„Jau niekuo nebetikiu – nei žmonėmis, nei valstybe, nei policija. Jei nepavyks atgauti pinigų, nusižudysiu – šoksiu iš vienuolikto aukšto”, – vakar dejavo 85 metų vilnietė Vlada M., iš kurios telefoniniai sukčiai išviliojo 45 tūkst. litų.

Čia iš lryto straipsnio. Užkalnis buvo greitesnis ir labai jau piktas. Kai tik išgirdau šią naujieną per radiją, važiavau į darbą. Ir nusikeikiau.

Nesuvedžiau galų iki Seimo rinkimų, bet tas tiesa - ji rinks Seimą. Ji tikrai nepatingės nueiti ir prabalsuoti. Na nebent iki sekmadienio spės ištęsėti savo pažadą. Spėkite ar ji balsuos už vagį Kubilių, kuris neapsaugojo jos pinigų ir leido įvykti šiam baisiam neteisingumui?

Vietoj to, kad Vlada pagalvotų, kokia ji buvo kvaila atiduodama pinigus nepažįstamam žmogui, ji kaltina visus. Net ir įspūdingai greitai nusikaltėlius sulaikiusius pareigūnus.

Tiems, kas bandys sakyti, kad ji nekalta, čia senatvė ir pan., pasakysiu:

1. protelio girdėti per radiją ir televizorių kaip apgaudinėjami žmonės buvo?
2. laiko neturėjimu taip pat skųstis negali?
3. kur yra bankas žino?

Tai kodėl tada ji nenuėjo iki banko ir nepaprašė padėti apsaugoti jos 45 000 Lt? Yra kelios puikios priemonės, kurias aš žinau. Nesistebėčiau, jei jų yra dar daugiau:

1. Yra bankomato dienos limitas. T.y. kie kleidžia nuimti iš bankomato per dieną
2. Yra dienos pavedimo sumos limitas
3. Yra mėnesio limitas
4. Yra sms žinučių užsakymas, kai nuo sąskaitos nuimama daugiau nei X pinigų

Prašymai pakeisti limitus dar neseniai ibuvo nemokami, tikėtina, kad taip yra ir dabar.

ačiū Raimondai

Nevykęs produktas.

ačiū Raimondai

ačiū mamai

Turiu labai prastą atmintį. Tikrai. Pamirštu labai daug blogų dalykų, kai tik nutinka kas gero. Pamirštu  ir ne tokių blogų, kaip antai pasiimti paruoštų neštis pietų ar nuvažiuoti ir kažką atvežti.Tačiau kartais man atrodo, kad nėra jau taip blogai, nes aplink minios žmonių, kurių atmintis šlubuoja dar labiau. Tik jie nesiskundžia. O nesiskundžia todėl, kad nepamena to, ką pamiršta. Ir pirštais į save nemoka rodyti, nes tokia jau jų rankų struktūra - kai tuščios - į kažką, kai pilnos - į save.

Pirmą kartą per savo balsuotojo karjerą žinau iš ko rinktis. Anksčiau braukydavau ir balsuodavau už tuos, kas likdavo. Dabar yra dvi partijos ir reikia pasirinkti iš jų. Esu visiškai pilkas eilinis Lietuvos balsuotojas, kuris šiek tiek klauso kas vyksta Lietuvoje. Ar man viskas patinka? Tikrai ne, bet jei viskas patiktų ar aš žinočiau ką veikti rytoj?

Nemanau, kad reikia balsuoti už partijas ar darinius, kurie neturi jokios politinės patirties. Nemanau, kad reikia balsuoti už rėksnius, nes įprastai tokie ir po rinkimų tik rėkauja, o ne dirba. Nemanau, kad neišsilavinę žmonės gali suprasti ko reikia Lietuvai.

