Kai galva neveikia, darome kaip geriau šią akimirką...

Žinoma, kad galiu klysti, nes nežinau tiksliai kokioms apkrovoms pritaikyti mūsų šaligatviai, bet...

Prieš pora dienų stebėjau kaip Viršuliškėse valė šaligatvį. Ledo sluoksnis storas, kadangi šiemet niekas jų nevalė. O ir nebarstė. Tik prieš kokią savaitę pradėjo. Bet aš čia apie tai, kaip tą ledą nuiminėjo. Tą darė bobocatas tokiu būdu: pakelia kaušą iki viršaus ir tada nuleidinėja greitai. Trenkiasi į ledą taip atskeldamas jį. Patikėki, smūgis gaunasi rimtas. Ir taip daužo be sustojimo. Na gerai, bobcato laužymas gal ir ne mano reikalas, bet tokiu būdu nuimant ledą yra laužomas šaligatvis. Tiek skaldomos plytelės, tiek jis ardomas.

Kadangi rinkimai artėja, tai jau kokią savaitę (pirmą kartą šią žiemą) visur barsto šaligatvius. Barstymas daug kur vyksta taip: važiuoja sunkioji mažina pilnu kėbulu smėlio, šalia sėdi darbininkas, kuris semia ir barsto iš važiuojančios mašinos. Kiekvienas sėdintis pats susikonstruoja sėdimą vietą - vieni suoliuką, kiti kėdę, treti fotelį.

Šaligatvių valymą nuo sniego dideliais traktoriais taip pat ne kartą stebėjau.

Mano supratimu šaligatviai daromi žmonėms ir apkrovos skaičiuojamos tokios, kad jais vaikščios žmonės. Kai jais važiuoja dideli traktoriai, sunkiasvorės mašinos, kai bobcatai daužo kaušu juos - jie tikrai ilgai netarnaus. O tai reiškia, kad sutaupydami kelis litus jų valymui, mokėsime tūkstančius jų perdarymui.

Ta pačia proga galiu pasakyti, kad šaligatvių nevalymas valstybei atsieina daug brangiau nei valymas. Gydymas žmonių traumų, gautų paslydus kainuoja daug daugiau.