Kažkaip nustebino Ieva su šiuo apdovanojimu. Gal todėl, kad nerašau didelių straipsnių, gal todėl, kad nerašau reguliariai, gal todėl, kad statybos neįdomios blogus turintiems žmonėms, bet nulis.lt skaito daugiausia ne blogeriai  :)

Taigi, kas tai per dalykas ir kodėl man jį skyrė? Nesigilinu į jo atsiradimo istoriją, bet jo paskirtis labai paprasta - jungti blogus ir skleisti žinia apie juos. Apie blogus, kurie rašomi, kuriuos įdomu skaityti. Įdomu yra labai subjektyvu, bet taip tik geriau. Gavus reikia štai ką padaryti:

• Padėkoti tam žmogui, kuris jį skyrė, uždedant nuorodą į jo blogą.
• Reikia parašyti 7 faktus apie save.
• Skirti šį apdovanojimą 15 blogų (tinklaraščių)
• Pranešti tiems blogams apie skirtą apdovanojimą

Taisyklės paprastos, kurių viena jau įvykdyta. 7 dalykus sugalvoti man atrodo labai sudėtinga, o 15 blogų yra ryškiai per daug Lietuvai  :)

1. Vaikystėje buvau didžiausias mušeika kieme. Mama bijojo eiti į parduotuvę, nes žengus į kiemą iškart pasivydavo kažkieno mama ir skųsdavosi. Pats to nepamenu. Pamenu tik nuo to laiko, kai muštis man visai nepatiko.
2. Esu spaliukas. Niekas niekada manęs iš spaliukų neišbraukė, niekur kitur nepriėmė ir pats nėjau. T.y. kai buvo banga ir visi tapo skautais - aš nėjau. Tie kurie mano, kad skautai neturi nieko bendra su spaliukais ar pionieriais - tai jūsų problema (ane Mykolai?). Pionieriu turėjau šansą tapti 2 kartus. Pirmas nepavyko dėl to, kad priėmė tik 10 iš 32 klasiokų, o aš nepapuoliau tarp geriausių. Geriausi tuo metu buvo ne tik tie, kurie mokėsi 5-ukais, bet ne ką mažiau svarbu buvo pastabų kiekis ir drausmės pažymiai. Antrą kartą paskelbė, kad mane priims, bet dieną prieš priėmimą įėjusi į klasę mokytoją rado mane besivoliojantį ant žemės su kitu klasioku (supras buvo muštynės). Abu pionieriais netapome. Verta pasakyti ir tai, kad pionierių stovyklose praleidau daug vasarų ir ten teko būti su kaklaraiščiu pamelavus, kad mane priims rugsėjį. Tai dariau tik todėl, kad be kaklaraiščio neleisdavo būdėti nei prie vartų, nei prie vėliavos.
3. Per visą gyvenimą kolekcionavau daug ką bangomis ir trumpai. Vienintelis dalykas, kuris man patiko iš kolekcionavimo - pašto ženklai. Turėjau didelį albumą, į kurį netilpo visi. Kaskart eidamas pro spaudos kioską prašydavau mamos nupirkti naują seriją ženkliukų. Keisdavomės su draugais ir man vertingiausi pašto ženklai buvo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio. Tai buvo labai seniai. Mano aistra baigėsi, kai vieną dieną iš manęs pavogė visą albumą su visais pašto ženklais. Daugiau neprisiverčiau nei pradėti, nei tuo užsiimti. O dabar (ir jau seniai) nieko nebekolekcionuoju. Neturiu jokio potraukio nei pašto ženklams, nei monetoms, nei... bet dėl to nė kiek nesikremtu  :)
4. Vienintelis sportas, kuris man tikrai patinka (tiek žiūrėjimo, tiek veiklos prasme) yra krepšinis. Pasižiūriu ir kitus sportus, bet jų galiu ir nežiūrėti. Krepšinio artėjimas prie NBA manęs nė kiek nežavi ne dėl šou darymo, o dėl teisėjų neklydimo ir žiūrovų bukinimo. Man visada labai didelė dalis krepšinio per tv buvo pakartojimai. T.y. tik tada galėdavai aiškiai pamatyti ar teisėjas buvo teisus, ar suklydo, ar tikrai buvo tai, ko teisėjas nepastebėjo. Ir visa tai ne todėl, kad man patinka teisėjų neteisumas, bet todėl, kad man patinka pačiam savo klaidas arba teisumą įrodyti. O tai be pakartojimų tampa nebeįmanoma. Galite paskaičiuoti per rungtynes kiek kartų pakartoja ginčytinas situacijas. Anksčiau kartodavo beveik visas. Ir dar man nepatinka, kai žaidėjas su teisėju bendrauja „ble naxui ką nametai“ stiliumi ir už tai negauna techninės pražangos, kad prasižengęs žaidėjas nepakelia rankos o nusispjovęs ar pasiuntęs teisėją nueina į kitą pusę...
5. Sukūriau rašyk.lt Tai didelė mano gyvenimo dalis, nes prie šio projekto praleidau be proto daug laiko, išmokau programuoti, pradėjau suprasti kodėl, kam, kaip reikalinga internetiniuose projektuose. Kovo 1-ą rašykui bus 10 metų. Taigi, laukite didelės šventės kovo 26-ą Tamsta klube. Planų daug, bet neaišku ar viskas pavyks. Šitas projektas man parodė, kad yra ribotas potencialių lankytojų skaičius, kad galima ir įmanoma pasiekti didžiausio kultūros projekto tikslą, kad galima pasiekti ir tai, kad visi rašantys žinotų šį vardą. Tiesa, pastaraisiais metais ten dalyvauju labai epizodiškai, bet mano širdies dalis šiam projektui nesumažėjo. Žinoma, kad ne kitų žmonių pagalbos ir didelio darbo vienas nebūčiau to padaręs  :)
6. Vienas mano mėgstamiausių užsiėmimų - kelionės per Lietuvą. Kai kam gal tai nelabai suprantama, bet mes sėdam į mašinas ir savaitei išvažiuojam užsukdami į įvairias lankytinas vietas. Nakvojame palapinėse, linksmai leidžiame laiką.
7. Gyvenime teko turėti/ilgai važinėti su šiais automobiliais ir maždaug tokia tvarka: Nissan Micra, Golf II GTI, VW Passat, Golf II, Golf III, Renault Megane-Scenic, Nissan Micra, Ford Galaxy. Niekada negalvojau, kad tiek daug mašinų teko naudotis. Man mašina yra transporto priemonė, jos nevertinu kaip geriausios draugės, kaip labai asmeninio daikto, kurio negaliu niekam duoti. Niekada nesigaudžiau kas darosi po kapotu ir to nesuprantu dabar. Labai seniai jau turiu vieną tikrai gerą meistrą, kuris rūpinasi mano transportu.

