Mokyklinė literatūra. Vincas Mykolaitis-Putinas „Sukilėliai“. Patarimas apsileidėliams kaip aš - paskaitykite dabar. Sužinosite arba prisiminsite kaip buvo ir kodėl. Manote dabar blogai gyvenate? O vat mūsų laikais... :) 5 dienas per savaitę dirbti ne sau - buvo normalu. Kai kam. Kai kam atrodė, kad ir 6 dienas dirbti normalu. Kantrūs tie lietuviai buvo. Panašiai kaip dabar, bet jau kai išeina...
Šį kartą šiek tiek apie alų. Praėjo daug laiko, vis neprisėdau. Dabar kai kas spėjo pasimiršti, kai kas išbluko ir įspūdžiai nebe tokie švieži.
Pirmas dalykas, kuris mane nustebino - alaus pilstymas. Kitaip nei pilstant užsienietišką alų, jie savo alų pompuoja. Galima taip pavadinti. Kranai atrodo taip:
Traukinėdami tą juosą rankeną į save jie pripompuoja pilną bokalą. Jei susidaro putų - pompuoja tol kol jų nelieka. T.y. putos bėga per kraštus, bokalas paduodamas pilnutėlis. Jokių nupylinėjimų, pilstymų, laukimų kol nusės nėra. Foto rasta internete, gal niekas nesupyks. Beje, juokingas alaus pavadinimas pačioje kairėje pusėje - Pedigree. Tikrai toks yra, gėriau ir buteliais ir pilstomo. Bokalą net parsivežiau (nusipirkęs!).
Baruose niekas nevaikšto ir nepriima užsakymų. Visi nueina prie baro ir užsisako. Jei tai alus - palauki kol paduoda, jei tai kažkas, ką paduoti užtrunka ilgiau - atneša prie staliuko. Labai gera tvarka, labai viskas aišku ir gerai.
Buvau užeigoje, kuri vadinama seniausia Anglijoje. Stebino dar vienas dalykas - alaus kaina praktiškai tokia pat bet kurioje užeigoje. Nesvarbu ar ji turistų lankomoje vietoje, ar užkampyje, ar ji žiauriai krūtai padaryta ar ji atrodo kaip landynė. Bent jau Nottinghame niekur nereikia klausti alaus kainos. Alus čia kainuoja plius minus 3 svarai.
Bare buvo labai įdomus nuotykis. Pirkom porą alaus ir padavėm kortelę. Sako: sorry, korteles priimama tik nuo 10 svarų. Bet tuoj pat priduria - tu kai kitą kartą pirksi, aš galėsiu tau tuo 6 svarus grąžinti ir viską kartu nuo kortelės nuskaityti. Atrodo smulkmena, bet man neteko to girdėti Lietuvoje. Gali būti, kad tai ir dėl įstatymų ir dėl barų požiūrio...
Dar vienas dalykas buvo įdomu - Nottinghame yra baras bažnyčioje. T.y. bažnyčios pastatas parduotas verslininkams ir jie ten įrengė barą. Čia yra kelios foto kaip tai atrodo. Juokas ima kai pagalvoju kas būtų taip padarius Lietuvoje. Įsivaizduojate kokios eilės būtų prie baro? Kunigai be perstojo putotų, televizija apie tai rodytų ir pasakotų. Belieka tik viena - rasti ir įsigyti senovinę bažnyčią :)
Mano svajonė turėti anglišką pubą Lietuvoje ir toliau lieka. Pabuvus ten įsitikinau, kad būtent taip ir turi atrodyti ir būtent taip turi elgtis su klientais geras ir teisingas baras.
Metai baigėsi, praėjo dar du mėnesiai. Skaityti čia. Po to tęsiame. Tikiu, kad vistiek bus komentarų: o kiek kainavo rugsėjį, spalį?
Dabar jau visi pakomentavo tai galiu parašyti, kad čia yra visa elektros kaina. tiek moku už namą ir nemoku niekam nieko daugiau. Čia įeina: nuotekų valymo įrenginiai, vanduo, apšvietimas, buitinė elektra ir šildymas.
Tik dabar pastebėjau, kad Lesto turi skirtingus planus, kuriuos galima rinktis. Patogi (nors ir ne visai gerai veikianti) skaičiuoklė. Eisiu pasikeisti planą :)
Vieną dieną klausiau radijo ir šovė tokia mintis. Padiskutuokime?
