Kai dengiau stogą dar nežinojau nieko apie kaminus ir ventiliaciją. Pasiklausinėjau labai nedaug ir pasidariau dėžes. Pasidariau iš 5x5 brusų ir osb. Prisukau prie stogo osb paprastais medvaržčiais. Kai prie stogo prilydė dangą, tuo pačiu iki viršaus prilydė ir prie ventiliacinių kaminėlių. Prie kaminų tik šiek tiek užkėlė. Štai kaip atrodo mano kaminai:

Grįžkime prie kaminų ir ventiliacinių kaminėlių:

• ventiliaciniai kaminėliai nėra aukšti
• kaminai turi būti aukštesni nei aukščiausias stogo taškas. Kitaip galite turėti problemų su trauka
• kaminai turi minimalų atstumą iki degių medžiagų. Nežinau ar visiems kaminams tas pats galioja, bet mano atveju tai yra 130 mm, nors gamintojas rašo, kad minimalus 100. Žinoma, reikia klausytis LR teisės aktų.

Kaminų negalėjau uždengti danga iki viršaus, nes stoge reiks pjauti skylę, o tuo metu nežinojau kokio pločio tiksliai reiks. Todėl man teks atsukti vieną kraštą, kai norėsiu išpjauti. Taigi, kaminus apskardinti nusprendžiau vėliau.

Aš daug ko nežinau prieš darant ir sužinau šiek tiek per vėlai. Tai atleistina, nes surinkti gausybę informacijos labai sudėtinga, o ją atsiminti nė kiek ne lengviau.

Dar vienas dalykas, kuris labai svarbus - nepamirškite kaminėlių daryti tose vietose, kur tarpas tarp gegnių. T.y. jei pataikysite ant gegnės - po to bus labai blogai. Kaminui reikia daryti kiek galima labiau per centrą tarp gegnių.

Vieną dieną gavau laišką iš reklamos agentūros, kuri pasiūlė man dovanų alaus. O kodėl nesutikti? Nieko nereikalavo, nieko nežadėjau. Todėl mano nuomonė yra tik mano ir ji niekaip nesusijusi su tuo ar kiti bus ja patenkinti.

Gavau teisingą rinkinį, skirtą degustavimui: 4 Volfas Engelman Rinktinio buteliai, 4 Volfas Engelman Imperial Porterio, degustacijai skirtos rekomendacijos, plastikinės stiklinės, markeris, laba, skirti rezultatams pasižymėti ir viskas sudėta į popierinį maišelį. Tikrai ačiū, alus skanus  :)

Tai paskatino pasibandyti žaidimą: atspėk alų. Dalyvavom tryse. Iš tiesų super gera atrakcija. Dalyvavo:

1. Švyturio Baltijos 
2. Volfas Engelman Imperial Porteris
3. Dvariškas Tamsusis
4. Krusovice Cerne
5. Chodovar Zamecke Cerne
6. Utenos Porteris

Pirkom tamsų alų, kokį radome tuo metu parduotuvėje.

Galvojate, kad lengvai atspėtumėt? Pabandykite kada ir nustebsite.

Ragavau atsitiktinai imdamas po vieną. Sumaišiau vietomis dvi rūšis. Kitas atspėjau. Buvau tikras, kad Švyturio Baltijos atskirsiu drąsiai. Deja. Jį sumaišiau su dovanotu Volfas Engelman Porteriu. Dar labiau nustebau, kai ragaudamas tai vieną tai kitą supratau, kad jie labai panašūs. Pabandykite kada nusipirkti šias dvi rūšis ir aklai ragauti. Kai gėriau atskirai - niekada tokia mintis net nešovė. Štai ir atradimas iš aklų bandymų.

Nustembu kai išgirstu: o aš nenoriu, kad internete apie mane būtų kažkokia informacija.

O man tai nesvarbu. Aš noriu, kad internete būtų informacija apie daugelį dalykų, tame tarpe ir apie žmones. Man neįdomi informacija apie tai, kuo tas žmogus užsiima kasdieniame gyvenime, bet man tikrai įdomu kai žmonės turi pomėgį, kuris yra išskirtinis. Dar įdomiau kai apie tai yra aiškinama, rašoma, pritraukiama. 

