Iš tiesų nesitikėjau, kad sulauksiu tokio laiko. Laiko, kai man bus uždrausta kalbėti ką manau.
Po naujųjų metu įsigalioja papildomi draudimai alkoholio reklamai. Norite diskutuoti apie gerumą ar blogumą - galime. Bet kuriuo atveju viskas skamba labai elementariai ir paprastai - negalima bus reklamuoti alkoholio labai daug kur. Deja...
Tėti, o kur tavo pižama? Neturi?
- Na neturiu.
- Pinigų turi. Eisim pirkti.
Čia lėliukas. O kur sesutė?
Pauzė.
Tai tik vienas?
- Tėtis atveš sesutę. Žaisim su ja.
- O kaip žaisit?
- Aš ją į didelį namą (iš Lego ryte pastatėm) įdėsiu. Ji juk maža.
Su vaikais nuvažiavau papietauti į Ikea. Pasitaiko nelabai retai, kai V išgeria sultis ir tik porą kukulių suvalgo.
- Kitą kartą nevažiuosim į Ikea pietauti, nes vis tiek nevalgai.
- Aš važiuosiu.
- Kaip?
- Nežinau. Augsiu ir pats su mašina atvažiuosiu.
Nusiunčiau V atsinešti dantų šepetuką prieš einant miegoti. Po 10-15 min. jis grįžta.
- Kur tu buvai tiek laiko?
- Nežinau. Užsukau pas sesę į svečius, po to pakalbėjom.
- V, eik miegoti.
- Aš jau miegojau
- Tai diena buvo gi. Dabar naktelė atėjo.
- Neisiu. Kiek gi galima miegoti?!
Papietavom skaniai. M neša indus į virtuvę.
- V, padėk ir tu.
Paima paeina kelis žingsnius ir atiduoda grįžtančiai sesei.
- Tai tu pats nešk gi.
- Ne, aš padavinėsiu.
Po poros reisų sesė nueina kitur. V neša pats. Pusiaukelėj sustoja, grįžta atgal:
- Ne, aš tinginys.
Alaus someljė Vidmantas Čičelis pastebi, kad sovietmečiu Lietuvos alaus kultūra pajuto stiprius istorijos smūgius, kurių išvengė kitos garsios pasaulinės alaus kultūros. Alkoholis tapo visa apimančiu sovietmečio bruožu, o piktnaudžiavimas juo – liūdnu tų laikų palikimu.
Nešu V ir jis garsiai:
- Supermenas, Supermenas, supermenas!
- Iš kur tu žinai supermeną?
- Nežinau
- O kas yra Sulermenas?
- Tėtis
Negaliu ginčytis :)))
Perdėtai jautriems: neskaitykit :)
- Tėti, tu mano rankinės neliesk, kol aš pati nesutvarkysiu.
- Gerai.
- Bet žinai kodėl? Ten labai smirda, nes yra zuikio uodega ir letenėlės. Tikro zuikio! Nori parodysiu?
- Ne
- Pala atnešiu. Labai noriu parodyti. Matai kaip švelnu? Jauti kaip smirda?
- Gal jau gali padėti terasoje kur nors, kad galėtumėm kvėpuoti laisviau?
Kiekvieną dieną JAV atsiranda trys naujos alaus daryklos, o iš viso jų yra daugiau nei 5200. Tokios alaus kultūros labiausiai yra pavergtas „Vilkmergės“ alaus someljė Vidmantas Čičelis, pripažįstantis, kad kartais keliaujant po alaus festivalius pasidaro liūdna. Situacija gimtojoje šalyje kiek kitokia. Anot Vidmanto, Lietuvos aludariai dar negali taip drąsiai ir atviromis širdimis eksperimentuoti, nes mes, lietuviai, ne viską suprantame. Apie tai, ko nesuprantame ir kokiu greičiau mokomės alaus kultūros, ir kalbamės su alaus someljė.
Vieni įsikūrė pamatę augančią savo alaus paklausą, kiti – iki šiol neturi savo bravoro, bet jau sulaukia aukščiausių įvertinimų. Vieni pirmenybę teikia alaus brandinimo laikui, kiti – jo kartumui, kurį matuoja apyniais. Vieni – lietuviai, besižavintys amerikiečiais, kiti – ispanai, o juos vienija dėmesys gaminamam produktui ir jo vartojimo kultūros puoselėjimui.
O prie Zuoko buvo geriau... Iš tiesų tikrai ne, nes Zuoką kaip merą tikrai reikia pamiršti ir nebeprisiminti. Dabar turime Remigijų Šimašių ir Vilnių be fantazijos. Tokio miesto be fantazijos nenori niekas. Žinote su kuo man asocijuojasi Šimašiaus Vilnius? Aš surašysiu keliais punktais, kad būtų labai aišku. Tai susiję su mano gyvenamąja lokacija, nes tie keli pavyzdžiai yra tai, ką matau praktiškai kasdien.
Atsiradęs kaip priešprieša įprastam alaus skoniui, craft alus visame pasaulyje sukėlė revoliuciją, teigiama pranešime spaudai. Pradėtas gaminti netikėčiausiose vietose šis gėrimas užkariauja net išrankiausių gurmanų skonio receptorius.
Vidmantas Čičelis, „Vilkmergės“ someljė ir vienas iš didžiausio Lietuvoje craft alaus festivalio – Vilniaus alaus festivalio (VAF) – organizatorių, pasakoja apie populiarėjantį alų ir sako, kad nors jo madas diktuoja JAV aludariai, šį unikalų alų atranda ir vis daugiau lietuvių.