Alaus someljė Vidmantas Čičelis pastebi, kad sovietmečiu Lietuvos alaus kultūra pajuto stiprius istorijos smūgius, kurių išvengė kitos garsios pasaulinės alaus kultūros. Alkoholis tapo visa apimančiu sovietmečio bruožu, o piktnaudžiavimas juo – liūdnu tų laikų palikimu.

Kiekvieną dieną JAV atsiranda trys naujos alaus daryklos, o iš viso jų yra daugiau nei 5200. Tokios alaus kultūros labiausiai yra pavergtas „Vilkmergės“ alaus someljė Vidmantas Čičelis, pripažįstantis, kad kartais keliaujant po alaus festivalius pasidaro liūdna. Situacija gimtojoje šalyje kiek kitokia. Anot Vidmanto, Lietuvos aludariai dar negali taip drąsiai ir atviromis širdimis eksperimentuoti, nes mes, lietuviai, ne viską suprantame. Apie tai, ko nesuprantame ir kokiu greičiau mokomės alaus kultūros, ir kalbamės su alaus someljė.

Vieni įsikūrė pamatę augančią savo alaus paklausą, kiti – iki šiol neturi savo bravoro, bet jau sulaukia aukščiausių įvertinimų. Vieni pirmenybę teikia alaus brandinimo laikui, kiti – jo kartumui, kurį matuoja apyniais. Vieni – lietuviai, besižavintys amerikiečiais, kiti – ispanai, o juos vienija dėmesys gaminamam produktui ir jo vartojimo kultūros puoselėjimui.

Atsiradęs kaip priešprieša įprastam alaus skoniui, craft alus visame pasaulyje sukėlė revoliuciją, teigiama pranešime spaudai. Pradėtas gaminti netikėčiausiose vietose šis gėrimas užkariauja net išrankiausių gurmanų skonio receptorius. 

Vidmantas Čičelis, „Vilkmergės“ someljė ir vienas iš didžiausio Lietuvoje craft alaus festivalio – Vilniaus alaus festivalio (VAF) – organizatorių, pasakoja apie populiarėjantį alų ir sako, kad nors jo madas diktuoja JAV aludariai, šį unikalų alų atranda ir vis daugiau lietuvių.

Alaus kultūrai visame pasaulyje išgyvenant tikrą pakilimą, gruodžio 1–2 dienomis menų fabrike „Loftas“ sostinėje vyks didžiausias Lietuvoje „craft“ alaus festivalis, kuriame dalyvaus net 35 alaus daryklos iš viso pasaulio. „Vilniaus alaus festivalis“ (VAF) lankytojus kvies susipažinti su „craft“ daryklų aludariais iš JAV, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Olandijos, Vokietijos ir, žinoma, Lietuvos.

Apibūdinam Cream Ale ir pabandykite patys sau atspėti ką primena: švarus, skaidrus, gerai išsifermentavęs, lengvai geriamas, gaivinantis, stiprokai karbonizuotas. Neišsiskiriantis per daug savo nei salykliškumu, nei apyniuotumu.

Vakar lankiausi bare, kuris pakankamai žinomas tarp alaus geekų. Nespėkite ką ten daro, nes parašysiu pats

Visada sakau apie bravorus - mažas nereiškia kokybės. Gali būti labai gerai, gali būti labai blogai.

Kai kada nutinka istorijos, kuriomis norisi pasidalinti.

Koks alus geriausiai dera su kepta duona? Šis klausimas nuskamba beveik kiekvienoje „Vilkmergės“ alaus someljė Vidmanto Čičelio rengiamoje alaus degustacijoje. Nors pats alaus ekspertas linkęs paieškoti ir išbandyti neįprastų derinių su alumi – nuo sušių iki keptų vabzdžių, – jo teigimu, tradicinė mūsų šalies virtuvė taip pat atveria daugybę neišnaudotų galimybių skonio eksperimentams.

Alų Lietuvoje ragauja daugelis, bet tik keli žmonės šio gėrimo ragavimu bei derinimu su maistu užsiima profesionaliai. Tokiems žmonėms atsiveria ištisas alaus skonių pasaulis. Krienai, rauginti agurkai, burokėliai  – tai tik keletas alaus skonių, kuriuos yra tekę patirti Jungtinėje Karalystėje alaus someljė kursus „Beer Academy“ baigusiam Vidmantui Čičeliui.

Dabartinis „Vilkmergės“ alaus daryklos someljė V.Čičelis užtikrintai sako: daugelio lietuvių požiūris į alų yra neteisingas, ir jis pasiryžęs jį po truputį keisti. Alus, anot someljė, turi būti ne geriamas, o ragaujamas, o alaus mėgėju save turėtų laikyti ne tas, kuris keliskart per savaitę išgeria kelis butelius pigaus alaus, o tas, kuris ragauja įdomių skonių alų ir stengiasi pažinti turtingą alaus pasaulį. 

15min su V.Čičeliu kalbėjosi apie alaus kultūrą Lietuvoje, tendencijas pasaulyje ir tai, kokias klaidas lietuviai daro gerdami alų. 

Gailėkitės neapsilankę ir laukite kitų metų renginio. Ačiū visiems pradedant bravorais ir baigiant kiekvienu atėjusiu. Mes visi jėga ir mes padarysime alaus pasaulį kultūringu!

Daug kalbama apie gėrimų ir maisto derinimą. Nors daugeliui vynas ir sūris atrodo natūrali pora, alus ir maistas - vis dar mistika. Ką jau kalbėti apie alaus ir deserto derinimą. Keletas mano patarimų, kurie tikrai padės pajusti daugiau malonumo.

Elis kilęs iš Valonijos (prancūziškai kalbančios Belgijos dalies) buvo skirtas vartojimui aktyviausiu ūkininkavimo laikotarpiu. Įprastai buvęs lengvas, kad lauko darbininkai atsigaivintų, bet neaptingtų. Smuklėse nesunkiai galima buvo rasti stipresnių versijų.

Kai kurie žmonės galvoja, kad Brown Ale negali būti įdomus alus, nes jo pavadinimas nuobodus - Rudasis Elis. Gamtoje taip pat yra daug dalykų, kur ruda spalva nereiškia nieko gražaus. Neapsigaukime!

Ne pirma, ne antra ir... ko gero ne paskutinė Špunka.