Kai jums reikia paskolos - einate į banką. Pildote prašymus. Pasirašote sutartį, kurioje yra daug visokių sąlygų. Iš tiesų 99% žmonių net nežino ką pasirašo, nes bankų sutartys didelės ir prirašytos smulkiai. Bet ne apie tai čia. Jūs sutinkate mokėti palūkanas ir to laikotės. Jei nemokate laiku - su jumis paskolos sutartis nutraukiama, kreipiamasi į antstolius ar teismą.
O jei jūs esate bedarbis - jums reikia valstybės paramos. Einate į darbo biržą. Ten pildote prašymus. Kartais tenka eiti į seniūniją, Sodrą. Visur tas pats - pildote prašymus. O kiek sąlygų valstybė iškelia? Gal jau supratote apie ką bus kalba?
Gyvenime yra dalykų, kurie nebūtini ir be kurių galima išgyventi. Yra dalykų, kurie ne tik nebūtini, bet ir tam tikra prasme trukdo. Pavyzdžiui alkoholis ir rūkalai. Tai legalu, bet be jų kiekvienas gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą. Tai yra pramogos. O kas jei duodama paramą valstybė iškeltų sąlygą, kad visą paramos gavimo laikotarpį žmogui draudžiama vartoti alkoholį ir rūkyti? Pagauna - nutraukia sutartį ir nebemoka paramos. Tam tikrais atvejais galima dar griežčiau - turi grąžinti jau gautą paramą ar baudą sumokėti.
Dar viena jaunystės spraga. Danielius Defo „Robinzonas Kruzas“. Visi žino, bet ne visi skaitė. Juk aš buvau toks ne vienintelis? :) Buvau matęs ne vieną filmą, filmuką... Iš tiesų viskas buvo kiek kitaip. Kaip? Paskaitykite. Tikrai verta dėmesio knyga. Skaitoma labai lengvai, su šypsena. Ar žinote kiek metų Robinzonas Kruzas praleido negyvenamoje saloje?
Tikint wikipedia, Čilės valdžia 1966 metais salą, kurioje D. Defo apgyvendino Robinzoną kruzą, pervadino jo vardu.
Galite ir kiti man siųsti ar komentuoti (skaitau visus komentarus). Yra žmonių, kurie viską žino. Mane vadina lochu, berankiu, begalviu ir pan. Vieni tiesiogiai, kiti - gražiau.Mano labai prasta atmintis, todėl šį kartą Dainius padėjo prisiminti vieną tokių komentarų:
Vaikystėje praleidau tą laiką kai visi skaitė. Užlopiau skylę ir perskaičiau A. Diuma knygą „Grafas Montekristas“. Visus tris tomus. Suprantu, kad knyga jaunimui. Pirmas tomas labai normaliai susivalgė, netgi labai įtraukė vietomis. Antras tomas - nuobodus ir pertemptas. Trečias - banalus ir visiškai nykus. Taip, žinau, kad nesu literatūros žinovas, bet tai man ir suteikia teisę sakyti tai, ką aš gavoju ir kaip man atrodo perskaičius. Tai knyga, kurios savo vaikams nesiūlysius skaityti. :)
Šį kartą duoklę atiduodu namui. Ten gyvenantys lietuviai sako, kad jie labai pasiilgsta spalvų įvairovės ir grįžę į Lietuvą duoda akims atsigauti. O man beprotiškai patinka kai yra darna. Man patinka deranti asimetrija, man patinka panašių atspalvių paletė...
Nottinghame dauguma namų turi vieningą stilių. Tiesa, ten taip pat veržiasi baisūs šiuolaikiški betoniniai ar stikliniai monstrai, bet... ten jiems palikta nedaug vietos ir tai labai labai gerai. Raudonos plytos ir tamsūs stogai - štai kas vienija namus ten. Nebūtina, kad namai būtų vienodi, bet atspalviai turi būti nurodomi statybų sąlygų sąvade ir leidime. Tik taip rajonai bus harmoningi ir jaukūs, dings cirkai, kai kiekvienas nori išsiskirti. Nuvažiuokite į bet kurią didesnę gyvenvietę ir rasite bent vieną durnių, kurio stogas bus mėlynas, kai tuo tarpu visų kitų bus raudoni ar juodi.
Matote kokios jų durys? Jos spalvotos! Jos lyg mažas gyvas taškelis name. Jos absoliučiai neerzina ir nedarko visumos. Man jos nerealiai patinka. Žinoma, kiekvienose duryse yra anga paštui, aiškiai nurodytas namo numeris.
Jų namai vėjo perpučiami. Kiek girdėjau, prekybos centre perkant vatos poką, antrą gauni dovanų. Už jį sumoka valstybė. Panašiai yra ir su saulės baterijomis, kurių vis daugėja ant namų stogų.
