Blogas
Tęsiu serialų, kuriuos peržiūrėjau, kuriuos tebežiūriu, kuriuos mečiau žiūrėti tik pradėjęs. Tikiu rasite tai, ko dar nematėte, bei išvengsite to, ko ir nereikai matyti. Gero žiūrėjimo.
Kažkada kažkas paprašė, kad surašyčiau ne tik serialus, bet ir filmus, kurie verti dėmesio. Pagaliau prisiruošiau ir sudėliosiu keletą jų. Nežiūriu daug filmų, todėl daug visko neprirašysiu. Nekvaršinsiu jums galvos šūdinais filmais. Į sąrašą pateks tik tie, kuriuos galite žiūrėti. Gal jie nebus WOW, bet praleistas laikas bus tikrai neblogas.
Pradėsiu nuo Teo pranešimo man, kuris „nužudė“:
Norėdami naudotis visais svetainės privalumais ir galimybėmis, turite pasirašyti naudojimosi savitarnos svetaine MANO TEO sutartį. Tai galite padaryti atėję į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių arba per kurjerį (kurjerio mokestis - 20 Lt su PVM).
Dabar apie viską paraidžiui. Naudojuosi Teo paslaugomis kaip privatus ir kaip įmonė. Iki šiol girdėjau daug argumentų, kodėl įmonės turi mokėti kelis kartus daugiau nei fiziniai asmenys, bet nė vienas manęs nesugebėjo įtikinti (ir net arti to nebuvo). Kai kurie interneto tiekėjai neskirsto į privačius ir įmones. Galima būtų rinktis juos, bet ne visada gali. Esu labai dėkingas Teo kaip privatus asmuo ir mano jausmai visiškai priešingi būnant įmonės pusėj.
Prasidėjo viskas nuo to, kad vieną dieną mums atjungė internetą. Pasiskambinus mokamu telefonu išaiškėjo, kad mes jiems esame skolingi. Taip, apie paslaugas žinojau, bet labai sunku susekti visus kam kie kturi sumokėti, kai negauni jokių pranešimų ar sąskaitų. Pasiskambinus mokamu telefonu, pasiteiravau kur jei siunčia sąskaitas. Pasirodo tai jie daro popieriniu būdu ir tuo adresu, kuriuo įrengė internetą. T.y. didžiausias interneto tiekėjas siunčia sąskaitas atspausdintas ant popieriaus! Siunčia ne įmonės adresu, o tuo, kuriuo įrengė internetą. Paaiškėjo, kad mes turime registruotis manoteo.lt puslapyje ir ten galėsime matyti sąskaitas ir apmokėti jas. Užregistravo patys mus.
Atsiradus man prie kompiuterio, nuėjau jų adresu, pasikeičiau slaptažodį, suvedžiau trūkstamus įmonės duomenis. El pašto adresą patvirtinau. Tada matau lentelę su viena eilute - sąskaita paskutinio mėn. Kitų sąskaitų nerodo. Virš lentelės man rodo visą įsiskolintą sumą ir mygtukas apmokėti. Spėkite kas nutinka paspaudus? Gauname pranešimą, kuris yra įrašo pradžioje. T.y. aš norėdamas sumokėti jiems už paslaugas, negaliu to padaryti internetinės bankininkystės būdu, nes nesu sudaręs jų puslapio sutarties. Įsivaizduokite dabar visas el. parduotuves, ar tarkim ir fizinius taškus, kur kiekviename jų, norėdami sumokėti, turite pasirašyti sutartį. Ir ne vietoje, o kažkur važiuoti per pusę miesto. Na arba galite visas pasakdysi kurjerį, susimokant už jo paslaugas 20 Lt.
Prarijau jų žinutę ir sumokėjau copy paste būdu nuo jų sąskaitos. Bet kai skambinausi telefonu, pasakė, kad būtinai turime pranešti apie atliktą mokėjimą per jų sistemą. Spaudžiu ant nuorodos, norėdamas pranešti. Spėkite dar kart kas nutinka? Taip, ta pati žinutė viršuje. Aš negaliu pranešti apie apmokėjimą, nes nesu sudaręs sutarties! Čia jau mane pribaigė.