Trumpai mano ir tik mano nuomonė apie kiekvieną:

1. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Yra didelis pliusas ir labai nemažas minusas. Pliusas yra už vieną geriausių (jei ne patį patį) Lietuvos ministrų - Remigijų Šimašių. Atviras, naujoviškas ir viską darantis su galva. Minusas - už Eligijų Masiulį. Naglas, kiaulės akis turintis žmogelis. 102 numeriu yra blogeris Skirmantas Tumelis.
2. Respublikonų partija. Kas, kas?
3. Darbo partija. Puikiai atsimenu Viktoro gyvenimą Rusijoje ir padirbto diplomo istoriją. Maža? Jis dabar pareiškė, kad gali padaryti bedarbystę lyią 0! Ar tai ne kvailų žmonių verbavimas? Matau, kad dar ir Artūrą Paulauską priglaudė  :)
4. Demokratinė darbo ir vienybės partija. Nežinau kiek proto reikia turėti, norint balsuoti už Kristinutę.
5. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Pykite nepykite, bet tai viena iš dviejų partijų, už kurią galvoju balsuoti. Riebus pliusas už nepartinės (juk ji nepartinė?) Ingridos Šimonytės paskyrimą finansų ministre. Norėčiau tikėti, kad kitą kadenciją ji vėl ten liks, bet daugumai partijų pritrūks proto tam.
6. Drąsos kelias. Galite putoti kiek norite, bet visi, kurie balsuos už juos yra kvailiai. Atmeskite visas mergaites, nes čia ji jau nebe prie ko. Čia partija, ateinanti į Seimą ir priimanti sprendimus, kurie veikia visus mus.
7. Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kažkaip man dzin žmogus lenkas, rusas, lietuvis, žydas ar dar bala žino koks. Tačiau man šlykštu, kai partijas sudarinėja pagal tautybę ir net pavadinimus tokius sugalvoja.
8. Lietuvos socialdemokratų partija. Pakanka pažiūrėti į Algirdą Butkevičių. Ar jis ne mėmė? Ar jis gali būti lyderiu? Prisiminkime ir poną Kirkilą, kuris nebijo nusikalbėti. Tik nesuprantu ar jam tai netyčia gaunasi, ar jis kitaip nesugeba. Jūs tik paskaitykite partijos narių pavardes. Man norisi verkti.
9. Partija Tvarka ir teisingumas. Daug kas pyksta ant Rolando Pakso. Pyksta, bet kodėl nežino. Taip madinga. Aš manau, kad jo nušalinimas buvo absurdo teatras. Tokiais argumentais ir tokiomis priemonėmis galima nušalinti bet kurį Lietuvos prezidentą. Jau galvojate, kad balsuosiu už juos? Ne. Jau vien dėl neproporcingai mažai protelio turinčio Petro Gražulio šitą partiją reiktų pamiršti. Peržiūrėkite pavardes ir pasakykite ar tikrai norite, kad šie žmonės būtų Seime?
10. Už Lietuvą Lietuvoje. Kai niekur nepritampi ar nežinai ką daryti - susijungi su tokiais pačiais ir darai bendrą sąrašą. Navaitis, Matulevičius, Uoka....
11. Krikščionių partija. Čia panašiai kaip ir lenkų partija. Tik tiek, kad religinių įsitikinimų principu. Tėvynės sąjungai ir ... pakeitus pavadinimą, jie gautų dar viena pliusą.
12. Lietuvos žmonių partija. Na juokingas pavadinimas, sutikite. Žmogus, kuris padarys viską dėl dėmesio sukūrė ir partiją. Kalbos sklinda užkulisiuose, kad krepšininkai gavo po 100 000 Eur už tai, kad sutiko būti sąraše. Kad ir kokie geri krepšininkai būtų broliai, bet tūpumo iš jų galvelių neišmuši. O ir Romanovas būtų dar vienas Valinskas seime tik su daug didesniais pinigais. Abu be galo nori dėmesio, tik pirmasis gali jį nusipirkti.
13. Socialistinis liaudies Frontas. Rėksnio Paleckiuko, už kurį tėvas turėtų raudonuoti ir pensininkų rinkinukas. Niekam jis neįdomus.
14. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Nelabai ką apie ją galiu pasakyti. Prunskienė pabėgo, liko Karbauskis. Bet šita partija tikrai yra valstiečių, nes joje yra tokios pavardės kaip Kopūstas, Šliužas, Ropė, Morkūnas, Kepenis...
15. Partija „Jaunoji Lietuva“. Galėtų pasivadinti Partija Buškevičius ir Buškevičius.
16. Liberalų ir centro sąjunga. Čaplikas pajudino medikus ir lėkė iš posto lauk. Po to iškart viskas nurimo. Kas žino kokia dabartinio sveikatos apsaugos ministro pavardė? O kas žino kaip jis atrodo? Seime yra tokių žmonių, kurie nieko verti. Tas pats ir su Arūnu Valinsku. Net nežinau kaip čia jį gražiau pavadinti. Net nesinori žiūrėti į tą pusę, kur jis yra... 
17. Emigrantų partija. Visi emigrantai išrinkti į Seimą grįš, taps nebe emigrantais ir turės būti išmesti iš šios partijos?
18. Sąjunga Taip. Žmonės, kurie pamiršo pono Artūro Zuoko teistumo istoriją, Abonentus, Rubiconus, bėgimą į Lenkiją ir kitus dalykus, išrinko jį su partija į Vilniaus savivaldybę. Ką per pusantrų metų jis nuveikė? A taip... iki rinkimų spėjo paleisti naująją viešojo transporto bilietų sistemą.