Dabar kita dalis, kuri, mano manymu, sunkiausia. Reikai eiti per diiiiidelį sąrašą (159) mano skaitomų (nebūtinai teberašomų) lietuviškų blogų ir atrinkti tuos, kurie man tikrai patinka: kurių įrašus pamatęs nudžiungu arba patinka pats blogo egzistavimo faktas. 15-os tikrai nerašysiu, bet štai keli tikrai atsitiktine tvarka. Šalia prirašau ar pažįstu, kad suprastumėte koks tas sąrašas korumpuotas  :)

1. Apie Agnę - linksmos istorijos apie vieną mamos vaiką. Nepažįstu.
2. Buržujaus rašinėliai - ir su perlenkta lazda ir su labai taikliais pastebėjimais. Tiesiai, aiškiai, be visokių trynimų. Pažįstu.
3. Dirbu mama - labai seniai norėjau pagirti šį blogą. Retai kada žmonės taip nuodugniai, aiškiai ir su malonumu aprašinėja vieną temą. Tikrai labai verta skaityti tiems, kas planuoja turėti vaikutį, ar kam gimė. Taip pat visiems bendram supratimui apie vaikus. Pažįstu ir jau seniai.
4. Krepšinio virtuvė - krepšinio užkulisiai, gandai ir faktai. Nepažįstu ir, ko gero, niekas nežino kas jis toks.
5. Common sense - optimizavimas? Iš tiesų įdomiai, argumentuotai visiems kas gyvenime kažkuo užsiima ir nori tobulėti. Pažįstu vieną jų jau labai seniai, o kitus tik matęs ir persimetęs pora žodžių.
6. Remigijaus Šimašiaus - potikiko blogas, kuris mane tikrai veža. Kai iškyla kažkoks klausimas visada pasisako konkrečiai ir argumentuotai. Nesislapsto, netrina, neskiedžia. Šiuo metu tai mano „mėgstamiausias“ politikas, prie kurio teigiamo įvaizdžio labai stipriai prisidėjo blogas. Nepažįstu, bet matęs per tv.
7. Romualdas Cukuras plepys - žmogaus statančio namą blogas. Bene vienintelis taip išsamiai, nebijodamas apsikvailinti, rašo visas savo idėjas, pasvarstymus ir statybų eigą. Pažįstu virtualiai, nes kartais susirašome emailais.