Teo darbuotojai, būkite tokie mieli ir pabandykite atsistoti į kliento vietą. Tada pamatysite, kad jūsų sistema yra ne tik klientų atbaidymo įrankis, bet ir pasityčojimo iš jų. Paaiškinimai, kad be sutarties negali leisti man keisti kažkokių nustatymų man visiškai neįdomūs. Uždrauskite kažką keisti, bet neleisti susimokėti ir apei tai informuoti yra tyčiojimasis iš klientų. Man įdomu kaip kitos įmonės leidžia apmokėti, rodo sąskaitas ir pan. be jokių papildomų sutarčių. Aš jau turiu paslaugų tiekimo sutartį tai kodėl dabar turiu per pusę miesto važiuoti pas jus?
Tiesa, jei kažkas iš Teo skaito šį įrašą, tai žinokite, kad norėdamas užsisakyti jūsų paslaugą internete pildžiau formą du kartus ir niekas nesusiekė. Tik paskambinus telefonu. Darbuotojai, kuriems sakiau, kad du kart siunčiau užklausimą tikrai neperdavė kažkam, arba tam kažkam vienodai rodo. Teoriškai galėtų būti, kad man čia taip nepasisekė, bet prieš savaitę žinau, kad kita įmonė taip pat du kartus pildė tą formą ir su kais taip pat niekas nesusisiekė. Jie taip pat turėjo papildomai skambinti.
Esu tikras, kad Teo turi pakankamai daug kvalifikuotų žmonių, kad sugebėtų tokias nesąmones sutvarkyti, bet kodėl jei neturi tokių, kurie tai numatytų į priekį?
Tikiuosi, kad kitoms įmonėms tai bus priežastis daryti kitaip ir jos galės bent tuo konkuruoti su Teo.
Perskaičiau Andriaus Tapino mintis apie knygų kainas ir kodėl autoriai lieka tokie nuskriausti. Nežinau ar dėl nežinojimo, ar sąmoningai skaičiai parodomi ne visai teisingi ir nutylimi kai kurie faktai, dėl kurių knygų kainos yra tokios, kokios yra.
Andrius teisus, kad viena pagrindinių priežasčių - mažas tiražas. Jei knygą išleisti kainuoja apie 25 000 Lt (kaina dažniausiai svyruoja iki 5 000), tai šioje sumoje apie 60% yra vertimas, redagavimas, koregavimas, maketavimas, dizainas. Visa tai yra fiksuoti kaštai, kurie nepriklauso nuo knygos tiražo. Apie 40% yra išlaidos, priklausančios nuo tiražo. Tai autoriniai ir spauda. Užsienio autorių agentūrų autorinis mokestis dažniausiai yra 7-10% nuo mažmeninės kainos. Kuo didesnė knygos kaina prekybos tinkle - tuo daugiau leidykla moka autorių agentūroms. Keista, bet taip yra daugelyje agentūrų (yra ir tokių, kurios nuo didmeninės kainos skaičiuoja). Vidutinis tiražas Lietuvoje yra 1600 egz. Nesunku paskaičiuoti, kad tokiu atveju knygos savikaina gaunasi apie 15 Lt.