Aš nežinau dar tiksliai už ką balsuosiu, bet greičiausiai tai bus numeris 1 arba 5. Ir būtinai už elektrinę.

ačiū Raimondai

ačiū Raimondai

ačiū Žilkai.

ačiū mamai.

Labai geros, labai skanios, labai labai  :)  Jos tinka ir šiaip, ir prie alaus. Jos turi stipriai jaučiamą alaus kartumą. Man, mėgstančiam kartesnį alų, šios lazdelės yra palaima.

Ingredientai:

1. Miltai
2. Pienas (70 ml)
3. Alyvuogių aliejus (150 g)
4. Cukrus (valgomasis šaukštas)
5. Druska (ne pilnas arbatinis)
6. Kmynai
7. Alaus mielės (naudotos, neplautos ~90 g)

Procesas:

Mieles sumaišome su cukrumi, įpilame pieno, druskos, aliejų ir kmynų. Kuo mažiau alaus mielių dėsite, tuo mažiau kartumo bus. Mielių galita gauti iš bet kokio alų verdančio žmogaus, arba paprašę puslapyje atvirasalus.lt (ten tokių daug). Tada beriate po truputį miltus ir maišote, kol pasidarys masė, tinkanti kočioti. Kočiojame, pjaustome juostelėmis ir dedame į skardą. Tepti nebūtina, nes kepsime trumpai, o ir aliejaus daug yra tešloje. Kepti kol paruduos (apie 10 min).

M gavo šokolado. Po kažkiek laiko klausiu:

- O tu šokoladą suvalgei?
- Taip.
- O kodėl nepasidalinai?
- Hm... Tai dabar iš naujo bandom valgyti

Kartais nutinka neįtikėtinų dalykų, kurie priverčia griebtis už galvos.

Didžiausi pinigai leidyboje yra iš vadovėlių. Nesudėtinga apskaičiuoti kiek tiksliai jų reiks, todėl neliks neišpirktas tiražas. Nesudėtinga pakelti kainą, nes juos vis tiek pirks. Rašau vadovėliai, nors po šiuo pavadinimu yra ir pratybos, testai... Tikrai nelaukiu tos dienos, kada mano vaikas eis į mokyklą.

