Evelina

Susipažinome

Ką tik nutryniau sakinio pradžią „tiesa sakant, neprisimenu kaip susi...“ nes prisiminiau.

Turėjau bendradarbį Mindaugą, kuris dalyvaudavo visur su kažkokia chebra. Nepamenu ar ten koks puslapis buvo, ar irc, ar... Kartą jie žaidė tarpusavyje (o gal prieš kažką) krepšinį ir Mindaugas pasiūlė man. Taigi, nuėjau, žaidžiau... Žaidimas buvo juokingas, nes vienas mažaūgis bičiukas pastoviai pamesdavo kamuolį ir užsispyrusiai kitiems nepasuodavo. Kai pasiūliau eiti ant suolo pailsėti pasakė kažkokį Ryto komandos žaidėjo numerį ir paklausė kas šiuo numeriu žaidžia. Artūras Javtojas. Nusisuko ir nuėjo. O kur Evelina? Dar prieš žaidimą, kai persirengiau, neturėjau kur padėti savo piniginės, mobilaus... Dėl piniginės nesu tikras, bet mobilus tikrai buvo. Šone stovėjos kelios merginos. Viena jų buvo ryža, aukšta, kojas keistai laikė, daug juokėsi. Savo daiktus patikėjau jai. Kol žaidžiau, ji sugebėjo išmesti mano telefoną ant žemės. O, kad taip įvyks - buvo perspėjusi...

Nepamenu kaip ten tiksliai buvo, bet vieną kartą ji atsirado mūsų klube. Turėjome tokį undergroundinį klubą... Dar kažkaip ir ji atsirado ir rašykuose. Jos atsiradimas buvo sunarpliotas, nes tiksliai kaip - napamenu. Manau ji ir pati neprisimintų. O bendravimas prasidėjo nuo rašykų (turbūt).

Organizacija

Tam, kad galėtumėm rašyti projektus ir gauti finansavimą renginiams ar pačiam rašykui, reikėjo įstaigti organizaciją. Tą procedūrą atlikome su Evelina (nors prisidėjo ir daugiau kas). Buvome sugalvoję pavadinimą „Kitoks“, bet neleido. Sakė, kad būdvardis privalo būti su daiktavardžiu. Reikėjo greitai nešti su patiasytu pavadinimu, sėdėjome mano darbo virtuvėlėje ir sugalvojome - „Kitoks varniukas“.

Knygos

Ji knygų maniakė. Abu ilgą laiką svajojome apie knygyną. Knygynas yra.

Energija

Jei Evelinai pria kojos pririšti kažkokį varikliuką, kuris suktųsi kai tik ji nesiilsi - Vilniaus Senamiestis būtų apšviestas. Su šypsena.