Grįžtame apie vieną tarpinę grandį, apie kurią Andrius nieko nepasako. Labai tikėtina, kad jis apie ją net nežino, nes jo knygą leidžia leidykla, kuri kartu yra ir leidėjas, ir platintojas, ir pardavėjas. T.y. Andriaus Tapino knyga praeina tik per tas pačias rankas nuo leidybos iki galutinio vartotojo - skaitytojo. Tiesa, jo knyga parduodama ne tik Pegaso knygynuose, bet šiuo atveju tai ne esmė. Kodėl? Nes teoriškai vis dar veikia konkurencija ir tada Andriaus knygos kaina skirtųsi ne iki 5 Lt, o 10 ar dar daugiau. Štai kokios dabar yra šios knygos kainos:
- manoknyga.lt - 44,42
- knygos.lt - 45,99
- pegasas.lt - 43,55
- Pegaso fiziniuose knygynuose - 48,39
- Vagos fiziniuose knygynuose - 47,99
Šiuo atveju leidykla gali parodyti, kad jų marža yra nedidelė, nes daug ką pasiima platintojas ir knygynai, nors realiai viskas lieka vienoje kišenėje. Kitu atveju - iš tiesų įsijungia platintojas, kuris leidyklai nuima galvos skausmą - sandėliavimą ir vežiojimą po visą Lietuvą. Kadangi Lietuvoje iki dabar nėra nė vieno gerai veikiančio platintojo, o yra tik vežėjai, tai dar labiau pabloginą situaciją. Grįžkime prie pinigų. Tarkime ,kad rekomenduojama knygos kaina (nurodyti tikslią pardavimo kainą yra draudžiama) yra tokia, kokią randame Pegaso knygynuose (t.y. didžiausia). Tokiu atveju 4 Lt nuo jos (8,26%) atitenka valstybei kaip pvm. Nuo likusios sumos (44,39) 48-45% atitenka platintojui su knygynu. Taigi, ne tik knygynui, kaip rašė Andrius. Priklausomai nuo knygyno, platintojas gali pasiimti nuo 30 iki 50% šios sumos. Kitkas lieka knygynui.
Padariau lentelę, kurioje aiškiai matosi kaip keičiasi leidyklos pajamos ir kaip leidybos rizika neveikia kitų dviejų proceso dalyvių. Iškart reiktų susitarti, kad tokios sąnaudos kaip darbuotojai, knygų dėliojimas, grąžinimas ir pan. yra visoms pusėms ir jas teisingai įvertinti čia nelabai įmanoma.
Pirmasis grafikas, kai knyga kainuoja 48,39 Lt.
Sutikime, kad ne už kiekvieną knygą žmonės gali mokėti tokius pinigus. Na o dabar tarkim, kad ta pati knyga kainuotų 29 Lt
Leidyboje yra toks dalykas kaip rizika. Nė viena leidykla negali 100% pasakyti, kuri knyga bus bestseleris, o kuri ne. Taip, yra knygų, kurių tikimybė netoli 100%, bet daugiausia tokių, kurių nežinoma ir beveik neįmanoma nuspėti. Štai čia ir yra rizika. Visoje grandinėje riziką prisiima tik leidėjas. Atrodytų nieko keisto, bet... pažiūrėkite į grafike esančias sumas, kurios atitenka kiekvienai pusei. Ypač tą, kur realizuojamas ne visas tiražas, o tik 70% jo.
Sprendimų šioje vietoje labai daug nėra, nes knygų rinka monopolizuota. Realiai yra tik 2 knygynų tinklai, platinimas kažkuriame ankstesniame amžiuje.
Iš kitos pusės, turbūt, nėra viskas taip jau blogai, jei leidyklų Lietuvoje keli šimtai. :)
M apsirengia naują suknelę. Pasižiūri palenkusi galvą žemyn ir sako: žinok čia dar papai tilptų
Konsultantai padeda įmonėms atlikti tam tikrus sprendimus. Kaip jie sako patys - mes nieko nedarome ir mums už tai labai daug moka. Laisvalaikiui tinkantis serialas, nes gilios prasmės ar prikaustančio scenarijaus nerasite. Rasite daug sekso ir tarpuose tarp jo - konsultavimo.
Iš tiesų — tai visiškai eilinis detektyvas. Pagrindinis herojus vaikšto visą laiką ant ribos ir tai jį turėtų padaryti išskirtiniu? Tačiau tokie 95% detektyvinių serialų ir jei juos žiūrite - patiks ir šis.
Problemų sutvarkymo, pagalbos įstaiga. Čia kreipiasi patys žinomiausi ir ne tik. Serialas ramiam laisvalaikiui.
Prasigėręs tėvas ir kalnas vaikų, kurie puikiai išgyvena be jo. Ne gana to — rūpinasi ir tėvu. Toks savotiškai kažkuo žavus. Tiesa, pažiūrėjus daugiau serijų supranti, kad nieko naujo nebeparodis, o važiuos „ant to paties“. Bet pažiūrėti pirmą sezoną, kad pajaustumėte tokį jausmą, kažkuo panašų į svetimos gėdos.