Šiais metais Šviesa tiek kartų nutraukinėjo ir atnaujino tiekimą, kad jau nebepamenu kaip buvo su vadovėliais. Prieš tai, kelis metus, jie mėnesį vadovėlius parduodavo tik mokykloms. T.y. niekam kitam. Vadovėlių skaičius yra ribotas (nes tiksliai žinoma kiek yra mokyklų, kiek mokytojų, kiek mokinių) ir tai yra jų priežastis. Tačiau vadovėlių juk nereikia niekam kitam ir jie vis tiek pateks tam, kam reikia. Sakote užkeltomis kainomis? Gali būti. O taip negali nutikti, kai platina vienintelė įmonė?

Kažkada bandėme dirbti su tokia leidykla - TEV. Nebepamenu tiksliai kas ir kaip, bet nepavyko susitarti. Retai, bet kartais taip jau nutinka.

Mes dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, kai perkamas objektas - knygos. Kartais laimime, kartais ne. Pavyzdžiui Šviesa siūlo mokykloms kainas mažesnes nei duoda didmenininkams. Ir čia jau nieko nepadarysi. Ir štai dalyvavome viename tokių pirkimų. Laimėjome vieną jo dalį, kur visos knygos buvo leidyklos TEV. Leidykla TEV taip pat dalyvavo ir pralaimėjo. Neįtikėtina?

Kaip jau minėjau, su leidykla TEV mes nedirbame, todėl kainas pasižiūrėjome jų el. parduotuvėje ir užsidėjome nedidelį antkainį. Padarėme vieną klaidą ir gavosi taip, kad knygas pardavėme tik keliais litais brangiau nei savikaina. Tačiau net jei nebūtumėm suklydę - šį pirkimą vis tiek būtumėm laimėję. Iš pradžių niekaip nesugebėjau suprasti kodėl.

Laimėjus, užsakiau jų el. parduotuvėje knygas ir paprašiau, kad sąskaitą išrašytų mūsų įmonei. Kolegė pajuokavo, kad dabar mums knygų jie neparduos. Pasijuokėme iš to. Ir štai gaunu atsakymą:

Laba diena,

Musu internetineje parduotuveje www.tevukas.lt deklaruotomis kainomis vadoveliai parduodami tik fiziniams asmenis. Todel PVM saskaitos israsyti UAB Barzda negalime. Pinigus grazinsime.

Pagarbiai
R.............

Nekalbėsiu apie tai, kad dar yra įmonių, kurios rašo laiškus be LT raidžių...

Specialiai sudėjau visą pagalbos tekstą, nes jis yra vienintelis su informacija apie tai, kas čia ir kaip čia. Galite neskaityti. Niekur nėra informacijos apie kainų skirtumus juridiniams ir fiziniams asmenims. Niekur nėra nurodytos skirtingos kainos.

Čia jau pakvipo specialiu kenkimu ir konkurentų šalinimu. Mažiau nei prieš metus mes esame pirkę iš jų knygas ir gavome jas su sąskaita faktūra. Ir dar už mažesnę kainą, nei dabar yra jų svetainėje.

Kadangi turime kabantį laimėtą pirkimą, mums knygų reikia būtinai. Užsakau kaip fizinis asmuo draugo vardu ir apmoku už jį, nurodydamas jo sąskaitos apmokėjimui numerį. Draugo vardu, nes jis dirba tame pačiame pastate ir jam nueiti daug arčiau. Nuėjus atsiimti knygų, ten dirbanti motariškė išvadina vos ne vagimi ir nuveda pasikalbėti pas direktorių (nerealus aptarnavimas kiekvienam klientui?). Direktorius jam skaito paskaitą kaip mes blogai darome, nes perkame knygas ir perpardavinėjame brangiau... Mano draugas jam papasakojo apie darbo efektyvumą ir palinkėjo nebankrutuoti. Knygų nepardavė, nes mokėtojas buvo ne jis.

