Tęsiu apie Norvegiją. Automobilį užsisakę buvome iš Lietuvos. Turėjo būti Ford Focus. Ne tas mažiukas, bet didesnis. Atvykus tokio nebeturėjo todėl pakeitė į kitą. Negali pykti nes tai buvo Volvo s40 + dyzelis. Labai puiki mašinytė.

Pagrindiniai keliai labai puikiai sutvarkyti ir suženklinti. Išsukus į mažesnius - danga puiki praktiškai visur, bet kelio plotis... Vietomis jame gali prasilenkti su autobusu, o vietomis net du lengvieji neprasilenktų. Kas 100 m daromi nedideli praplatėjimai tam reikalui. Dažniausiai siauri keliai eina serpantinais į kalnus. Jei kelyje važiuoja kemperi, dažniausiai už jo susidaro eilutė 2-3 automobilių. Kartais pakanka ir vieno. Nė visnas vairuotojas nepypsina, nespigina faromis, nebando lenkti. Visi ramiai važiuoja iš galo. Kai kemperis privažiuoja platesnę vietą, jis pasitraukia ir sustoja. Praleidžia kitas mašinas ir važiuoja toliau. Vairavimo kultūra pavydėtina. Jei nutinka taip, kad į vieną pusę veda dvi juostos, tai antra būna visada tuščia: jei kažkas aplenkia kitą automobilį, prieš jį persirikiuoja vėl į pirmą juostą.

Visi keliai labai aiškiai sužymėti kelio ženklais. Visur yra nuorodos į miestelius, vietoves. Visi įspėjamieji ženklai pasikartoja. Svarbiausi ženklai yra didesni.

Labai daug tunelių. Per 2 valandas gali pravažiuoti 10 tunelių. Pinigų jiems, aišku, atsirado tik todėl, kad jie turi naftos. Jie to ir neslepia. Matėme net žiedą tunelyje.

Kai kurie keliai ar tuneliai yra mokami. Kurie ir kodėl - sunku nuspėti. Tiesiog privažiuoji kioskelį ir susimoki kiek prašo. Kaina svyruoja nuo 20 iki 160 NOK. Kažkaip dažniau 160 :)

Norvegijoje yra labai daug keltų. Yra vietų, kur be kelto nenusigausi, o yra kur be kelto važiuosi dieną ar dvi. Keltų kainos nuo 118 iki 200 NOK. Jie ima už automobilį ir už žmones. Vairuotojo neskaičiuoja. Pagal ką skaičiuoja kainą - sunku atspėti. Visuose keltuose yra labai tvarkingi tualetai. Mes kėlėmes kokiais 6-iais keltais. Vienur susimoki prieš įvažiavimą į teritoriją, kitur prieš įvažiuojant į keltą, trečioj vietoje - kelte. Viena kartą iš mūsų pinigų nepaprašė :) Neklausėme kodėl :)

Serpantinai būna laabai ilgi, būna laabai statūs. Bet nebūtinai :) Stačiausias kalnas buvo ko gero 18 laipsnių. Kai į jį važiuoji, atrodo, kad 40. Kur nėra tunelių - esi priverstas ilti aukštyn ir po to leistis. Kaip taisyklė - keliai labai siauri.

Kai mūsų automobilyje perdegė lemputė - šypsenos iš veidų išgaravo. Išėmus pamatėme, kad ji ne xeoninė. Uch... Naujak ainavo „tik“ 138 NOK.

Dar keliuose pilna avių. Kartais - karvių. Jų niekas neriša ir jos vaikšto kur tik nori. Na ne visai kur nori, nes per labai stačius kalnus neužlipa, o kitur mažos tvorelės yra. Bet jų vaikščiojimo retirotija milžiniška. Kadangi tvorelės ant kelio neužtversi, tai keliuose įmontuoti metaliniai kilimėliai. t.y. metalinės plokštelės su dideliais tarpais. Automobilis laisvai pravažiuoja, o avims kojos pralenta, tei negali pereiti.