Iš vienos pusės atrodo, kad darbai ir žmonės niekuo nesusiję. Tačiau kas paneigs: jei apie mane nebūtų informacijos - nebūtų ir mano statybų aprašymo? Kam jos reikalingos? Žmonės skaito, komentuoja ir tai dažniausiai daro protingai. Tai padeda man, padeda ir kitiems. Jau pora žmonių pasisakė, kad padėjau jiems galutinai apsispręsti dėl namo statybų. Gal būtų ir patys apsisprendę be mano pagalbos, bet kas gali paneigti, kad be to nedidelio pastūmėjimo to nebūtų? Tokių pavyzdžių daug. Man patinka informacija, man patinka žmonės internete.

O parašiau todėl, kad sulaukiau komentaro: „Nedėk vaiko nuotraukų į netą... Nežinai kam jų prireiks...“. Na neprieikime iki absurdų ir nepradėkime bijoti to, ko nereikia. Vaikas yra džiaugsmas man. Aš tuo dalinuosi. Vieniems tai atrodo nesąmonė, kitiems tai nesuteikia jokio džiaugsmo, o tretiems bent šiek tiek pakyla nuotaika. Va dėl tų trečių ir dedu  :)

Jei grįžti prie namo, tai turiu jo foto didelį kalną, bet niekada jų neperžiūrinėju. Ten daug pasikartojančių ir jų tikrai niekada neperrinksiu, nepasidarysiu ne skaitmeninių foto albumų ta tema. Na gerai, galiu save apgaudinėti, kad kada nors pasidarysiu, bet realiai labai abejoju ar tam prisiruošiu. Blogas mane įpareigoja info rinkti,rūšiuoti tam tikru momentu. Tai padaręs pamirštu.  O kartais ir pats atsiverčiu, peržiūriu foto, prisimenu kaip viskas buvo. Ir tai smagu, nes tai vėl užveda. Nors tai darau didele dalimi sau, bet be jūsų to nedaryčiau.

Taigi, buvimas internete man nekelia jokių neigiamų emocijų, o atvirkščiai.  :)

Manau, kad Vilkaitis yra žmogus visiškai nesusivokiantis ką dirba ir kur yra. Tokio ministro gali palinkėti tik tiems, kas nori sužlugdyti tai, kas liko iš kultūros. Čia mano nuomonė, o čia dėl ko atsirado šis įrašas:

Nežinau ši apklausa ar paties Vilkaičio sugalvota ar jo darbuotojų, bet čia montažo nėra ir taip atrodo apklausa Kultūros ministerijos puslapyje.

Gal kiek tiesmukiškai ir nesirinkdamas gražių žodžių parašysiu, kad, mano nuomone, tik nepilnaprotis gali tokią apklausą sugalvojęs patalpinti oficialioje kultūros ministerijos svetainėje.

Visų pirma, skulptūros jau stovi. Dėl to patinka ar ne, tai čia klausimas kitas. Dėl to kiek už jas sumokėta ir ar verta buvo tiek sumokėti - klausimas kitas. Bet jos jau yra, jos stovi. Kam gali šauti mintis griauti tai, kas padaryta?

Europos kultūros sostine Vilnius taip ir netapo. Ir visai ne dėl krizės. Per didelis noras vogti ir nė vieno kalto. Jei prie kiekvieno renginio kitais metais pridėtumėm ženkliuką su užrašu „Remigijus Vilkaitis“ kiek tai kainuotų? Manau, kad 1/1000 ar dar mažiau to, ką išleido kaip Europos kultūros sostinė. Realiai man niekuo šie metai nesiskyrė, išskyrus skandalus. Šios trys skulptūros man yra bene vienintelis dalykas likęs ir prisimintinas. Jei bent pusę pinigų būtų skirta skulptūroms - Vilnius būtų 100 kartų gražesnis begalybei metų į priekį. Galima sakyti nesukūrėme per šiuos metus nieko, kas išliktų.