Prisiminiau Tarybinius laikus, kai visi perkantys-parduodantys buvo spekuliantai ir už tai grėsė kaliūzė. Galima galvoti, kad kuo daugiau tarpininkų, tuo labiau pabrangsta prekės, bet ar tikrai nebus brangesnė prekė, kai yra tik vienas vienintelis pardavėjas, o visiems reikti būtent šios prekės?

Paskambinau pats. Iškart buvau pasiųstas pas kitą žmogų (spėju, tas pats direktorius). Man bandė aiškinti apie perpardavinėjimą, apie tai, kad žino kam mums jų reikia, apie tai, kad reikia su jais sudaryti sutartį, jei norime prekiauti. Priminiau, kad dėl sutarties mes nesusitarėm, kai bandžiau tą padaryti. Po to paklausiau tiesiau - kokiu pagrindu jis atsisako man parduoti viešai parduodamas knygas nurodytomis kainomis. Pagaliau gavau atsakymą: užsakyk ir parduosime. Šį kartą pardavė.

Kadangi buvo problemų su knygomis, skambinau ir mokyklai. Sužinojau įdomių dalykų. Pasirodo, kad TEV patys atvežė knygas pasibaigus pirkimui. Jie net nežiūrėjo rezultatų, nes tikri savo pergale. O štai mes sudalyvavome. Ir štai mums parodė, kad nereikia to daryti. Kai mokykla pasakė, kad laimėjo ne jie, gavome purvo dozę į savo pusę. Knygas vis tiek paliko mokykloje. Galima būtų numoti ranka ir spjauti į visą tą reikalą, bet nukenčia knygynai, nukenčia mokyklos (valstybė). Galima viską taip ir palikti, bei daugiau nebedalyvauti jų knygų pirkimuose. Galima rašyti skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tą jau padariau), Konkurencijos tarybai, viešinti tokius nuotykius, kad kažkas pasikeistų į geresnę pusę.

Na ir pabaigai nusišypsokime. Iš tos pačios įstaigos parduotuvės: „Su TEV nuolaidų kortele iki 25% pigiau!“. Perkate prekių už 1200 Lt. Spėkite kokią nuolaidą gausite. Žinoma, tai su mano pasirinktomis knygomis, bet vis tiek pabandykite atspėti. Teisingas atsakymas - 9 centai. Taip, centai. :)

Pagalbos tekstas (jo skaityti nebūtina):

Yra daug mitų. Vienas jų - apie alaus galiojimo laiką. Nesugebėjau internete rasti info apie tai, ar kažkas įstatymiškai riboja aludarių pasirinkimo laisvę. Girdėjau, kad dauguma deda 6 mėn. galiojimo laiką. Tauras išleidę „Gyvas“ - dėjo 28 dienų. Volfas Engelman - prie galiojomo datos pridėjo pagaminimo.

Ir štai mitas: gyvas alus ilgai nesilaiko.

Iš tiesų tai yra mitas. Gyvas alus gali stovėti ir kelis metus. Vieną alų galima pradėti gerti po kelių savaičių brandinimo, o kitą tik po kelių mėnesių. Alus ne vynas, todėl negali kokybiškas išstovėti daugybę metų. Ilgai laikant jo skoninės savybės keičiasi ne į gerąją pusę, bet jis tikrai nesurūgsta.

Kartais manęs klausia - o ko tu neskundi? Iš tiesų neskundžiu beveik nieko. Kartais parašau žmonėms pasiūlymų, į kuriuos laaaabai retai kada kas sureaguoja, o dar rečiau kažką padaro, bet man norisi tikėti tuo, kad kažkada padarys. Kartais ,kai mane priveda iki tam tikros ribos, arba iš manęs tyčiojasi, arba man meluoja - nepatingiu ir parašau oficialius užklausimus, arba skundus. Tai nutinka labai retai, bet nutinka. Dauguma žmonių to nedaro, bet taip jie kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Mano pastarieji du oficialūs užklausimai-skundai buvo prieš kokių pusantrų metų. Taip jau sutapo, kad abu dėl medicinos.