Pagal M. Bulgakovo knygą pastatytas serialas. Labai netgi neblogas ir todėl siūlau visiems pažiūrėti. Po šio serialo parsisiunčiau rusišką filmą. Nusivylimas buvo didelis, nes serialas geresnis nei kinas. Anglija laimėjo prieš Rusiją statydami kiną, pagal rusų autorių.
Laisvalaikiu galima žiūrėti, bet po pirmojo sezono taip ir nesupratau kame viso serialo esmė ir kur link jis eina. Pagal linijos nebūvimą jis panašus į muilo operas. Tik tik, kad yra įtampos. Antro sezono nebežiūrėsiu, bet gal jums patiks?
Detektyvė ieško dingusios mažos mergaitės. Jos ieško ir tėvas. Klausimas tik tame — ką jai padarė tėvas? Anglišku, australišku stiliumi pastatytas serialas. Tiesa, nelabai įsivaizduoju ką rodys antrame sezone, jei toks bus.
Tikrai neblogas serialas. Sužiūrėjau visas serijas ir laukiu kada bus dar. Jei įdomūs politikos juodieji keliai - tai jums. Valdžia pririša ir nepaleidžia.
Tikrai ne Holivudinis detektyvas. Anglai stebina savo sugebėjimu sukurti atrodytų visiškai snobišką serialą, kuris prikausto. Detektyvas. Nužudomas vaikas. Kažkuriais momentais primena „The Killing“, bet po to supranti, kad tai visai kitoks. Beje, pirmas sezonas su pabaiga.
Dar vienas detektyvas. Lavonas randamas ant tilto, pusiau Švedijos, pusiau Danijos teritorijoje. Matyt taip išspręstas statytojų konfliktas. Tikrai primena anglišką detektyvą, gal net aukščiau minėtą Broadchurch. Mano manymu labai neblogas detektyvas, mėgstantiems ramų, ne šaudau-gaudau, stilių.
Žiauriai kietas moteriškas serialas. Aš nebaigiau jo žiūrėti, nes jis toks moteriškas, kad net nejauku. Bet aš įsivaizduoju kaip jis turi patikti moteriškajai auditorijai. Iš pavadinimo aišku, kad viskas apie gimdyvių priežiūrą. Visos moterys privalo bent jau pabandyti pradėti žiūrėti!
Pažiūrėjęs visą sezoną taip ir nesupratau ar noriu jį toliau matyti ar ne. Na antrojo sezono kelias serijas pažiūrėsiu ir, tikiuosi, tada apsispręsiu. Serialas apie klonus, kaip jos viena kitą suranda ir kaip aiškinasi iš kur, kas, kaip.
Pradėjus žiūrėti tikėjausi labai daug. Gal net kažko panašaus į Game of Thrones. Pradžioje šik tiek nusivyliau, bet po to viskas įsibėgėjo. Įdomus ir kitoks serialas. Labai laukiu antrojo sezono.
Šaudo ir gaudo. Tačiau nemažai įtampos. Jei ne keli epizodai - sakyčiau, kad labai geras serialas. Tačiau mėgstantiems veiksmo filmus jį pažiūrėti būtina.
Jei nežinote kas toks John Adams - pasižiūrėkite. Istorinis mini serialas apie istorinę JAV asmenybę. Tikrai nenuobodžiausite.
Juodoji politika. Įdomus tuo, kad pavadinimas labai puikiai parinktas. Viskas statoma kaip kortų namelyje ir viskas, kas pastatyta, yra labai greitai sugriaunama. Labai neblogas serialas ir jei patinka ši tema — drąsiai žiūrėkite.
Cirkas. Tikras cirkas keliauja. Tačiau ne apie pačius numerius, o apie kovą velnio ir ... Aiškinimasis kas ir kaip. Netikėtai gerai ir įdomiai padaryta. Tikrai gaila, kad nutrauktas.
