruošiausi žiauriai ilgai ir daug. Įskaita vyko žodžiu. Kabinete tuo metu būdavo tik mokytoja ir vienas mokinys. Ji man uždavė vieną klausimą. Atsakiau. Kitą - atsakiau. Po to paprašė parodyti kažką žemėlapyje. Man atrodė, kad žinojau apytikslią vietą, todėl kol ieškojau ji man pasakė: „Veltui stengiesi, vistiek nepadės“. Pasakiau „Supratau“ ir ji nieko daugiau neklausė. Surašė man vienetus už praleistus kontrolinius, dar už kažką ir trimestre išvedė 4. Matyt labai gailėjosi, kad nuo dviejų 8 iki mažesnio nei 4 sunku numušti. Taigi, keli vienetai ir trimestre 4. Metiniame ir atestate - 5. Iš tiesų abydna iki šiol. Mano atestate buvo tik du 8, o visi kiti 9 ir 10. Tiesa, dar vienas 5. Iš geografijos.

Taip jau nutiko, kad teko su ja susitikti praėjus 5 metams po mokyklos baigimo. Aš įsidarbinau mokykloje, o ji, pasirodo, dirba toje pačioje. Pasisveikindavau visada, bet jei kažko klausdavo, atsakydavau trumpai ir eidavau į kitą kampą.

2. Algebros ir skaičių teorijos dėstytojas universitete. Iš tiesų viskas buvo gerai, kol vienu metu jis apsivertė. Nežinau kodėl, nes nieko blogo tikrai nepadariau. Jis turėjo savybę mažinti balus už kablelio ar kabliataškio nerašymą. Pradžioj žodžiais vis užklausdavo manęs, o ne kitų. Vėliau per kontrolinius darbus gavęs už uždavinį, kurio vertė 20 balų gaudavau 5, nes nepadėjau kabliataškio, o tuo tarpu grupiokas už praleistus su kabliataškius tame pačiame uždavinyje gaudavo 15. Dar vėliau jis privertė mane 3 kartus rašyti kontrolinį darbą. Vienintelį iš grupės. Čia gal kiek negražiai pasielgiau, bet kai tu tikrai gerai supranti ir žinai ką rašai, o gauni neigiamus balus, nebežinai kaip kitaip pasielgti. Per kontrolinį nesprendžiau vieno uždavinio. Pagal balų skaičių jis buvo nereikšmingas, o prie jo reikėjo labai daug prasėdėti ir tikimybė suklysti labai didelė. Tai nusprendžiau jo nespręsti visai, o visa kita padariau. Gavau neigiamą balą. Per pirmą perrašymą padariau lygiai tą patį. T.y. padariau viską, o to uždavinio nesprendžiau. Jis vėl man parašė neigiamą balą. Per antrą perrašymą vėl pasielgiau taip pat. Aš su juo nesiginčijau, o kai paklausė kodėl aš toks užsispyręs ir nesprendžiu to uždavinio, atsakiau sąžiningai, kad jame suklysti tikimybė labai didelė ir daug laiko užima. Kadangi per tuos kartus jau mintinai žinojau kur koks kabliataškis turi būti, jis nerado prie ko prisikabinti ir teko parašyti teigiamą balą.Perrašymams papildomai nieko nesimokiau, nes mokėjau jau tada kai rašiau kontrolinį. Paskutinis lašas buvo per egzaminą.

Pedagoginiame nebuvo tokio dalyko kaip baigiamasis bakalauro darbas. Buvo egzaminai. Ir vienas jų - matematikos. Keturi dalykai: algebra, analizė, geometrija, didaktika. Trauki bilietus ir tik pas tris dėstytojus atsakinėji. Neištraukiau geometrijos. Didaktikos gavau 9, analizės - 8, o algebros nežinau. Nerodė ir nesakė man kiek parašė. Na jo reikalas. Bendras egzamino pažymys mane nustebino - 6. Tikrai nesudėtinga pasiskaičiuoti ir sužinoti kiek turėjau gauti algebros, kad vidurkis būtų 6. 

