Na pagaliau trečia dalis iš trečiojo miesto - Kauno. Iš tiesų pirmame etape buvo dar trys miestai, bet ten nebuvau ir nieko apie tai nežinau :)
Važiavome ne tik palaikyti Lietuvos rinktinės, pažiūrėti gero krepšinio, bet ir pamatyti naująją išgirtąją Kauno Žalgirio areną.
Bilietus pirkome pačią pirmą prekybos dieną. Įsigijome abiem ketvirtfinaliams (ir kas galėjo pagalvoti, kad abi dienas loš mūsų rinktinė?) ir sumokėjome po 140 Lt. Man atrodo, kad tai labai nemažai.
Arena iš išorės atrodo pobaisiai ir tikrai nėra tas pastatas, kuris puošia arba bent jau neišsiskiria iš salos. Suprojektuota tikrai patogiai ir atskiras įėjimas į viršutines tribūnas pasiteisina visu 100%. Išėjus į balkoną atsiveria erdvė su vaizdu į Akropolio garažus, nebaigtą statyti viešbutį ir gamyklas. Žiauroka, bet čia jau nelabai ką dabar padarysi. Užėjus į salę viskas atrodo gražu, nauja, tvarkinga. Bet šioje vietoje mūsų geri įspūdžiai baigiasi, nes surandame savo vietas. O jos, kaip pasirodė vėliau, nebuvo pačios blogiausios.
Gal mes kažkuo kitokie, bet atsistojus ten pradeda suktis galva, nes aukštis ir atstumas įspūdingi. Šitas vaizdas toks, kokį realiai matėme sėdėdami savo vietose. Kaip matote - vidurį kubo užstoja metalinė konstrukcija, o žaidėjai tokie maži, kad sunku atskirti kur kuris. Tada nuėjau nufotografuoti į patį viršų per patį vidurį. Atsisėdau ir vaizdelis štai toks:
Vos telpa net vienintelis matomas krepšys, o kubo apačia (kur rezultatas ir laikas) nematomas. Nesunku nuspėti kas darosi leidžianti žemiau. O kaip tik kitą dieną ten ir atsidūrėme:
Kažkur dingo kubas? Pabandykite kada žiūrėti krepšinį per šilelio dydžio televizorių pastatytą kitame kambario gale su uždengtu rezultatu. Galite dar išjungti Petrausko garsą, kad neduok die pasakys rezultatą ar laiką. Ir štai jums toks vaizdas, kaip Kauno arenoje už 140 Lt. Ten turėtų būti uždrausta pardavinėti bilietus, arba ten reiktų įrengti atskirą ložę Miliūnui, Vėtrūnai ir kitiems, kurie prisidėjo prie arenos statybų bei projektavimo.
Pirmąją dieną pirmas rungtynes žiūrėjome persėdę kitur, kur buvo laisvos vietos. Antrosios turėjo būti Lietuva-Makedonija. Supratome, kad sėdėti ten, kur mūsų vietos visiškai nenorime ir mielai tas vietas iškeistumėm į vietas prie televizoriaus ar net kompiuterio. Taigi, pardavėm bilietus po 160 Lt :)
Antrąją dieną vietos buvo net per Lietuvos rinktinės rungtynes. Tai mes vaikščiojom kur norėjom ir sėdėjom visur kur buvo vietos. Net antroj eilėj nuo salės :)
Apie komandas neberašysiu. Tik apie Lietuvos. :) Iš tiesų po pralaimėjimo net treneris išsimušė iš pusiausvyros ir pradėjo daryti daug klaidų. T.y. nebematyti ir nebereaguoti greitai į tai kas daros iaikštelėje. Rinktinei negali visada sektis, todėl, pripažinkime, užimta penkta vieta yra būtent ta, kurios dabar ir esame verti. Nugalėjome ne vieną pajėgų varžovą, bet kai tik visi suprato kaip nutraukti 2x2 ir kad gali šiek tiek daugiau pasistumdyti - rinktinė sugriuvo. Kemzūra neturėjo plano X, o žaidėjai neturėjo aiškaus lyderio. Taigi, 5-a vieta yra reali, o ne nesėkmės-sėkmės faktorius.
