Kadangi parduotuvėse nebesimato, spėju, kad Tauras užraukė Gyvo alaus gaminimą. Ir kada gi suprasime, kad Gyvas alus turi būti pilstomas. O kadangi pilstomas kainuoja 2 kartus pigiau nei gyvas buteliuose, tai konkurenciją atlaikyti labai sunku. Dabar Tauras bando Nefiltruotą alų. Deja, jis yra per stiprus (7,7%) ir todėl, galiu spėti, kad nebus labai populiarus. Matysime. O skonis niekuo neiškirtinis, bet ir neblogas.
Rimantas Šavelis „Tadas Blinda“ - visiems žinoma apie ką ši knyga. Esu matęs filmą ne kartą ir ne du, bet ši knyga yra super gera. Tikrai labai verta perskaityti.
Žinoma, kad galiu klysti, nes nežinau tiksliai kokioms apkrovoms pritaikyti mūsų šaligatviai, bet...
Prieš pora dienų stebėjau kaip Viršuliškėse valė šaligatvį. Ledo sluoksnis storas, kadangi šiemet niekas jų nevalė. O ir nebarstė. Tik prieš kokią savaitę pradėjo. Bet aš čia apie tai, kaip tą ledą nuiminėjo. Tą darė bobocatas tokiu būdu: pakelia kaušą iki viršaus ir tada nuleidinėja greitai. Trenkiasi į ledą taip atskeldamas jį. Patikėki, smūgis gaunasi rimtas. Ir taip daužo be sustojimo. Na gerai, bobcato laužymas gal ir ne mano reikalas, bet tokiu būdu nuimant ledą yra laužomas šaligatvis. Tiek skaldomos plytelės, tiek jis ardomas.
Kadangi rinkimai artėja, tai jau kokią savaitę (pirmą kartą šią žiemą) visur barsto šaligatvius. Barstymas daug kur vyksta taip: važiuoja sunkioji mažina pilnu kėbulu smėlio, šalia sėdi darbininkas, kuris semia ir barsto iš važiuojančios mašinos. Kiekvienas sėdintis pats susikonstruoja sėdimą vietą - vieni suoliuką, kiti kėdę, treti fotelį.
Šaligatvių valymą nuo sniego dideliais traktoriais taip pat ne kartą stebėjau.
Mano supratimu šaligatviai daromi žmonėms ir apkrovos skaičiuojamos tokios, kad jais vaikščios žmonės. Kai jais važiuoja dideli traktoriai, sunkiasvorės mašinos, kai bobcatai daužo kaušu juos - jie tikrai ilgai netarnaus. O tai reiškia, kad sutaupydami kelis litus jų valymui, mokėsime tūkstančius jų perdarymui.
Ta pačia proga galiu pasakyti, kad šaligatvių nevalymas valstybei atsieina daug brangiau nei valymas. Gydymas žmonių traumų, gautų paslydus kainuoja daug daugiau.
Utena bando vėl atgaivinti savo Auksinį alų ir vėl pradėjo pilstyti į butelius. Kadangi Utena nori kažkaip išsiskirti - pilsto į skaidrią tarą, o tai reiškia, kad alus turi būti visiškai negyvas. Toks ir skonis.
Stiprokas.
Neblogas, kaip ir visi Vilniaus alaus gaminiai. 6,8%.
Tamsusis Rinkuškių alus. Stiprus - 8%.
Eilinis alus.
Ne pirmas kartas, bet kartais nutinka ir juokingų dalykų,
Einant į senukus visada žinau, kad prašys parodyti kuprinę, kad nesutiksiu ir galų gale teks bendrauti su apsauginiu. Praktiškai visada vienu ir ne visada mandagiu.
Kai būna mandagus ir „normalus“ - su juo kalbu normaliai ir mandagiai. Kai pasitaiko lochas - atitinkama ir reakcija. Šį kartą - antrasis variantas.
Užtveria kelią man ir Virgiui su vežimėliu:
- Parodykite pardavėjai kuprinę
- Ne
- Kodėl?
- O kodėl turėčiau?
Stovi išsiskėtęs ir niekur nepraleidžia. Einu projį - jis laiko mane ranka.
- Patraukite ranką, o jei turite kažkokių pretenzijų - kvieskite policiją.
- Jis prašo iškviseti policiją, - sako per raciją.
- pššš.. tegu pats kviečiasi jei nori.
- Kvieskitės pats jei norite, - pakartoja racijos balsą.
- Man jos nereikia. Aš einu namo, o jei jūs turite kažkokių problemų - kvieskite policiją. Tikrai neturiu laiko su jumis kalbėtis.
- Galime eiti į mūsų kambariuką ir man vienam parodysite.
- Na aš gi jūsų neprašau rodyti ką turite kuprinėje, ar kokiais apatiniais apsirengęs?