Geras serialas Vesternų ir laukinių vakarų mėgėjams. Neką atsilieka nuo „Hell on Wheels“. Labai gaila, kad tik 3 sezonai ir nutrauktas.
Nuostabus mini serialas visom prasmėm. Jei mėgstate nekomercinį kiną, jei lankotės „Kino pavasariuose“, jei norite, kad pažiūrėjus kažkas užsiliktų galvoje — tai jums. Labai rekomenduoju. Kiekviena serija kaip atskiras filmas, kuriuos jungia tik pati idėja. Kaskart vis kiti aktoriai, kitas scenarijus. Didelis atradimas ir didelis malonumas.
Šlamštas:
- Fringe. Daug matytų aktorių, bet visiškai belekas.
- Beauty and the Beast. Kažkoks ale detektyvas. Bet jau pats pavadinimas viską pasako.
- Cult. Tv šou persipynęs su realiu gyvenimu. Negali suprasti kas ir kur. Tai ir nereikia.
- Go On. Visiškai banalus ir nykus ale humoro serialas.
- Once Upon a Time. Tiesiog.
- The Following. Detektyvas. Blogietis kalėjime, gerietis policininkas. Labai banalu ir neįtraukiančiai.
- Transporter. Orientuotasi į filmo fanus, bet mano nuomone stipriai pro šalį.
Tėti, o čia vyriškas tualetas ar žmoniškas?
Skaitant Ilja Laurs knygą „Verslas naujai“ susidaro įspūdis, kad ji ne jo rašyta. Perskaičius gale randu „sudarytoja Neringa Medutytė“. Tada visas stoja į savo vietas. Nesu tas, kuris seka Ilja Laurs ir žiūri viską ką jis pasakoja, bet pora jo video teko matyti. Dalis tos info yra ir knygoje. Nuojauta sako, kad stebintys jį - viską jau bus girdėję.
Knyga prasidėjo kiek skystokai, labai paprastais ir elementariais pasakojimais apie tai, kas yra savo verslas, kaip tai sudėtinga, po to pasiekia vietą, kur viskas pasidaro įdomu. Arba kitaip sakant - kitaip, konkrečiai ir aiškiai.
Ar žinote kas yra Opcionas, Investuotojai, kuo skiriasi investavimas nuo paskolos, kokia prasmė investuoti, ar tikrai reikia bijoti investuotojų? Jei tik kažką girdėję - čia yra viskas tikrai konkrečiai ir aiškiai. Todėl šią knygą verta paskaityti visiems, kas galvoja apie savo verslą arba turi jauną verslą. Taip pat tiems, kas nesusidūrė su investuotojais.
Nors rašo, kad 192 puslapiai, bet realiai teksto būtų gal kokie 120. Labai plačios paraštės, didelis šriftas, dideli tarpai padeda knygą padidinti. Ir kažkaip man pasirodė nelabai tinkamas popierius.
Apibendrinant, šią knygą galiu rekomenduoti. Verta tai žinoti, net jei tuo dabar nepasinaudosite.
Visiškai be skonio skystis. 2/10
Šiandien į alusalus.lt klausimus atsako Vidmantas Čičelis. Į finalą pateko jo šviesusis elis, laimėjęs kategorijoje aukso medalį.
Papasakok apie save: kas esi, ką veiki ir t.t.
Man bene sunkiausias klausimas – „ką veiki?“. Iš vienos pusės turiu pastovų darbą, iš kitos… Galbūt galiu pasivadinti tam tikru statybininku. Savo laiku pastačiau didžiausią kultūrinį projektą Lietuvoje – rašyk.lt. Po to nemažai prisidėjau prie basketnews.lt statybos. Dar vėliau pats pasistačiau namą (netikintiems dar ir visą info sukeldavau į blogą nulis.lt). Kažkada, tik baigus mokslus, man pasiūlė kurjerio darbą. Nuėjau ir užtrukau lygiai dvi dienas. Jokios kūrybos.
Kada pradėjai virti savo alų? Gal prisimeni kodėl? Kiek iki šiol esi išviręs alaus partijų/litrų? Kokie stiliai mėgstamiausi?