Grįžkime prie skulptūrų. Dėl patinka-nepatinka nuomonių, matyt, yra kaip su skanu-neskanu. Nė karto neteko praeiti pro skulptūrą „Dviaukštis“, o mačiau ją tik pravažiuodamas kelis kartus. Dabar net negaliu pasakyti kur tiksliai ji yra. Čia vietos parinkimas negeras? „Puskalnis“ man nepatinka. Ji yra prie Pedagoginio tilto, netoli Statoilo. Nematau nieko mane žavinčio joje. Bet ji ten netrukdo -atvirkščiai, daugelis jos net nepastebi. Daugiausiai diskusijų sukėlusi ir vienintelė, kuri kažkam kliūna yra „Krantinės arka“. O man ji patinka. Patiko nuo pat pradžių. Man ji visiškai dera su krantine. O kad kelia daug diskusijų - tai tik pliusas jai.

Man tikrai pikta, ne kai išgirstu bet kokio kvailo parlamentaro sapaliones apie meną, o kai Kultūros ministerijos oficialiame puslapyje pamatau tokią apklausą.

Paskaitome internete apie autorius:

Mindaugas Navakas („Dviaukštis“) – Nacionalinės kultūros (1999) ir Baltijos asamblėjos (2004) premijų laureatas, Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedros profesorius.

Vladas Urbanavičius („Krantinės arka“) - Studijos Vilniaus dailės institutas skulptūros katedra (1977) Nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Robertas Antinis („Puskalnis“) - Baigė Taikomosios dailės mokyklą Rygoje. Dėsto VDA Kauno dailės institute (docentas). Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija. Nacionalinė kultūros ir meno premija. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Karininko kryžius.

Ir čia šiaip:

Remigijus Vilkaitis - Lietuvos Konservatorija, Aktorinio meistriškumo katedra, įgyta aukščiausios kategorijos aktoriaus kvalifikacija. Dėstė Muzikos akademijoje ir Valstybinėje konservatorijoje.

Man nekyla abejonių dėl šių skulptūrų autorių kompetencijos. O dėl Vilkaičio kyla ir labai daug.

Gal pastebėjote kaip ant knygų nugarėlių rašomi pavadinimai?

Iš tiesų jie rašomi visaip. Bet man įdomiau vertikaliai rašomi pavadinimai. Pastaruoju metu beveik visos knygos yra su užrašu, kuris teisingai matomas paguldžius knygą viršeliu į viršų. Atrodo logiška, kol nepagalvoji kaip gi aš namie knygas laikau. Mano beveik visos knygos yra sustatytos, o ne suguldytos. Ir kai statau knygą viršeliu aukštyn kojom, mane apima baimė, kad tuoj visos raidės iškris. Jei statau normaliai, turiu skaityti nepatogiai - galvą palenkęs į dešinę.

Nors mūsų sandėlyje yra labai daug knygų, bet dalį parduodame iš leidyklų arba tiekėjų sandėlių.

Būna taip, kad nuperka knygas, kurių tiekėjas nebeturi, arba apmoka pavedimu po kelių dienų, per tą laiką kažkas kitas tą knygą nusipirko. Tokiu atveju knygos ieškome kitur: knygynuose, parduotuvėse. Tik jei tikrai niekur neberandam - pranešame žmogui, kad nebegalime tos knygos pristatyti.

Panašiai buvo ir su Rimvydo Stankevičiaus knyga „Randas“. Nusipirko, o jos Rašytojų sąjungos leidykla nebeturi. Mano brolio klasiokas yra geras autoriaus draugas. Taigi, gavau kontaktus ir pasiskambinau. Knyga pristatyta. Kol su juo važiavom iki jo namų ir atgal į darbą labai teisingai pasikalbėjom. Žiauriai geras ir paprastas žmogus. Net keista.

Apie tave pradeda rašyti.

http://pipedija.laikas.lt/index.php/Vidmantas_Nuolaida

Kažkada Jonas paklausė kodėl nebetalpinu alaus aprašymų. Atsakymas buvo paprastas: talpinu, bet atbuline data. Taip darau tam, kad nefloodinčiau žmonėms eterio. Tie kas nori - gali pasiskaityti atbuline data arba pasirinkę meniu „Alus“.