Valiooo!  :)

Deja šį kartą pamiršau nufotgrafuoti. Abi dienas. Labai pasistengsiu kitą kartą nepamiršti. Atsikeli ir ten nuvažiavęs dar nebūnu iki galo prabudęs  :)

Taigi, šį šeštadienį, beveik nieko nepadarėm išskyrus sienų šlifavimą. Bendras plotas virš 250 m². Patikėkite - darbas ne iš lengvųjų. Jei filmuose, kur rodo pagreitintą kung fu išmokimą kai rankomis plauni automobilį ir darai sukamuosius judesius, būtų tiesa, tai jau būčiau visai kietas mušeika. Virgis irgi  :)

Sekmadienį Virgis susirgo ir teko vienam pradėti dažymo darbus. Pradėjau dažyti lubas. Pastebėjimas vienas - jei pradeda temti, tai neverta kankintis ir dažyti. Labai sunku kažką įžiūrėti net jei įjungtos lempos. O ypač dažant antrą sluoksnį.

Iki šiol nežinojau kuo skiriasi voleliai. Jų yra visokių tiek kainos, tiek medžiagų ir dydžių prasme. Man visada buvo gražu kai dažai būna pašiaušti. Tokiai faktūrai išgauti reikia naudoti medžiaginius ilgesniais plaukeliais volelius. Dar yra ir papildomas pliusas - jei gerai neparuošėte pagrindo - smulkius netikslumus gražiai užslepia.

Aleksandra Marinina „Muzikos vaiduoklis“. Detektyvas su Kamenskaja. Kam patinka - skaitykite, o aš manau, kad Marinina tiek pina perpina, maišo primaišo, kad pati nebežino kam, kodėl... Ir čia primaišyta, pripaišyta ir ką? Daugybė personažų, daugybė veiksmo, o pats detektyvas banalokas.

Foto: posterize

Teisingų kurjerių pasirinkimo problema yra didelė. Tenka susitaikyti, kad kartas nuo karto iškils problemų. Kuo daugiau užsakymų - tuo dažniau kartosis problemos. Kurjerių tarnyba yra viena, o patys kurjeriai (darbuotojai) - kita. Problemos su kurjerių tarnyba ir su kurjeriais skiriasi iš esmės.

Dažniausia problema su kurjeriais - nemandagus, o kartais ir chamiškas bendravimas su klientais. Laiškuose klientams tenka rašyti net tokius dalykus: „jums nereikia niekur eiti ar važiuoti“. Kartais ir savavališkai nepristatyti siuntiniai, nes jie nespėjo. Į sutartį galite įtraukti punktą, kad už pavėluotas siuntas jūs nemokate, arba mokate gerokai mažiau. Tai problemos visiškai neišspręs, bet turėsite tam tikrų svertų savo rankose.

Problema su kurjerių tarnyba - orinės sąskaitos. Spėju, kad 95% kurjerių paslaugomis naudojančių įmonių nežino kiek ir kokio svorio siuntų siunčia. Ir beveik visi jie permokės. Patikėkite, tikrai pigiau nusipirkti svarstykles ir tą rašytis.