Aš visada buvau tuo, kuris negali ilgai to paties valgyti ar gerti. Todėl alų pirkdavau pagal mano nuotaiką, o ne pastoviai tą patį. Begerdamas Švyturį pagal skonį atpažinau laiką, kada jį pradėjo gaminti Utenoje. Apie tai niekas nekalbėjo, niekur nerašė – tiesiog skonis buvo visiškai kitoks. Taigi, skonis man visada buvo daug svarbiau už logotipą. Stiprių gėrimų praktiškai nevartoju, todėl esu tik alaus gerbėjas.
Kai matydavau pažįstamiems dovanojant „alaus mašinas“ ar kaip jas vadina, kur iš mišinio pasidaro alus, į tai žiūrėjau įtartinai. Po to sužinojau, kad Jonas (west atviram aluj) pradėjo virti. Iki tol man alaus virimas buvo totalus kosmosas ir įsivaizdavau, kad jį virti gali tik kitose planetose. Savo gimtadieniui užsiprašiau įrangos. Tai buvo prieš nepilnų pora metų. 2011 spalį išsiviriau pirmą alų ir salyklo ekstrakto – Porterį. Pirmi kartai buvo labai baugūs, nes nieko nežinai, nėra kam parodyti ir pan. Po to viskas peraugo į žaidimą. Šiuo metu esu išviręs 473 litrus ir virsiu dar.
Man didelis džiaugsmas yra pats procesas. Atrodo lakstai pirmyn-atgal, bet iš tiesų tai poilsis. Man visiškai nesudėtinga palaukti 1,5 mėn. kol alus subręs, nes yra didelis malonumas gerti skanesnį alų. Šiokia problema yra su vieta. Vien dėl to numačiau išsikasti rūsiuką kieme. Net nežinau kokį alų mėgstu labiausiai. Man reikia keisti, man stilius – tai nuotaika. Pavyzdžiui vasarą be proto norisi kvietinio, žiemą – tamsesnio. Dievinu IPA. Mažiausiai mėgstu stiprų alų, dėl apsvaigimo (nepasakokite man apie kiekius!).
Papasakok šiek tiek apie savo alaus virimo įrangą, standartinį procesą.
Kartais žiūriu šiek tiek su pavydu į tuos, kurie susimeistrauja alaus virimo įrangą patys. Aš naudoju visiškai įprastus pirktus savasalus.lt įrangą. Tik šaldymui spiralę pasidariau. Tik kartą esu matęs kitus verdant, todėl norėčiau pamatyti kuo daugiau. Tada turėčiau su kuo lyginti patį procesą.
Iš kur sužinojai apie Aludarių taurę? Kodėl nusprendei dalyvauti? Kiek alaus pateikei, į kokias kategorijas? Kaip sekėsi? Ar tikėjaisi tokio rezultato?
Apie Aludarių taurę sužinojau iš socialinių tinklų. Nepamenu G+ ar FB. Po to atvirasalus.lt. Iš tiesų neplanavau dalyvauti. Neruošiau jokio alaus specialiai tam. Perkalbėjo anksčiau jau minėtas Jonas, kai paragavo Stauto. Net nežinau kodėl nesiruošiau dalyvauti. Gal dėl to, kad man svarbu pats procesas, gal dėl šiokios tokios baimės likti paskutiniu? Žodžiu, kadangi vieną įkalbėjo pateikti, tai kitą, kuris mano manymu buvo daug stipresnis pridėjau kartu. Gavosi po vieną į „Šviesiųjų elių“ bei „Porterių ir Stoutų“ kategorijas. Atitinkamai užėmiau 1 ir 2 vietas. Tai daugiau nei galėjau tikėtis. Bendroje įskaitoje buvau ketvirtas. Žinant, kad pateiktas alus buvo labai švelnaus skonio, tai daugiau nei pasiekimas.
Ar dalyvausi kitų metų Taurėje?
Bent jau dabar galvoju, kad kitais metais dalyvausiu. Pasistengsiu net kažką specialiai išvirti ir pateikti 2-3 kategorijoms.
Ačiū už pokalbį.
Nefiltruotas lageris
Witbier