Šią savaitę mokslinių darbų gynimas institute, todėl ten galima sutikti daug dėstytojų. Ir sutiko mano draugas. Ir tik dabar pats prisipažino, kad buvo ant manęs užsisėdęs. Na man nereikėjo to kaip įrodymo, bet bent jau prieš save jis sąžiningas.

Toks keistas jausmas, kai nežinau kaip jį apibūdinti, bet, matyt, jis liks su visam. Nelinkiu jiems nieko blogo ir niekada nelinkėjau. Pradžioj buvo pyktis, o vėliau jis mutavo į kažką kita. Tai tie žmonės, su kuriais nenoriu kalbėtis.

Detektyvas. Kartais jų pasiilgstu. Kartais netyčia užtaikau. Bet kuriuo atveju nesu jiems alergiškas.

Anotacijoje ši knyga labai giriama, bet iš tiesų nepastebėjau nieko, kas ją išskirtų iš kitų detektyvų. O gal taip ir turi būti - visi detektyvai panašūs?

Nužudomi visi, išskyrus numatytąją auką. Netikėta?  :)

Man labai labai nepatinka tvarka, kai reikia mažiausiai metų, kad gautum statybos leidimą. Taip, galima kažkam sumokėti, tas kažkas ateina su dokumentas, tada jo byla nepatenka į dugną, o padedama viršuje. Tik toks skirtumas, nes byla eina kartu su pinigais. Vien kol patvirtina tikslias sklypo ribas trunka 6 mėn. Man greičiau nepadarė. Po to 4 kartai kol gavau statybų leidimą. Sutinku, kad pirmą kartą buvo pora dalykų, be kurių negalėjo išduoti, o toliau buvo specialus tampymas, nes mano byla vaikščiojo be pinigų. Tie, kas bent kartą matė kaip Vilniuje išduodami statybų leidimai mane supras. Ten tikrai padaryta viskas, kad korupcija klestėtų.

Po to kai nusipirkau sklypą (sausio pabaigoje) praėjo pusantrų metų iki gavau statybų leidimą (rugpjūčio pabaiga). Buvo ir vietų kur aš neapsisukau labai labai greitai, bet tai nebuvo esminė laiko problema. Ir vis tiek norėdamas gauti statybų leidimą iki rugsėjo teko pasinaudoti pažintimis. Ne todėl, kad kažkas užsimerktų, o todėl, kad pasirašytų šią savaitę, o ne kitą. Viskas buvo gerai, bet pasirašinėja kartą per savaitę numatytą dieną, o tos savaitės tą dieną buvo išvažiavęs, tai būtų tekę laukti dar savaitę. Gal dar... Pasirodo nesunku pasirašyti nelaukiant tam tikros savaitės dienos. 

O ši priešistorė tik tam, kad visi suprastų kaip atsiranda nelegalios statybos. Nelegaliomis jas vadina tie, kurie žiūri bukai. Iš tiesų tai statybos, kurioms tikrai bus gautas statybų leidimas, bet šiek tiek vėliau. Norėdamas statyti namą, nusiperka žmogus sklypą. Ir kas norės mažiausiai metus laukti, kol galės pradėti darbus? Juk sklypą pirkau tik tam, kad statyčiau. Ir tą noriu daryti iškart, o ne po metų. Pora mėn truks, kol su architektu paruošite projektą, galima dar mėnesį palaukti, bet metus ar pusantrų? Štai ir nelegalios statybos. Nepasiseka ir kažkas patikrina, nepasiseka su kaimynais ir įskundžia ar pan. - nugriauti!

Viena žiauriausių istorijų, kurias pamenu, tai kai A. Paulauskas tapo Aplinkos ministru. Žmogus, kurio tvoros istorija iki šiol prisimenama sugeba spjauti į sąžinę ir eiti tokias pareigas. Žmonės, kurie jį ten skyrė taip pat nepasižymėjo sąžinės gausa. Ir štai reikia parodyti kaip bus kovojama su nelegaliomis statybomis. Susirado vienkiemyje žmogaus namą su priestatu ir tvora. Priestatas ir tvora be leidimų - nugriauti! Ir nugriovė, per tv parodė. Žmogui ne tik didelis nuostolis netekus jam būtinų pastatų, bet dar bauda, sąskaita už nugriovimą. Bet jis juk pasistatė sau pastatą savo žemėje, kuris niekam netrukdė. Leiskite tokiems žmonėms legalizuoti, jei pastatas atitinka visus reikalavimus.