Blogiausia, matyt, kad renku butelius ir skardines vis atidėdamas ateičiai. Po to būna dar sunkiau prisiversti kai pamatai tokį kalną.

Taigi, šiokia trumpa santraukėlė su vertomis to alaus rūšimis:

1. Aecht Schlenkerla Rauchbier Marzen. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kurie mėgsta alų.Nepažadu, kad patiks, bet būsite paragavę tikrai išskirtinio skonio alaus. Dūmų skonio alaus. Įsigyti galite Prismoj
2. Dvariškas ir J. V. Boiko. Nors pirmasis yra tamsus, o antras ne, bet abu jie pažymėti „Gurmanai“ prekiniu ženklu. Abu galima įsigyti Iki. Abu verti dėmesio.
3. Champion Golden. Perskaičius kad jis apelsinų skonio nereikia išsigąsti. Būsite labai maloniai nustebinti. Gal dar yra Vynotekose.
4. Vilniaus Nealkoholinis. Geras yra visas Vilniaus alus, bet šis labai gerai, kai tenka vairuoti. Rasite Maximose.

Pažįstamų sūnus įsivaikino berniuką. Smagu. Tikrai.

Pora faktų, kurie pasako esmę, bet visiškai neatspindi vargų ir nervų:

1. visa procedūra truko 5 metus
2. kainavo 50 000 Lt.

Turėtų gerokai sumažėti klausimų kodėl tiek vaikų neįvaikinami.

Ketvirtadienį sudalyvavau „lrytas tv“ žaidime „Kas tu toks?“. Iš tiesų studijoje žiūrėti dar linksmiau nei per tv.

Tiems, kas nežino kas tai tokio galiu trumpai apibūdinti. Žaidimo esmė: atspėti žmogaus specialybę ar pomėgį, bei atspėti žinomą žmogų.Yra 4 daugiau mažiau žinomi žmonės, kurie uždavinėja klausimus, o atsakyti galima tik „Taip“ arba „Ne“. 10 atsakymu „Ne“ ir žaidimas baigtas.

Aš dalyvavau su pomėgiu „Bloginimas“. Galima sakyti nepasisekė, nes po 3 „Ne“ buvau sutriuškintas. Ne todėl, kad pats užsiėmimas lengvas, o todėl, kad mano pomėgio apibūdinimas Arnoldui Lukošiui iškart pakišo atsakymą. Jeijo ten nebūtų, spėju, niekas net po 30 „Ne“ nebūtų atspėję. Žodžiu respektas Lukošiui už neatitrūkimą nuo realybės  :)

Visada įdomu būtų paragauti tą patį alų gaminamą skirtingose šalyse. Bet paragauti vienu metu, kartu. Anksčiau gėriau Prancūzijoje gamintą, dabar Belgijoje. Labai neblogas, pakankamai švelnus alus. Tiesa, stiprumas 6,7  :)

Bene seniausias Vilkmergės alus, pradėtas pilstyti į stiklinę tarą. Negaliu jo girti, bet peikti labai taip pat nebūtų sąžininga. Tiesiog pakeitimui. Pasikeitusios etiketės nuo to karto kai paskutinį kartą ragavau. Buteliukai - taip pat.

Gėda neatsinaujinti savo puslapio. Alus yra, o puslapyje info - ne. Pradėjo prekiauti mažais (0,33 l) atsukamais buteliukas. Nieko išksirtinio ir nieko blogo.

Labai geras ir skanus alus. Rekomenduoju

Nepamenu ar kada rašiau, bet kadangi nutiko ta istorija, prisiminiau ir Virgio pasakojimą.

Jis nuomavosi kambarį. Kitame gyveno bobutė. Pas ją ateidavo Jehovos ar kokie ten kiti liudininkai ir jie skaitydavo info apie dievą. Virgis nugirdo vieną atkarpą. Po jos jam daugiau jokių klausimų nebekilo.

- Dievas yra geras ir gailestingas. Iš kur mes žinome, kad dievas yra? - klausia bobutės.

Bla bla, o po to pasakomas teisingas atsakymas:

- Nes taip pasakė dievas.