Paskambina į duris ir pradeda:

- Ar susimąstote, kodėl čia taip ligos siaučia visam pasaulyje?

- Ne.

- O kaip galvojate, ar ateis laikas kai bus geriau ir žmonės įpirks vitaminų visokių?

- Pamatysim

- O vyksta visokie žemės drebėjimai, nelaimės pasaulio mastu. Ar pagalvojate kodėl?

- Ne.

- Šventajame rašte yra parašytos trys priežastys kodėl taip nutinka. Mes kviečiame jus diskusijai apie tai.

Tyla

- Matau kompiuteris, tai matyt dirbate ar mokotės? Mokotės tikriausiai?

- Dirbu.

- Kaip gerai, kai namie dirbti galima, nereikia kamščiuose stovėti ir pan. O kokioj sritį dirbate?

- IT.

- Tai labai įdomu, šiais laikais be to niekaip. Kodėl žmonės visada nori išbandyti tai kas nauja?

- Ne visi.

- Taip, teisingai, bet kodėl kiti vis dar senais būdais kankinasi?

- Ne visi.

- Norime Jums duoti paskaityti čia apie .......... Mes dar norėtumėm užsukti pas jus diskusijai.

- Nežinau.

- Laimingos jums dienos, dar pas jūsų kaimynus užsuksime pakalbėti.

Na labai įdomios 5 minutės. Paruoštos kalbėjimui tikrai - nė vieno neigiamo sakinio, visur pagyrimai man ir pan. Bet jei žmogus nesupranta ką kalbą ir pradeda teiginiais sau prieštarauti, tai jau ir paruošimas nepadės. Neturiu kada, bet reiktų jas ištraukti iš tokių sektų.

Neblogas tamsus alus. Jį prisimenu tiek, kiek prisimenu alų. Tiesa, tuo metu jis buvo kitokiuose buteliuose, kitokios etiketėm  :)

Labai neblogas alus. Sako, kad porteris, gal taip ir yra. Man labai labai panašus į Švyturio Baltijos. Net kartu ragaujant, sunku atskirti.

Gyvas alus žaliuose buteliukuose. Žaliuose buteliuose alus turi specifinį skonį. Nefiltruotas - o tai pliusas :)

Paklausau, paskaitau ir kartais verkti norisi. Ne todėl, kad mūsų šeimai sumažins išmokas, ne todėl, kas jas sumažins pensininkams. Mane apima neviltis į tai, kaip viskas daroma.

Gal aš klystu ir esu neteisus, bet man atrodo, kad norint mažinti išmokas motinoms, prieš tai reikia padaryti taip, kad vaikų darželiai priimtų vaikus nuo 1 metų. Dabar ne tik tokio darželio neįmanoma rasti, bet ir šiaip vaiką užrašyti reikia prieš du metus ar pusantrų.

Norint sumažinti pensininkams pensijas, prieš tai reikia realiai paskaičiuoti už kiek žmogus gali išgyventi vis dar jausdamasis žmogumi.

Iš tiesų panašiai. Nelabai skubiai juda. Skubėti dabar nebėra kur, nes įsikelti šiemet tikrai nepavyks. Bankui užsukus kranelį, mes likome be finansavimo šaltinio. Taigi, dabar kiekvienas litas skaičiuojamas ir dedamas tik ten, kur reikia. Iš vienos pusės gaila, o iš kitos - nepasiimsim milijoninės paskolos  :)

Taigi, pagrindinis dalykas ko trūksta - šildymo sistema. Jau trūksta dar daug pinigų, todėl viską nukeliam iki pavasario ar vasaros. Tada gal situacija kažkiek pasikeis ir bus geriau. Taigi, realiai planuoju per žiemą pasidaryti pertvaras ir susisukti gipsą. Pusei namo. Kitai pusei teks palaukti. Taigi, per žiemą tikrai parašinėsiu kaip sekasi.

Skeptikams ir tiems, kuriems smagu pasišaipyti iš manęs, galiu pasakyti vieną - man namo statyba yra laaaabai didelis malonumas. Nesvarbu, kad tai ilgas procesas  :)

Haruki Murakami „Prisukamo paukščio kronikos“ man labai priminė to paties autoriaus „Avies medžioklė“.

Visiškai kitas siužetas, bet tuo pačiu kažkas labai panašaus. Veža herojaus savybė, kurią nežinau kaip vienu žodžiu apibūdinti - kažkas tarp naivumo ir atvirumo, bet tuo pačiu ne visiškai tai.

Daug dalykų, kurie kelia šypseną. Svarbiausia - jokio pykčio. Ta pati neapykanta knygoje yra kitokia.

Drąsiai rekomenduoju.

Daugybė mažų akimirkų, kuriomis autorius mėgaujasi. Nuo mums jau pažįstamų, pažįstamų iki begalybės ar nepatirtų.

