Vilniaus alaus festivalio organizatorius: norime keisti sovietmečiu įsivyravusias tradicijas

Alus Lietuvos kultūroje buvo pastebimas ir minimas nuo seniausių laikų. Tradiciškai jis užėmė labai svarbią vietą daugelyje renginių ir apeigų, o suskaičiuoti dainas, skirtas alui ar apyniams, būtų tikras iššūkis, rašoma Vilniaus alaus festivalio organizatorių atsiųstame pranešime.

Alaus someljė Vidmantas Čičelis pastebi, kad sovietmečiu Lietuvos alaus kultūra pajuto stiprius istorijos smūgius, kurių išvengė kitos garsios pasaulinės alaus kultūros. Alkoholis tapo visa apimančiu sovietmečio bruožu, o piktnaudžiavimas juo – liūdnu tų laikų palikimu.

„Vokietijoje, Anglijoje, Belgijoje tradicijos tęsiasi daug šimtmečių nenutrūkstamai, o mūsų šalyje jos buvo sunaikintos ir mes tik dabar atsigauname. Sovietmečiu nukeliauta tautos girdymo keliu, nes taip valdyti pavergtus žmones buvo lengviau. To palikimą galima matyti ir dabar“, – sako V. Čičelis.

Jo teigimu, kultūringas ir saikingas vartojimas prasideda švietimu.

„Jeigu kalbėsime apie šiuolaikinę craft alaus kultūrą, praktiškai visame pasaulyje akcentai yra skoniai ir tik po to alkoholis. Tuo nesunku įsitikinti aplankius kokybiškus alaus festivalius. Būtent toks – į skonius orientuotas – ir bus mūsų organizuojamas Vilniaus alaus festivalis“, – paaiškino V. Čičelis.

Anot V. Čičelio, dabar Lietuvoje matomas aiškus progresas ir judėjimas tinkama linkme.

„Prieš dešimt metų vykę alaus festivaliai turėjo tik vieną tikslą – nugirdyti, o užėjus į barą ar restoraną, visos siūlomas alaus rūšys būdavo pilstomos tik į bokalus. Dabar situacija keičiasi, nes žmonės tapo reiklesni skoniui. Festivaliai būtent skonių gausa bando prikviesti lankytojus, o atrasti barą, kuriame nebūtų bent penkių skirtingų alaus pasirinkimų, dabar yra praktiškai neįmanoma“, – pasakoja V. Čičelis.

Pasiteiravus, ar craft alaus kultūra neištrins skirtingų tautų kultūrinio savitumo, V. Čičelis su tokiais nuogąstavimais nesutinka.

„Craft alus ir tradicinis alus nekariauja vienas su kitu. Mes neišmetame visko, kas yra tradiciška, bet tuo pačiu metu ir negyvename taip, kaip žmonės gyveno prieš 50 metų. Visiems yra vietos po saule. Craft yra tam, kad žiūrėtume į priekį ir atrastume naujumą, o tradicijos – tai, kas pažinta ir artima. Svarbiausia yra tai, kad alų gamintų žmonės, kurie apie jį nusimano, kurie neleidžia sau parduoti nevykusio ar sugedusio alaus. Būtent tokie bravorai kviečia į geriausius alaus festivalius ir formuoja alaus kultūrą, kurioje abu šie žodžiai yra lygiaverčiai“, – sako jis.

Paklaustas, kokią alaus kultūrą norėtų išvysti ateityje, V. Čičelis sako, kad atsakymas labai paprastas.

„Jei labai trumpai – noriu, kad į alų žiūrėtų taip, kaip dabar žiūrima į vyną. Tai – labai skirtingi gėrimai, bet būtų šaunu, jei alų gertumėme tik iš taurių, kad jo skonis taptų svarbiau už laipsnius, kad turėtumėm ne ant rankų pirštų suskaičiuojamus gerus bravorus, o jų būtų bent 100“, – dėsto V. Čičelis.

Jo teigimu, ateityje turėtume dažniau išvysti specializuotų craft alaus parduotuvėlių, o savojo skonio paieška taps pagrindiniu akstinu ragaujant alų.

VAF – tai didžiausias Lietuvoje nepriklausomas craft alaus festivalis, subursiantis aludarius, alaus mylėtojus ir entuziastus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su craft alaus kultūra. Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, festivalyje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Renginys, kurį organizuoja alaus someljė Vidmantas Čičelis ir Ričardas Barakūnas, vyks gruodžio 1–2 dienomis menų fabrike „Loftas“. Daugiau informacijos apie festivalį – www.vafest.lt.