Ir štai iškyla dar viena istorija, kai už Čigonų tabore nugriautus namus (nežinau kiek jų nugriovė) iš savivaldybės prisiteisė 55 600  Lt. Iš tiesų prisiteisė ne todėl, kad nugriovė, o todėl, kad nugriovė be teismo leidimo. Tai didelis skirtumas. Įstatymai yra įstatymai, bet... Aš pasistatau valstybinėje žemėje namą, atsikraustau su šeima ir ten gyvenu. Ar tai normalu? Kitas pavyzdys: aš ateinu į jūsų teritoriją ir šalia jūsų namo pasistatau savo. Atsikraustau ir gyvenu su šeima. Ar jums reikia teismo leidimo norint mane išvaryti ir nugriauti mano namą? Absurdas? Absurdas yra tas, kad yra įstatymai, kurių niekas nekeičia, nors jau yra ir precedentas. Manau, kad niekas jo ir nekeis tol, kol kokio politiko kieme nepasistatysime namo ir neatsikraustysime gyventi.

Man rasės, tautybės atžvilgiu visi žmonės vienodi. Bet jei kažkas darys nesąmones aš jį pavadinsiu lochu. Ir man nusispjauti, kad jis arabas, žydas, juodaodis... Lygiai kaip nusispjauti, kad jis lietuvis, baltaodis, katalikas...

Jei Jurga Ivanauskaitė savo knygą „Miegančių drugelių tvirtovė“ būtų pavadinusi „Miegančių plaštakių tvirtovė“, pavadinime būtų viskas. T.y. aišku apie ką. Tiems, kurie mėgsta paskaityti knygų pradžias, pradžioje taip pat pateiktas klystkelis - drugelis-dovana.

O pati knyga man patiko. Nemėgstate realybės, žiaurumų - neskaitykite. Manote, kad pasaulis labai gražus? Manote, kad viską galima pakeisti? Paskaitykite ir nusileisite ant žemės  :)

Reikia išmanančių nuomonės apie šį ginčą. Kalba apie boilerio pajungimą.

Santechnikai pajungė boilerį.

Geotermininkai sako, kad blogai, nes nėra atbulinio vožtuvo ir išsiplėtimo talpos.

Santechnikai sako, kad tai nėra būtina, nes išsiplėtimo talpos funkciją atlieka hidroforas, kai nėra vožtuvo.

Taigi, kad turi daug patirties ir žinių - būtinas tas vožtuvas ar ne?

Kol aš žaidžiuosi su pertvaromis, lubomis ir pan dalykais antrame namo ketvirtyje, atvažiavo ir šilumos siurblys, bei boileris.

Apie tai kaip darau aprašysiu kada vėliau. O dabar tik foto reportažas iš biulerinės:

Boileris atrodo labai didelis. Ne gana to - jis dar ir minkštas. Jame yra ir akumuliacinė talpa, jis jungiasi per šilumos siurblį, o tai reiškia, kad ne vien elektra bus šildomas vanduo.

Spėjo jau ir užpildyti lauko bei visaus sistemą. Čia lauko sistemos skystis:

Apie vieną pragręžtą vamzdelį žinojau. Jį sutaisė:

Deja, bet paleidus vandenį išlindo dar viena skylė. Teks paaukoti kelias plyteles  :( Pilnas koridorius vandens, bet galėjo būti ir blogiau.

Taigi, darbai kruta. Niekaip savo santechnikų neprisišaukiu, kad pastatytų filtrą ir pajungtų boilerį. Ryt laukia pikta kalba  :)

Kažkas bendro su „Dievų mišku“ ir tuo pačiu ne. Veiksmo metams, o viskas trunka tik vieną dieną. Pamiršti apie tai ir tik knygos gale primena. Įdomu ir tuo pačiu keista. Dėl tos dienos.

