Vakar stovėjau prie Kalvarijų-Ozo-Kareivių sankryžos. Girdžiu kažkoks plasmasės gabalas čiuožia. Atsisuku - motociklas. Pradžioj net nesupratau. Po akimirkos iš paskos ir vairuotojas. Vaizdas nerealus.
Na bet matyt viskas gerai baigėsi, nes jis atsistojo ir nuėjo link kažkokio sustojusio automobilio.
Nusipirkome naują mašiniuką. Na kaip naują - 11 metų, bet man kaip naujas :) Golfas jau vos važiuoja, jį remontuoti kainuotų, ko gero, daugiau nei pats golfas. Taigi, remontuoti neapsimoka. Dabar golfas yra statybininko mašina. Naujoji Ford Galaxy. Dyyyydelė, bet labai smagu su ja važiuoti.
Sveikas dienorašti,
dabar noriu rašyti blogą. Visi rašo - rašysiu ir aš. Ar skaitei mano blogą? Paskaityk, nes aš rašau blogą.
Labas dienorašti,
šiandien man labai liūdna.
Labas dienorašti,
seniai nerašiau, nes neturėjau ką, bet dabar jau turiu. Buvau kelionėje, buvo labai labai faina.
Labas dienorašti,
nekenčiu kai kurių žmonių.
Labas dienorašti,
pagaliau supratau kam tu man esi reikalingas. Iš tiesu man tavęs visai nereikia. Gerai kai tu esi.
Jau man spėjo papasakoti bobutės kaip buvo atvažiavę matuoti žemės pas kaimynus. Kaimynai per keliuką nuo manęs. Visi, kurie šalią to sklypo nervinasi, panikuoja. Šiandien atvažiavo kuoliukų kalti, tai reikėjo matyti kaip sukruto aplinkiniai :)
Kiekvienas turi savo supratimą apie tai, kur kieno sklypo riba - „nes taip buvo visada“.
Su bičiukais pakalbėjau ir man vieną kuoliuką nurodė, kur įsikalti. Iš 4 kuoliukų, kuriuos buvau sukalęs, buvo likęs tik vienas. Dabar turiu du. Keisčiausia, kad jis užeina šiek tiek ant keliuko. Suprask - kelią kai kėlė - užpilo ant mano sklypo kokių 20-30 cm.
Bet vistiek juokas didelis tokį vaizdą stebint :))
Kažkada skaičiau nežinau.lt straipsnį apie arbatpinigius. Jau kuris laikas vežiuoju knygyno užsakymus po Vilnių. Šiandien buvo pirmas kartas kai gavau arbatpinigių už tai. Net 5 Lt!
Tai man dabar įdomu pasidarė kam, kiek ir už ką paliekate arbatpinigių?
Panelė Zoja nutarė pirkti butą. Jau trečia diena kaip skaito skelbimus internete. Rodo kolegoms, bet jie nieko nesupranta, tik linksi galva. Panelės Zojos pastabumas pavydėtinas - tarp nekilnojamojo turto skelbimų pamatė daug apie nuomojamas patalpas kavinėms, restoranams. Kaina „tikrai nedidelė“. Gal iš tiesų verta būtų atidaryti savo kavinę?
Panelė Zoja nusprendė, kad geriausias būdas pritraukti klientus - atidaryti blyninę. Jei prekiautų įvairių formų blynais - visi pirktų. Kitur to namatė - reiškia gerai. Pelnas ir lankytojai garantuoti, tereikia susirasti tinkamas patalpas.
Viena iš kolegių (gal iš pavydo, gal šiaip nepagalvojusi) leptelėjo, kad restorane labai daug vargo yra virtuvėje. Reikia nusimanyti apie maisto gaminimą, turėti tokio darbo patirties. Ko gero kolegė pavydi. Juk negali nepasisekt kai esi gabus.
Dar po savaitės iškilo dilema kas geriau: blyninė ar restoranas įsimylėjaliems? Padarai daug staliukų dviems, papuoši širdelėmis. Juk niekur nemačiau vietos su staliukais dviems ir intymia aplinka?
Panelė Zoja gerą mėnesį diena dienon vartė nekilnojamojo turto nuomos skelbimus. Deja, biznio idėja liko tik idėja, bet butą nusipirko.
Kažkada jau rašiau apie Senukus. Tikrai labai stengiuosi ten nevažiuoti, o važiuoju į kitas statybinių medžiagų parduotuves. Taip jau nutiko, kad šiandien ten užvažiavau. Prie kasos:
- Gal galite parodyti ką turite kurpinėje?
- Ne
Skambina apsaugai. Ateina:
- Parodykite ką turite kuprinėje
- Ne
- Kodėl?
- Nes tai yra mano turtas ir nenoriu jo demonstruoti jums
Susisiekia su kažkuo, jam pasako, kad paeitų su manim į šoną ir tada jie peržiūrės vaizdo medžiagą. Paprašiau, kad iškviestų policiją. Apsimetė, kad tai padarė, o realiai nekvietė. Dar po 5 min. priėjo papildomi du apsauginiai. Bandė mane įkalbėti parodyti kuprinę. Atsisakiau. Tada ilgai peržiūrinėjo savo vaizdo įrašus ir po kokių 20 min. galėjau eiti.
Nors prieš šiandieną ten buvau labai seniai, vet dabar eisiu dar rečiau. Vienintelė parduotuvė, kurioje visi klientai laikomi potencialiais vagimis.
