Švyturys 20 statinių

Man džiugu kaskart, kai pamatau naują lietuviško alaus butelį. Na gerai, ne butelį, o tiesiog kai pamatau, kad kažkas keičiasi, stengiasi, kuria. Šitas alus visų pirma įdomus tuo, kad brandintas viskio statinėse. Tai tikrai persidavė skoniui. Nesu didelis alaus aprašinėjimo, alaus aromatų skaidymo specialistas, todėl to ir nerašysiu. Manau svarbiausi klausimai - ar pirkau, ar likau patenkintas, ar pirksiu dar, ar verta pirkti?

Ar pirkau? Taip, pirkau. Mokėjau beprotiškus 20 Lt. Šiaip nebūčiau pirkęs, bet mano džiaugsmas matant eksperimentus nurungė skaičius. Pirkau vieną butelį, nes daugiau neparagavus pirkti mažai kas drįstų.

Ar likau patenkintas? Likau patenkintas, kad paragavau pirmojo tokio lietuviško alaus. Tačiau jei kalba būtų apie skonį - nieko nuostabaus neradau. Negaliu aikčioti iš džiaugsmo.

Ar pirksiu dar? Tiesa sakant, jei tas alus kainuotų iki 5 Lt, nusipirkčiau dar pora tik tam, kad galėčiau užtvirtinti skonį. Dabar gi tikrai daugiau nebepirksiu. Kaina neproporcingai didelė.

Ar verta pirkti? Ne. Trumpai atsakymas būtų toks. Kai tik sužinojau jo kainą - sakiau, kad jo neišpirks. Galbūt suklysiu, bet iki dabar jo pilnos lentynos, o didžiausia reklama jau praėjo...