Važiuojant keliu, temparatūra keičiasi nuo +3 iki +20. Aukštai dažniausiai būna 6-8 laipsniai, o apačioje 14-16. Foto matosi kokią temperatūrą rodo automobilis.

Grįždami į aerouostą pakeliui papuolėme į kamštį. Iš galo važiavo gaisrinė ir kas buvo keista - tik su įjungtom lemputįs, be jokių sirenų. Visi automobiliai tvarkingai eglute pasiko į šonus ir gaisrinei neprireikė sustoti. Ji nepypsino ir neskeidė jokių garsų. Jei kažkas nepastebi, tai patys vairuotojai papypsina jiems. Visa tai vyko labai greitai ir be jokių nesąmonių. Pasirodo užsidegė automobilis, vežęs drabužius.

* 2,28 NOK = 1 LTL, paprasčiausia skaičiuoti apvalinant, todėl tiesiog dalinkite iš dviejų.

Norvegija: Oro uostas 

Grįžau iš kelionės po Norvegiją. Sugalvojau, kad ją apibūdinti galima: visai kitokia nei Lietuva. Taip pat galvojau kaip čia geriau aprašyti ką mačiau ar ką veikiau. Sugalvojau, kad geriausia bus rašyti apie temas, o ne rašyti kaip kur ir ką dariau dienomis. Kelionė nebuvo ilga - 5 d. Taigi, pirma dalis - apie oro uostus.

Skridome iš Rygos. Lėktuvo bilietai kainavo po 480 Lt. Turbūt verta paminėti, kad iš Lietuvos stengėmės viską vežtis, nes jau žinojome apie Norvegijos kainas. Apie jas šiek tiek vėliau. Taigi, su savimi turėjome ir palapinę, ir maistą, ir viską ko reikia miegoti kempinguose. Viską supakavę labiausiaibijojome dėl dujų balionėlių. Jų pagalba planavome gamintis maistą. Vienas dar nesibaigęs buvo įstatytas į primusą, kitas kažkur kitur kuprinėje, o trečią įsidėjau į savo lagaminą, įkištą į aliumininį puodą ir dar metalinius bliūdelius. Pridavėm lagaminus ir kuprinę. Toliau patikrinimo punktas. Ramūną pasikviečia atskirai ir nusiveda. Belaukdami prisigalvojame visokių teorijų, o grįžus sužinome, kad nieko baisaus neįvyko - atėmė dujų balionėlius. Mano bagaže nepastebėjo. Juokingiausia, kad jam liepė išimti ir iš primuso balionėlį, o jis taip ir padarė. Balionėlis buvo puspilnis, todėl visos dujos tame kambarėlyje ir pasklido  :) Baudos neišrašė  :)

Osle greitai dingome iš oro uosto.

Išskrendant iš Oslo pastebėjau koks didelis jų aerouostas. Ten laaabai daug kabakų ir  parduotuvių. Kainos kaip ir visoje Norvegijoje, todėl mums babkių labai gaila buvo. Pats pigiausias sumuštinis kainavo 52 NOK. Ieškojau alaus lauktuvėms, bet radau tik vienoje vietoje. Jau buvau nusigriebęs kažkokį stipraus gėrimo butelį. Alus ten buvo gerokai pigesnis. 6 mažos skardinės alaus kainavo 39 NOK. Parduotuvėje viena didelė skardinė kainuoja 22-28 NOK. Taigi, nusipirkę lauktuvių atsisėdome prie staliuko, atsidarėme po skardinę alaus ar vyno buteliuką, išsitraukėme lietuviškas baronkėles, skrebučių likučius.

Tik įvažiavus į Lietuvą susrojome pirmame Statoile ir nusipirkome po didelį sumuštinį, kurie labai greitai buvo sunaikinti. 

* 2,28 NOK = 1 LTL, paprasčiausia skaičiuoti apvalinant, todėl tiesiog dalinkite iš dviejų.