- Kai jūs turėsite tokį stažą kaip mano - galėsite nerodyti. (apatinių?)
- Supratau. Prašau patraukti ranką, nes man reikia eiti. KArtoju - jei norite kvieskite policiją ir aš palauksiu. Kitu atveju aš einu.
- Ateikite į pagalbą.. pšššš...
- Pšššš... tegu eina
- Galite eiti.
- Tą ir darau :)
Nustebino šitas alus savo skoniu. Aš nepajutai jo stiprumo. O jis net 8%.
Jurga Ivanauskaitė „Pragaro sodai“ - knyga apie roko grupę kartu ir kiekvieną atskirai. Apie laikotarpį, kai virė laisvės kovos.
Perskaičiau ir negaliu pasakyti ar patiko ar ne. Net detaliau apibūdinti sunku - apie ką ji.
Kažkada rašiau apie tai, bet... Yra mitas, kad blokerių draudimo svetainės, kurios tikrina daug draudimo įmonių pasiūlys jums geriausią kainą. Čia šiaip surašau kainas, kad pamatytumėte kaip stipriai ji gali skirtis. O Lietuvoje kur jūs draudžiatės civiliniu draudumu yra dzin, nes ne jie žalą atlygins jums, o atlygins kito automobilio draudimo įmonė (jei jū nekaltas). Jei kaltas - tada tai ne jūsų rekalas. Manau, kad tai nesąmonė, bet... nepaplauksi prieš srovę. Turėtų mano draudimo kompanija atlyginti man, o po to jau išsireikalauti iš kaltininko. Tokiu atveju rinkčiausi ne pigiausią, o patikimiausią.
Draudžiamas automobilis Nissan Micra 1995 metų, variklis 0.998 cm3, vairuos visi su 6+ stažu ir vyresni nei 25 metai. Draudimo galiojimas - 12 mėn.
Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios yra net 82 Lt. Lyginant pigiausios bendrovės atžvilgiu - net 50% brangiau kainuoja brangiausias.
Blogiausiai iš visų padaryta yra Lietuvos draudimo sistema. Visiškai nesupranta, kad klientui pildyti tiek laukų yra vargas. Jei nebūčiau šito blogo įrašo rašęs - būčiau tikrai nepildęs visai.
manodraudimas.lt tikrina beveik visų sąraše esančių įmonių kainas, o pasiūlo... spręskite patys.
draudimas.lt pasiūlo ne vieną kainą, o visų įmonių kainas ir leidžia jums pasirinkti. didelis pliusas, bet kainuoja brangiau nei pirkti tiesiogiai. Pvz.: Industrijos garantas - +9 Lt, Ergo - +18,50 Lt, if... - +13 Lt...
Paskaičiau apie Alio ir one.lt kovą. Tiesa sakant, seniai įtariau, kad taip gali būti daroma. Ypač kai visi gyrė kiek daug apsilankymų gaunama užsisakius reklamą one.lt. alfa.lt irgi labai tuo džiaugdavosi.
Sakiau iki šiol ir dabar taip manau - reklama internete turi būti parduodama ploto nuomos principu. T.y. norite reklamos - pirkite plotą ir ten darykite ką norite (proto ribose).
Mokėjimas už paspaudimus verčia puslapio savininkus spaudinėti, arba susiprogramuoti kad tai darytų už juos. Tiesa, pasakau iškart, kad nė viename puslapyje, su kuriuo turiu ryšių, tokių dalykų nėra. Todėl ten parduodama reklama ploto nuomos principu.
Pamenu kaip Teo reklamavo internetą per Tradedoubler, kurie moka už paspaudimus. Pilnas internetas tokių pat bannerių, kuriuose nieko, kas skatintų ant jo paspausti. Praktiškai tik logotipai ir šūkis. Jie gudriai išnaudojo mokėjimų už paspaudimus situaciją.
Žinoma, kad geriausia kai reklamos yra retai naudojamų formų, bet jos kainuoja žiauriai didelius pinigus.
Daugelis iki šiol vis dar vertina reklamą pagal tai, kiek paspaudimų ant jų bannerių buvo. T.y. kiek sulaukė papildomų lankytojų. Vertinkite reklamą pagal tai - kiek ji jums sugeneravo pardavimų. Suprantu, kad vien tuo vadovautis negalima, nes dalis apsilankiusiųjų grįš kažkada ateity, bet kas gali pasakyti kiek ir ar tikrai grįš?
Prieš 20 metų man buvo 12-a. Gyvenu tarp Spaudos rūmų ir DOSAF (dabar SKAT). Pamenu sirenas naktį, stovėjau prie langų - žiūrėjau ir klausiausi kas darosi. Ėjau į mokyklą pro tanką. Netyčia kareiviai nušovė mano klasioko brolį. Ir barikadas prie seimo puikiai pamenu.
Džiaugiuosi be galo tuo, kad esame savo Tėvynės savininkai.