Kartais man atrodo šiek tiek juokinga, kai pradeda dalinti pinigines premijas krepšininkams už medalius. Visa spauda skaičiuoja, o realiai gaunasi po 15 000 Lt kiekvienam. Ko gero visi jie uždirba tiek, kad šie pinigai jiems nebus ta tikrai pastebima suma. Todėl pagalvojau, kad 100 kartų geriau būtų skirti šiuos pinigus skulptūroms.

1. Tai išliekamas dalykas, pažymintis istorinį krepšinio įvykį
2. Prie jos nurodytos viso trenerių štabo ir krepšininkų pavardės ne tik įamžins, bet ir leis po 20 metų kitiems prisiminti ar sužinoti.
3. Moralinis pasitenkinimas krepšininkų ir personalo būtų daug daug kartų didesnis nei dabar.

Atėjo pas mane Virgis. Aš jam sakau:

- Gal nori kotletų?

Mačiau, kad mama kepė, ir buvo visas bliūdas. Jam sutikus virtuvėje jų neradau. Mama išsivežė. Tada sakau:

- Turiu skanios sriubos.

Jis norėjo, įdėjau pašildyti, atnešiau dar visko ten, ką radau. Reikėjo kažkuo kotletus atpirkti? Spėkite ką po dienos radau mikrobangėje. O taip - sriubą. Matyt nesu pats geriausias draugas  :)

Yra toks vietinis pijokėlis. Jis kartais ateina ir prašo darbo. Kitiems žolę nupjauna, griovius iškasa ir pan. Pas mane pirmą kartą vandentiekiui griovį kasė. Bet tada supratau, kad jei po to reiks 20 cm į šoną - jis nedarys, nes savo darbą padarė ir taip nesitarėm. Todėl tik kartą ir dirbo.

Atkasinėjome vėl griovį, eina pro šalį ir pamatęs mane:

- Ponas Vidmantas, ar nenusimato kokio darbelio?
- Na dabar nelabai.
- Aišku... - nutęsė neslėpdamas liūdesio

Jonas jam pavymui:

- Tai mes čia irgi už dyką dirbame

Atsisuko piktu veidu:

- Aha... melagis...

Jis net nesuvokia, kad kažką galima dirbti ne už pinigus.

Praėjusios talkos metu atlikome didelį ir labai nemalonų darbą. Rudenį (gal žiemą) griovyje paklojau vamzdį. Nespėjau jo užkasti, nes viskas dar kasimo vakarą sušalo į ledą. Su laužtuvu net sunkiai buvo atskelti gabalus. Taip viskas ir liko. Vamzdyje nebuvo vandens, todėl nieko blogo nutikti negalėjo.

Vasarą laukiau kada griovys išdžius ir galėsiu atsikasti vamzdį. Kam? Vamzdis eina virš geoterminio, o tai reiškia, kad šaltis žiemą jį spaus ne tik viršaus, bet ir iš apačios. Sunku patikėti, bes per 8 mėn. užslinko apie 60 cm žemių. Buvo ką veikti.

Vamzdis yra įmautas į apšiltinimą, apačioje ir viršuje jo yra polistirolas. Polistirolas laiko šilumą. Atsikasėme (kasė pagrinde Paulius ir Vytenis) ir prapjovus movą laidą prispaudžiau prie vamzdžio. Viela prisukau ir vėl užkasėm. Dabar žiemą nebebus taip baisu. Jei užšals, įjungiu šildymą ir viskas gerai. Šildomus laidus tiesia ir lietvamzdžiuose, jei užšąla. Virš vamzdžio nutiesėm ir drenažo vamzdį, kuriuo lietaus vanduo teka į šulinį. Virš jo šlangą, kuria tas vanduo keliaus į mišką. Kitos sistemos nesugalvojau, nes nėra kur kitur nuleisti lietaus vandenį, o šulinys greitai prisipildo.