Šitas savaitgalis praėjo visas glaistant sienas. Gerai, šlifuojant, gruntuojant ir glaistant. Šlifuojant būni pats purviniausias, o kartu ir pats balčiausias  :) Štai kelios foto:

Pasitaiko ir broko - kai klijuotos juostos atšoka, kai didesnis kiekis fugenfuller iškyla ir reikia šiek tiek perdaryti. Pavyzdys čia:

Iš tiesų skaitau visus komentarus. Ten rekomendavo Vetonit Siloite. Ir tikrai pabandysiu, kai darysiu kitas namo dalis. Kai kažkas paklausė kuo blogas Fugenfuller, tai galiu atsakyti iškart - jis beprotiškai greitai kietėja. Glaistant nelygumus, gali šiek tiek daugiau užsimaišyti, bet klijuojant juostas užmaišomas kiekis būna labai mažas. Tas lakstymas maišant užknisa juodai. Jei tik daugiau - jis sukietėja ir viskas. Šis dalykas tikrai labai šlykštus.  :)

Užskaitau patarimą prieš klijuojant, juostą sušlapinti (įmesti į kibirą su vandeniu). Tikrai limpa geriau.

Dar patarimas dirbantiems su fugenfuller - pasibandykite variantus, jei jo ant lubū pritepate pilną tarpą šiek tiek per skysto, jis iškyla ir gaunasi kalniukas. Tai arba užglaistote tik patį įdubimą ir juostą klijuojate pakietėjus, arba maišykite kietesnį. Tačiau pataikyti žiauriai sunku, o įskaitant greitą kietėjimą dar labiau apsunkinama situacija.

Negaliu neįdėti to, ką šiandien gavau. Tikrai džiugu, kad reaguojama į laiškus. Tai, ką rašiau nusiunčiau ir el. paštu.

Jurga Ivanauskaitė „Prarasta Pažadėtoji žemė“. Labai labai įdomi ir gera knyga. Kol kas man ryškiai geriausia Ivanauskaitės knyga. Labai daug įdomių faktų apie budizmą, apie jos kelionę į Tibetą. Perskaitęs supranti kodėl ji taip kovojo už Tibetą, supranti, kad ten ta vieta, kurią norisi aplankyti. Puikiai perduodama visa Tibeto ramybė ir, rodos, jau pats ten buvai. Rekomenduoju.

Foto: Filomena Scalise

Aš apie virtualų arba mikro verslą.

Atidarant parduotuvę visi tikisi, kad turėsdaug pirkėjų. Tie kurie nesitiki - verslo nepradeda  :)  Tačiau yra viena klaida - negalima tikėtis, kad pradžioje jums labai padės draugai. Iš tiesų draugai nebus tie žmonės, kurie jums neš pelną. Gerai kai yra draugų. Gerai, jei jie kažką nupirks, bet jie niekada nebus Jūsų maitintojais. Todėl kai planuojate - galvokite taip, lyg draugai niekada nieko iš jūsų nepirks.

Kitas dalykas - draugai gali jums labai padėti kaip reklamos šaltiniai: patardami savo draugams, pasakodami, kad žino kas prekiauja ir kur, pareklamuodami facebook, savo bloguose. Tokia pradinė informacijos sklaida yra labai naudinga.

Atsirado priežasčių ir teko susigalvoti deadline - per vasarį užsibaigti apdailą. Nepavyko iki naujųjų metų, bet nebuvo kažkokios konkrečios ribos. Ribos dingsta po metų ar pusantrų. Kovą operuos man kelią, todėl po to ilgokai negalėsiu visiškai nieko daryti. Paprašiau Virgio ir dviese maksimaliai stengsimės suspėti. Dirbsime tik savaitgaliais, bet nuo anksti iki vėlai. Pažiūrėsim ar pavyks. Bandysiu ir kiekvieną savaitę dėti info apie tai.

Rašiau ne kartą, kad įrenginėju tik pusę namo. Kitą pusę palieku vėlesniems laikams. Pagrindinė priežastis - finansai, antrinė - laikas.

Buvo likęs gabaliukas nebaigto gipso, kuris labai jau erzino mane. Taigi, užsibaigėm tą vietą, kuri vėliau bus sujungimas padaryta-nepadaryta dalių. Tą vietą planuoju uždaryti iki to laiko, kai baigsiu. Foto prieš ir po:

Pasidarėm langų ir durų apdailą. T.y. apdaila buvo, bet reikėjo sudėti kampus ir po to išsilyginti.:

Šių patalpų gipso sujungimus dengiau ne tinkleliu, o popierine juosta. Tačiau ją klijuoti nėra taip paprasta kaip gali atrodyti to nebandžius. Antroji namo pusė bus tikrai greičiau ir geriau  :)

Šitą skrajutę platina p. A. Zuokas. Jis, matyt, nori parodyti, kad jei grįš į Vilniaus mero kėdę, tai šilumos kaina stipriai sumažės, bet... Jau iš šio grafiko aiškiai matoma kada kaina pradėjo sparčiai kilti aukštyn - mero Zuoko valdymo metu.