Šiandien stebėjau vaizdelį Ukmergės gatvėje, važiuojant nuo šeškinės link centro. Ant kalno, prie raudonų garažų, yra tokia nelabai vykusi perėja, nes toje vietoje gatvė yra labai plati, o vakarais dar ir prastai apšviesta. Na bet tai vyko ryte, todėl šviesos pakako. Prie perėjos priėjo moteriškė. Prieš mane važiavo du automobiliai. Pirmasis apie 75 km/h greičiu lekia, iš paskos golfas. Kažkodėl pirmasis sugalvoja praleisti pėsčiąją, o Golfas tuo metu galvojo nepraleisti ir todėl pakankamai arti pirmosios buvo. Cypimas, mašina vos neapsisuko. Šį kartą buvau gudresnis ir, kadangi mačiau pėsčiąją, tai greitį buvau sumažinęs. Man sustoti nebuvo jokių problemų. Taigi, pamatau, kad Golfe sėti blondinė ir rankomis mosikuoja (matyt rėkia), suka pirštą prie galvos. Su nervais nelabai gerai, nes jei ji būtų važiavusi pagal taisykles - nereiktų dabar ardytis.
Bet čia nesibaigia, besileidžiant nuo kalno, jo spaudžia ir bando aplenkti. Gaila, kad prisimena apie ten stovintį greičio matuoklį. Iškart už jo, prieš pat pirmąją užlenda ir pristabdo, tada dar kurį laiką lėtai važiuoja taip bandydama kažką parodyti.
Gerb. blondine, su tokiais bajeriais eikite nachui.
Mano mėgstamas Weissbier, bet jis ne vienas geriausių man.
Tamsus alus. Labai primena porterį.
Panelė Zoja remontavo namus. Namų remontas ne moteriškas darbas - viską darė samdyti meistrai. Meistrai niekur neskubėjo todėl visi darbai vėlavo. Panelė Zoja norėjo viską užbaigti kuo greičiau ir taip nutiko, kad užsakytą grindų laminatą atvežė anksčiau nei buvo paruoštos grindys.
Panelė Zoja net neturėjo kur dėti tą dangą, todėl atvežė į ofisą. Ofisas didelis - viskas tilps. Paprašė kolegų, kad padėtų sunešti viską. Kolegoms pagelbėti nesunku. Beveik ketvirtas aukštas, dangos tikrai labai daug.
Panelė Zoja, pasirodo, pagalvojo apie kolegų vargą ir pažadėjo pastatyti alaus. Praėjus valandai ji sako:
- Aš duosiu pinigų, o jūs nueikit nusipirksite alaus.
Dėl neaiškių aplinkybių nė vienas alaus nėjo. Praėjus dar pusvalandžiui ji sugalvojo dar geresnį planą:
- Aš sugalvojau dar geriau nei alus. Kameroje yra mano ledų dvi porcijos, tai jūs juos galite suvalgyti.
Ledai liko nesuvalgyti.
Atlikau savo pareigą ir prabalsavau už, mano manymu, mažiau blogą partiją - Tevynės sąjungą.
Šiemet pirmas kartas kai neatnešė balsavimo lapelio. Ne tik man, bet visam namui. Iš tiesų manau, kad jų galėtų niema nenešti, bet spėju, kad kažkas gavo pinigus, o išnešioti patingėjo.
Prieš einant balsuoti paskaičiau Račo bloge apie tai, kad galima juk visai neimti balsavimo biuletenio. Buvau suplanavęs sugadinti balsavimo už elektrinę biuletenį, o dabar paprastesnis variantas. Aš manau, kad apie tai reikėjo galvoti tada, kai prisiėmėm tokius įsipareigojimus, o ne tada kai atėjo laikas uždaryti.
Kol aš stovėjau koridoriuje ir kartojausi kandidatų sąrašus (namie buvaujau peržiūrėjęs), praėjo Baltijos televizija. Kai priėjau atsiimti balsavimų lapų, jie jau filmavo. Pasakiau, kad man nereikia balsavimo lapo už atominę, nes nenoriu balsuoti. Sako: „Tai jūs vistiek paimkite“. Pakartojau, kad nenoriu balsuoti. Sako: „Tai jūs sugadinkite ir įmeskite“. Tada pasakiau dar kartą apie nenorą balsuoti ir apie tai, kad nebenoriu jog mane verstų tai daryti. Spėju jei ne kamerą, būtų kitaip, bet lapelį patraukė ir nusiramino.
Po to turėjau garbės pasakyti apie šį nepasitenkinimą į kamerą. Tai gal dabar per teliką parodys :)
Kai darė pamatus nustūmė žemes į klypo galą. Nuo krūvos iki terasos vos pusantro metro. Ji taip ir buvo nuo to laiko. Šiandien viskas pasikeitė - jos nebeliko. Išnaudodamas šią dieną, taip pat visus medžius išrovėm. O jų buvo net... 10 (jei įksiačiuosime vieną vyšnią ir vieną didelę tują). Foto tik mobiiu galėjau padaryti tai..
čia pati pradžia. Terasos pamatai buvo išlindę apie 40 cm. Dabar jie lygiai su žeme. Dar buvo likę ir žvyro, tai jį supyliau į terasą - bus po grindimis.
Erdvės atsirado žiauriai daug. Vaizdas labai pasikeitė. Tiesa, žemių kitais metais teks dar atsivežti.
Ačiū draugams už pagalbą :)