Kadangi neužkasiau laiku griovio, teko patirti dar vieną nemalonų dalyką, kurį sutvarkyti planuoju dar šiemet: 

Matosi kaip polistirolas sutrūkinėjo. Ši vieta yra žemai ir ten stovėjo vanduo. Kai sušalo, polistirolą pakėlė ir atplėšė nuo pamatų. Nelabai daug čia to darbo, bet vistiek antrą kartą daryti  :) 

Kažkada važiuodamas į Kauną sugalvojau vieną eksperimentą, kuris turi šansų tapti apčiuopiamu dalyku.

Jau senokai praeidamas pro barą ar sėdėdamas ten vis pagalvoju, kad užknisa standartiniai brandiniai barai. Čekijoje didžioji dalis barų tai šeimų biznis. Ir tada kiekvienas skirtingas, kiekvienas savitas. Tada padavėjai ir barmenai ten dirba kaip normaliam darbe ir ilgai, o ne samdomi studentai, kurie keičiasi kas keli mėnesiai.

Taigi, sugalvojau skaičių pinigų, kurių, mano manymu, turėtų tikrai pakakti atidaryti barą. 100 000 Lt. Didelė ane? O jei barą daryti ne vienam? O jei 100 žmonių tai darytų?

100 atrodo daug, bet iš kitos pusės tai iškart lemia dideles nuolaidas įrengiant, skirtingą patirtį. 100 žmonių jei ne patys, tai tikrai pažinos kas dirba įvairiausiose srityse. Iš kitos pusės tai iškart 100 lojalių klientų.

Plačiau čia: http://www.facebook.com/ 

Paskelbus apie tai viešai, pačiam pasidarė žiauriai įdomu ar pavyks rasti 100 žmonių, kurie ne tik turi 1000 Lt, bet ir nori turėti savo barą. Du jau atsirado, taigi liko 97 :)

Susiskaičiavau pagaliau kiek man trūksta gipso. Ne taip paprasta tą padaryti. Spėju, kad tie, kas pastoviai dirba, skaičiuoja trumpiau - pagal plotą? Galit kas papasakoti?

O aš padariau tokį nedidelį „toolsą“, kuris suskaičiuoja kiek gipso reikia. Tik reikia visų patalpų visas sienas susivesti. Jei kam bus naudinga, tai čia:

http://new.statau-nama.lt/irankiai/gipso-kartonas/forma.html

Pasirodo dar labai daug jo trūksta, jei norėčiau pasibaigti viso namo sienas. Todėl dabar paprašiau įvertinti visą pirkinį ir tada spręsiu ką daryti. Kol kas panašu, kad neteks viso namo gipsu apsukti.

Štai kaip atrodo tualetas:

Iki kanalizacijos pabaigimo reikia dar nusipirkti siurblį, kuris pompuos išvalytą vandenį, jį nuvesti į mišką ir pastatyti orapūtę. Jos nestatau tik todėl, kad bijau vagystės. Pastatysiu kai gyvensiu. Tas pats ir su siurbliu.

Per talką baigėme ir šiltinti lubas.

Aišku, kad didelę laiko dalį šiltinau kai lauke buvo +35, o viduje +36, bet... Dabar viduje tiek nebebus. Labai didelis skirtumas yra kai stogas apšiltintas ir kai ne. Nes kai pusė namo apšiltinta, o kita ne ir erdvės abi kaip viena - vis tiek jaučiasi.

Štai prietaisas, kuris padės išlyginti lubas su metaliniais profiliais:

Nuostabus įrenginys lazerinis nivelyras.

Dabar planuose susisukti visur profilius ir kiek galėsiu - gipsą. Bandysiu sukti lubų gipsą, o sienų profilius prie jų. Turiu porą klausimų:

1. Ar reikia lubų profilius sukti visus ar reikia kažkokį tarpą (kompensacinį) kažkaip palikti? Jei reikia ,tai kurioj vietoj ir kaip geriausia?
2. Sukant sienų profilius prie lubų gipso kokie reikalavimai: kokie varžtai, iš viršaus profilis? Nereikia klijuoti ar pan?