Pirmu atveju medikas buvo chamas ir jam nusipjauti ant vaikų-kūdikių sveikatos. Kadangi iš mūsų atvirai tyčiojosi ir neatliko savo darbo, aš parašiau skundą ir jis gavo papeikimą. Kitą kartą arba dirbs, arba gaus iš kitų dar vieną ir lėks iš darbo. Nereikalauju, kad aplink mane šokinėtų, bet kai mažam vaikui ketvirta para temperatūra virš 39, tai bent jau kraujo tyrimą privalu padaryti. Tiems, kas mano, jog esu lochas, pasakysiu, kad po pusdienio kvietėm greitąją ir vaiką pralaikė pusantros savaitės ligoninėje.

Kitas atvejis buvo tik užklausimas, kodėl mano trauma yra laikytina liga, jei pagal realią situaciją ji niekada negali būti laikoma trauma. Atsakymo taip ir negavau, bet kito didelis šurmulys poliklinikoje. Nesiskundžiau jokiais konkrečiais darbuotojais ar pan. Bet po viso to paaiškėjo, kad nemokamai poliklinika turi skirti 5 procedūras, o ne 2. Man sugrąžino dalį pinigų. Po manęs ėję ir gavę procedūrų stebėjosi, kad gauna po 5, o ne 2. Kas paneigs, kad visa tai išėjo visiems į naudą?

Bet grįžkime prie medžių. Gyvenu prie miško ir kartais gali nutikti taip, kad medis užkris ant namo. Neužkrito, bet staiga labai stipriai palinko:

Ilgai nelaukęs pasiskambinau girininkijai. Atvyko girininkai. Pažiūrėjo ir pasakė, kad tai ne jų miškas. Salininkų dalis jiems priklauso, o dalis - kitai girininkijai. Tarkim, kad galėjau atspėti, nes pagooglinus „salininkai girininkija“, man rado juos. Tačiau girininkai buvo labai paslaugūs ir paskambino kolegai. Pirmieji išvažiavo, antrasis atvažiavo. Apžiūrėjo, kad medis virsta iš šaknų, pasakė, kad reikai pjauti. Procedūra leidimo ilgai truks ir pan., bet davė suprasti, kad turiu pats jį nusipjauti, o formalumus sutvarkysime. Paklausus ar ne jie turi jį nupjauti, atsakė, kad mano namui pavojus, jie tik leidimus duoda.

Visas tas reikalas man pasirodė kiek supintas. Pasiskambinau Vilniaus miškų urėdijai. Paklausus kas turi nupjauti man paaiškino maždaug taip: „kai statėtės namą, tai medžiai jau buvo? Tai reiškia, kad supratote riziką ir dabar patys už tuos medžius esate atsakingas“. Paklausus dar kartą, o kas turėtų jį nupjauti, nes medžiai tai jų teritorijoje, jis pradėjo mygti ir aiškinti, kad bokštelio jie neturi ir aš pats turėčiau.

Mykimas ir konkrečių atsakymų nebūvimas mane paskatino skambintis dar aukščiau - į Generalinę miškų urėdiją. Iškart sujungė su pavaduotoju. Atsakymas buvo trumpas - turi nusipjauti girininkija.

Viską surašiau raštu, pasirašiau ir išsiunčiau. Praėjo savaitė ir medis:

Atvažiavo, pririšo trosus, tempė ir išvertė. Nereikėjo pjauti. Girininkai, kaip supratau, buvo piktoki ant manęs. Manęs nebuvo, bet Raimonda sakė, kad jos klausė: „o ką darysite su kitais medžiais?“ - suprask - negi rašinėsite. O kodėl gi ne?

Va taip va žmonės nenori dirbti, bet tenka. Va toks va aš blogas žmogus ir verčiu žmones daryti savo darbą.