Žinote kaip atrodo angliškos rozetės?
Jei manote, kad turint mūsų kištuką perėjimas būtinas - šiek tiek klystate. Galima išsiversti ir be jo. Viršutinė skylė yra blokatorius. Kol ten neįkišama - nieko neleidžia kišti į apatines. Čia kaip ir apsauga nuo vaikų. Į viršutinę įkišus kažką (kad ir raktą), į dvi apatines telpa mūsų kištukas :) Kartais visai naudinga, kad prie visų jų rozečių yra jungtukas, kuris atjungia įtampą rozetėje.
Jungtukai lygiai kaip ire rozetės, tik mygtukas per centrą. Man jie atrodo labai gražūs. Norėjau net nusipirkti :)
Nežinau kodėl jie vonioje, tualete naudoja tokius jungiklius:
T.y. jungiklis prie lubų su virvele: patraukei - įsijungė, patraukei - išsijungė.
Na ir vienas dalykas, kurio naudos ar priežasties niekaip nesugebėjau suprasti. Kam taip daro nesupranta ir ten gyvenantys lietuviai. Kalba apie vandens maišytuvus.
Tokiu kriauklių yra iki šiol prekybos centruose. Vandens maišytuvai pas mus, o ten čiaupai. Kairėj karštas, o dešinėj šaltas. Taip, vanduo nemaišomas, o bėga iš kiekvieno atitinkamas. Tai yra žiauriai nepatogu. Tai visiškas nesusipratimas :))
O šiaip te ndaug kas orientuota į praktiškumą, o ne papuošimus ir išvaizdą. Kai kas gali neatrodyti idealiai gražiai (kaip mes mėgstame), bet bus paprasta ir aišku kodėl. Toks požiūris yra teisingas.
Ačiū Viliui. Pagaliu nuvažiavau į Angliją, kur visi bėga, o aš - atostogavau.
Nustebino tai, kad jau pirmą dieną supratau kodėl žmonės ten bėga ir kodėl ten gyvena kitaip. Tai nėra tik piniginiai reikalai, sunku viską surašyti tiksliai ir konkrečiai. Tiems kas ten buvo gali būti ir neįdomu, bet tiems kas ne - galbūt...
Buvau tik Nottinghame ir jo apylinkėse, todėl mano įspūdžiai nėra tokie kaip iš Londono ar kelionių po visą Angliją. Viską skaidau į mažas dalis, kad neužknistų skaityti vieno ilgo įrašo :)
Kai kurie dalykai ten tiesiog logiški. Tarkim pėstieji eina per gatvę beveik visada per pėsčiųjų perėjas, bet žiūri į mašinas, o ne šviesoforo signalą. Policininkai tai mato, bet visiškai nekreipia dėmesio. Jei gatvė tuščia - kodėl pėstieji turi laukti?
Autobusų stotelės nusuktos ne į gatvės pusę, o į šaligatvio. Atrodo keistai, bet visai logiška - tokiu būdu pėstieji nestovi viena koja gatvėje, neaptaškomi šlapiu oru.
Gyvenau šalia seniausiojo pasaulyje futbolo lygos klubo. Stadionas, į kurį nenuėjau. Deja, nebuvo jokių rungtynių. Gal kas gali pasakyti kodėl pas mus taip nėra? Futbolo stadionas, firminė klubo parduotuvė, klubo baras (!!). Viskas logiška ir suprantama. Viskas taip kaip turėtų būti.
Įdomus faktas - visos gulbės yra Anglijos karalienės nuosavybė.
Šalis, kurioje yra daug tolerancijos, mandagumo ir mažai pykčio. Šalis, kurioje jautiesi lyg Lietuvoje, nors ne viskas taip pat.
Turint išvirtą alų (misą) prasideda pats pavojingiausias laikotarpis, kai alus gali būti užkrėstas bakterijomis. Kas tada? Surūgs.
Taigi, kuo greičiau alus atvėsinamas iki 18-23 laipsnių, tuo mažiau tikimybės, kad jis bus užkrėstas. Tuo pačiu bus mažiau nuosėdų.
Alų skaidresniu daro ir virimo metu (likus apie 15 min.) dedama kerpena.
Alų vėsinti galima labai įvairiai: statant į pilną vonią šalto vandens, statant į sniegą, darant šaldymo įrangą.