Šilumos kaina priklauso nuo daug dalykų ir apie tai gali rašyti specialistai, bet, manau, aišku visiems - sukurta sistema kai meras buvo Zuokas. Aš to nepamiršau, o jūs?

Dabar įmonės gali vadintis kaip nori - ICOR, Dalkia, Cityservice, Universali arena, Seven Entertainment, Tiketa... ir t.t., bet aš vadinu vienu vardu - Rubicon. Ir už šią įmonę Vilniuje dėkoti galime Zuokui Abonentui.

Vytautas V. Landsbergis „Istorijos apie Lietuvą“. Gal tiksliau šią knygą reiktų pavadinti „Pasakos apie Lietuvą“? Labai gražios ir vertos dėmesio pasakos. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Toks jausmas, kad šis alu yra maišytas su kokiu džinu ar pan. Indiškai nesuprantu, todėl negaliu paskaityti kas parašyta etiketėje. Pirmasis mano Indiškas alus. Ačiū Juditai  :)

Kadangi parduotuvėse nebesimato, spėju, kad Tauras užraukė Gyvo alaus gaminimą. Ir kada gi suprasime, kad Gyvas alus turi būti pilstomas. O kadangi pilstomas kainuoja 2 kartus pigiau nei gyvas buteliuose, tai konkurenciją atlaikyti labai sunku. Dabar Tauras bando Nefiltruotą alų. Deja, jis yra per stiprus (7,7%) ir todėl, galiu spėti, kad nebus labai populiarus. Matysime. O skonis niekuo neiškirtinis, bet ir neblogas.

Rimantas Šavelis „Tadas Blinda“ - visiems žinoma apie ką ši knyga. Esu matęs filmą ne kartą ir ne du, bet ši knyga yra super gera. Tikrai labai verta perskaityti.

Žinoma, kad galiu klysti, nes nežinau tiksliai kokioms apkrovoms pritaikyti mūsų šaligatviai, bet...

Prieš pora dienų stebėjau kaip Viršuliškėse valė šaligatvį. Ledo sluoksnis storas, kadangi šiemet niekas jų nevalė. O ir nebarstė. Tik prieš kokią savaitę pradėjo. Bet aš čia apie tai, kaip tą ledą nuiminėjo. Tą darė bobocatas tokiu būdu: pakelia kaušą iki viršaus ir tada nuleidinėja greitai. Trenkiasi į ledą taip atskeldamas jį. Patikėki, smūgis gaunasi rimtas. Ir taip daužo be sustojimo. Na gerai, bobcato laužymas gal ir ne mano reikalas, bet tokiu būdu nuimant ledą yra laužomas šaligatvis. Tiek skaldomos plytelės, tiek jis ardomas.

Kadangi rinkimai artėja, tai jau kokią savaitę (pirmą kartą šią žiemą) visur barsto šaligatvius. Barstymas daug kur vyksta taip: važiuoja sunkioji mažina pilnu kėbulu smėlio, šalia sėdi darbininkas, kuris semia ir barsto iš važiuojančios mašinos. Kiekvienas sėdintis pats susikonstruoja sėdimą vietą - vieni suoliuką, kiti kėdę, treti fotelį.

Šaligatvių valymą nuo sniego dideliais traktoriais taip pat ne kartą stebėjau.

Mano supratimu šaligatviai daromi žmonėms ir apkrovos skaičiuojamos tokios, kad jais vaikščios žmonės. Kai jais važiuoja dideli traktoriai, sunkiasvorės mašinos, kai bobcatai daužo kaušu juos - jie tikrai ilgai netarnaus. O tai reiškia, kad sutaupydami kelis litus jų valymui, mokėsime tūkstančius jų perdarymui.

Ta pačia proga galiu pasakyti, kad šaligatvių nevalymas valstybei atsieina daug brangiau nei valymas. Gydymas žmonių traumų, gautų paslydus kainuoja daug daugiau.