Pasakysiu tiesiai - man nepatiko. Mano gyvenime pirmas alaus gurkšnis buvo visai kitoks:

Tai buvo nedidelis gurkšnis iš tėvo butelio. Skonis buvo kartus ir kiek muilinas. Negaliu pasakyt, kad man patiko ar ne. Geriant iš butelio su kiekvienu patenkančiu oro burbulu, kitame butelio gale atsirasdavo papildomas muilo burbulas. Nepamenu alaus rūšies. Spėju tai buvo Žigulinis.

Gyvenime patyriau daug malonumų, niekada nemokėsiu taip gerai jų aprašyti, bet... Kito žmogaus patirti malonumai, kurie visiškai neatitinka manųjų, man neįdomūs. Ne kiekvienas atskirai, bet visi kartu.

Knyga nedidelė, jei perskaitysite - tikrai nieko neprarasite.

Evelinos nuomonė kiek kitokia.

Visi skaitė, tiksliau turėjo skaityti, mokykloje. Skaičiau ir aš. Tada patiko. Dabar dar labiau. Ir viskas kitaip - lyg kita knyga. Labai gera knyga.

 - Sveiki. Gal galite visi pasakyti savo vardus ir kuo užsiimate?

...

- Panelė Zoja. Direktoriaus pavaduotoja.

- Ooo..!! Pasikeitę pareigos? Sveikinu.

- Na.. ne... bet... Čia pagal norus ir sugebėjimus.

Šiandien papasakojo tokį juokingai-graudų arba graudžia-juokingą anekdotą (o gal ir tikrą istoriją) :)

Ateina tarnautojas pirmadienį į darbą. Atsisėda prie stalo, pasižiūri į dokumentus:

- Oi kiek darbo... Oi kiek darbo... Kiek daug darbo

Deda į vieną krūvelę: - Šitą padarysiu vėliau.

Deda į antrą krūvelę: - Šito vėliau nedarysiu

Deda į trečią: - Šito visai nedarysiu

Vakar klausiausi žinių radijo, kur kalbėjo Vilniaus vicemeras Šriūbėnas. Anksčiau buvusi mano mėgstamiausia laida „Prie pietų stalo“, dabar mane erzina. Pastoviai sėdi kažkas iš savivaldybės arba Vilniaus vandenų ir giria kaip jie gerai dirba. Suprantu, kad reikia pinigų, bet gal reiktų pagalvoti ir apie kokybę? Na bet ne apie tai čia norėjau parašyti.

Kad nekiltų bereikalingų ginčų pasakysiu: aš nesu nei už čigonus, nei prieš. Galite juos vadinti romais. Skirtumo nematau.

Mane siutina vienas dalykas - yra įstatymai ir jie turi būti taikomi visiems. Dabar jei aš pasistatyčiau nelegalų namą ir apie tai sužinotų - manau per kelis mėnesius man jį nugriautų. Neturiu draugų tose įstaigose, kurios tai sprendžia, neturiu tiek pinigų, kad galėčiau sprendimus pakeisti. Taigi, mano statomas namas labai greitai būtų nugriautas. Dabar visi žino, kad čigonų tabore ne tik visi nelegalūs pastatai, bet jiems nepriklauso ir tie 6 ha žemės su mišku, kuriuose įsikūrė. Jiems įstatymai negalioja.

Nekalbu apie žmogiškumą, apie tai, kad negalima šeimų išmesti „į gatvę“, kad ... Čia įgyvendinimo klausimas. Aš tik apie įstatymą, kuris neleidžia statyti be statybų leidimo. Neleidžia net įteisinti statybų, jei jos pradėtos be leidimų. Ir kai apie tai pagalvoju, mane tikrai ima pyktis, nes įstatymai juk turi būti visiems. Tikrai nėra parašyta, kad tautinėms, religinėms ar seksualinėms mažumoms galima statyti nelegaliai.

O Vilniaus savivaldybė kalba apie tai, kad gal reikia prašyti Europos sąjungos pinigų, dar pati pridėtų ir galėtų toje vietoje vietoj nelegalių pastatų pastatyti šiuolaikiškus legalius namukus. Tada savivaldybė atsiklausė čigonų taboro gyventojų ar jie sutiktų nugriauti dalį pastatų, kurių vietoje išliktų nauji. Na aš tikrai pasijuntu nepilnapročiu, kai sužinau savivaldybės klausimą: ar galima nugriauti jūsų nelegalų pastatą, pastatytą ne jūsų žemėje, o vietoj jo mes jums pastatysime kitą ir jis jau bus legalus?

Šiukšlyne gyvena ir vaikai. Jie ten dirba, gyvena, auga. Kitaip.

Iš tiesų žiaurokas gyvenimas, kraupokos istorijos.

Man patiko ir drąsiai galiu rekomenduoti visiems.

Kažkaip vis nepafotografuojam vaiko. Tai patingiu, tai tamsu labai. Na ir čia tokios foto

Ir labai rimta:

Tik dabar pamačiau, kad taip ir neįdėjau namo vaizdo iš priekio su užkaltu vainiku. Aišku, dar matosi langai be galutinės apdailos, bet čia smulkmenos  :)