Kadangi man atostogos, tai ryt važiuoju į Rygą, o iš ten poryt išskrendu į Norvegiją. Ten lauks išsinuomotas automobilis ir pakeliausime iki sekmadienio. Tikiuosi gero laiko, gražių vaizdų ir foto.  :)

Taigi, bloge įrašų iki sekmadienio vakaro greičiausiai nebus  :) 

Vakar buvau krepšinio rungtynėse Lietuva-Rusija. Pasiėmiau savo fotoaparatą pasibandymui. Blyn koks šūdas su juo salėje fotografuoti... Štai pavyzdys:

Todėl nuėjau į foto prekių parduotuvę ir įsigijau naują objektyvą: Canon EF 50mm f/1.8 II. Jei pavyks, kitą kartą bandysiu su nauju  :)

Vilnius. 2007

Na galų gale viską suderinau su pamatais. Kitą savaitę pradeda daryti. Tiesiog pasakiau, kad nereikia visiškai niekur improvizuoti. Yra projektas - reikia daryti pagal jį. Todėl paklaida galima 1-2 kūbai, bet ne 10 ar 18. Taigi, paprašiau iškart padaryti ir pamatus vidinėms sienoms, o tai papildomi 6 kūbai. Žodžiu su užmetimu gaunasi 29 kūbai, todėl į 30 turi sutilpti. Jei ne - bus daug ginčų ir pykčių. Todėl mano rekomendacija visiems - pasidarykite projektą pas nepriklausomus konstruktorius. Didesnė tikimybė, kad neapgaus. Tiesa, jei pats būčiau daręs - sutaupyčiau 10-15 tūkstančių. Labai dideli pinigai, bet nusprenžiau juos sumokėti, o sienas pasidarysiu pats. Tikrai nesamdysiu brigados, kurią reiks varinėti ir dar 10-15 tūkstančių už darbą sumokėti.

Penktadienį su topografais sužymėjom sklypo konturus ir pamatų kampus. Sklypas atrodo tikrai tiesus, o pamatų priešingi kampai skiriasi beveik 70 cm. Taigi, teks pastumdyti ir palyginti žemę toje vietoje. Dar juokinga, kad vienas kampas išeina kokiu 10 cm ant kelio. Na ką padarysi, teks važiuoti šiek tiek kairiau :)

Dar buvau pas notarą, kur apiforminom galutinį atsiskaitymą. Pasirodo, kad po to kai bankas perveda pinigus, reikia dar kartą ateiti pas notarą. Kažkodėl notaras apie tai neperspėjo. Taigi, dar spėjau viską nunešti į registrų centrą ir užregistruoti. 

Nesąmonė. Neįmanoma Vilniuje pažaisti tinklinio. Prie baltojo tilto yra 3 aikštelės, bet visos rezervuotos nuo 19:00 visai vasarai. Šiandie nbuvo prie Tapelių ežero, tai ten abi aikštelės rezervuotos. Skambinome dar į kažkokį viešbutį - ten tas pats. Tai kur vakare galima pažaisti tinklinį?

Aleksandravėlė. 2007

Ėėėė... mmm.. pamatai. Džiaugiausi, kad suradau, kad padarys pamatus už 34 000 Lt. Pagaliau jie prisiruošė pasižiūrėti mano nusiųstą projektą. Šiandien paskambinau ir klausiu tai kiek gi galų gale man kainuos viskas. Sako:

- Na 1500 už kūbą. Paskaičiavau, pas tave išeina 40 kūbų.

- Kiek??? - nesupratęs pasitikslinau 

- Na rostverkas 60 cm...

- Tai Jūs projektą žiūrėjote? Ten rostverkas 46 cm.

- Tai jis turi įeiti į žemę kažkiek ir dar viršuje.

- Tai aš Jums siunčiau projektą. Ten nieko nereikia galvoti, o tik padaryti kaip ten nurodyta.

- Tai ten teoriškai, o aš praktikas. Praktiškai visada daugiau būna.

- Projekte parašyta 22 kūbai, o ne 40.

- Nu atneškite man ant popieriaus projektą, aš ten biški žiūrėjau....