Aš pasidariau paprasčiausią: nusipirkau varinio vamzdelio ir jį jungiu guminiu prie krano. Paleidžiamas šaltas vanduo, kuris bėga per visą sistemą atiduodamas šilumą (šaltį) ir taip vėsina misą.
Ir iš arčiau:
Tada yra laukimas. Kai pasiekiama norima temperatūra, viską perpilame į rauginimo talpą. Svarbu, kad šioje talpoje misa būtų kuo daugiau prisotinta deguonies. Galima supilti į talpą ir gerai suplakti, arba pilti iš aukštai plona srove.
Ateina laikas alui įpūsti gyvybės. Misą užbarstome mielėmis.
Tada viską uždarome, įstatome alsuoklį, kad galėtumėm matyti ar dar vyksta rūgimo procesas.
Tęsiu savo virimo istoriją. Iš tiesų foto jau iš antro virimo, bet stengsiuosi viską aprašyti kaip buvo pirmą kartą (antrą lengviau ir greičiau).
Pats procesas priklauso nuo to kaip ir iš ko verdama. Galima tik iš grūdų, galima dalinai, naudojant ir salyklo ekstraktą. Kuo tai skiriasi?
Aš viriau iš grūdų ir ekstrakto. Grūdai sudedami į maišelį (tinklelį) ir užpilami šaltu vandeniu. Po to kaitinama iki 70 laipsnių ir paliekama pusvalandžiui. Šiuo metu išsiskiria visas saldumas. Kas supranta daugiau už mane gali pakomentuoti. Kiek aš žinau, grūdai yra daiginami ir tik pradėjus dygti jie yra vėl džiovinami. Kai kurie kepami ir gaunamas degintas salyklas. Prieš gaminant alų grūdus reikia suskaldyti. Ekstraktas yra grūdai kaitinti ir išgarintas vanduo. Vizualiai tai atrodo lygiai kaip medus. Skonį sunku apibūdinti. Kol neparagausi - sunku suprasti koks jis. Jaučiasi daug saldumo, bet jis nepanašus nei į medų, nei į cukrų...
Tiesa, viskas alaus gamyboje prasideda nuo švaros. Viską - puodą, įrankius, talpą, reikia dezinfekuoti. Paklius bakterijų - gali surūgti alus ir nieko nesigaus. Visame alaus gamybos procese šlykščiausi darbai susiję su švara. :)
Štai taip atrodo išbrinkę ištraukiami grūdai.Šis etapas trunka apie valandą.
Po to viskas užverdama ir labai pamažu supilamas salyklo ekstraktas. Jei pilsime per greitai - prisvils prie dugno.
Tada dedami kartieji apyniai. Mano kieme auga laukiniai apyniai. Jie turi iki 15 kartų mažiau kartumo, o tai reiškia, kad naudojant laukinius apynius, jų reiks iki 15 kartų daugiau. Recepte dažniausiai nurodoma kas kiek laiko kokie apyniai dedami. Aromatiniai dažniausiai dedami limus 10-15 min iki virimo pabaigos. Verdama apie valandą.
Po to - alus jau būna išvirtas.
Jau rašiau apie tai, kaip susipažinau su įranga, reikalinga virti alų. Dabar šiek tiek apie pačias medžiagas. T.y. iš ko gi tas alus susideda?
Alui reikia labai nedaug. Tik:
Tik tiek.
Apyniai
Tiems, kad nematė kaip auga apyniai, tai viršuje yra nuotrauka. Tai vijoklinis augalas su kankorėžius primenančiais spurgais. Būtent jie ir yra reikalingi. Tačiau neapsigaukite, apynių yra begalė rūšių, kurios skirstomos į karčiuosius, aromatinguosius ir dar bala žino kokius. Kuo ilgiau verda apyniai - tuo daugiau kartumo iš jų išsiskiria. Taigi, apyniai duoda kartumą, aromatą, skonį.
Salyklas
Visas alaus saldumas gaunamas iš salyklo. Galima naudoti skaldytus grūdos arba salyklo ekstraktą. Skirtumas kainoje (ekstraktas brangiau). Salyklo ekstraktas labai labai pirmena medų. Skonis kitoks (nors ir saldus), bet išvaizda tokia pati. Kiek kokių naudoti priklauso nuo recepto.
Mielės
Mielės pats geriausias dalykas aluje. Tik jų dėka alus yra gyvas. Tik jų dėka alus yra su laipsniais :) Iš tiesų mielės reaguoja su cukrumi ir gaunasi alkoholis. Cukrus šiuo atveju visas iš salyklo. Mielių negalima dėti i karštą vandenį, nes jos žus.