Taigi, geokai supykau. Projektą dariau tik todėl, kad manęs nedurnintų tokie, o čia net ir nusiuntus projektą bando nesąmones daryti. MAn firma su garantija ir popieriais visais už 63 000 Lt norėjo padaryti, o šitie be nieko už 60 000 Lt??? Lochai. Ryt skambinsiu per įmones ir klausinėsiu kainų. Man įdomu kiek kainuos armatūra ir kiek betonas. Kai sužinosiu - galutinai apsispręsiu ar bandysiu imti neapmokamų atostogų ir pats darysiu. 

Vakar vakare užsimanėm į kiną, o pasirinkimas labai skurdus. Simpsonus mačiau, kažkokią levą komediją nenoriu žiūrėti ir... liko tik Oušeno tryliktukas. Na pažiūrėjom. Na ir ką? :)  Gal ir nieko filmas sekmadienio vakarui. Šiek tiek linksmas, daug pop. :)  Man tik keista pasirodė - didžiausia jų problema dirbtinio intelekto mąstanti, protaujanti apsaugos sistema, bet ją rodė labai minimaliai ir tik tada kai ją išjungė. Anyway, verta palaukti metelius ir pamatyti per tv arba pasižiūrėti per pc.

Pagaliau viskas baigta su tuo vagonėliu. Privargau juodai, bet... Penktadienį Ramunėlė pasiėmė savo didijį džipą (su juo dalyvauja offroad lenktynėse), atvažiavo Virgis ir bandėm tempti vagonėlį. Pirmiausia jį reikįjo užsikrauti ant specialiai tam tikslui suvirintų rogių. užsikelti truko ilgiausiai. Ramunėlė turėjo didelį domkratą ir tvirtą trosą. Taigi, domkratų kėlėm ir kišom kaimyno plytas. Negalima pakelti vieno krašto ir daug prikišus kelti kito, nes vanonėlis pasvyra ir nukrenta nuo plytų. Taigi, kantrybė ir sunkus darbas :))

Galų gale užsikėlus, labai nesunkiai jį nusitempėme. Nerealiai gražu žiūrėti kaip rimtas džipas tempia jį. Iš viso užtrukom apie 3 valandas.

Jo stogą teko išardyti, nes buvo didelis ir per didelis, kad vežėjai vežtų. Per šeštadienį ir sekmadienį sukaliau jam naują stogą. Dabar laukiu lietaus ir galėsiu įvertinti savo darbą.

Ten kur statau namą, dirbau. Pro šalį eina kelias, bet juo beveik niekas nevažiuoja. Per dvi dienas pravažiavo vienas automobilis. Taigi, automobilį dažnai palieku ant kelio. Šiandien aš dirbau, o Raimonda blogai jautėsi, tai užsnūdo automobilyje. Durys atidarytos. Jei kas eina, praeina be rūpesčių. Eina keliu moteriškė. Priėjo, pažiūrėjo, kad mašinoje miega. Aišku, kad matė jog keliai iškišti lauk, bet vistiek durimis trenkė per juos. Aš, aišku, pasakiau, kad nesunku yra apeiti ir nebūtina tam daužytis. O ji pasakė topinę frazę:

Turėkit proto, aš ką eisiu per svetimą sklypą?

Aiškumo dėlei: nėra tvorų, sklypas mano, apleistas, tiesiog žolė.

Supratau kas mane labiausiai žavi moteriškos lyties atstovėse. Tai šypsena.

Šiandien teko nuvykti pas klientus. Ten buvo valdybos posėdis. Oi kaip juokinga buvo stebėti kaip kai kurie aplink kai kuriuos šokinėja. Labai nesunkiai galima atskirti:

• Paprastus darbuotojus. Jie sėdi ramūs, jiems viskas dzin.
• Sekretorę. Ji klausinėja kam kavos, arba jai tai pasako.
• Direktorę. Ji daugiausia skambinėja ir labiausiai šokinėja aplink valdybos narius.
• Valdybos narius. Jie bando juokauti, sėdi atsilošę - jiems tai tiesiog pasėdėjimas.
• Valdybos pirmininką. Aplink jį labiausiai šokinėjama, jis sėdi stalo gale.

Kaunas. 2007