Taip. baigėsi Kalėdos, liko 2 normalios darbo dienos, vienas darbo šeštadienis ir tada dar trys poilsio dienos. Kam poilsis, o kam besaikis gėrimas. Bet aš apie Kalėdas. Šios Kalėdos buvo geros. Matyt buvau nelabai geras, tai dovanų gavau nedaug, bet svarbu nuotaika. Kepurė, staliukas valdymui lovoje, knyga.

Kūčios man labai patinka, nes susirenkame su šeima. Vakaras būna ramus, su simboliniu alkoholio kiekiu: vynu ir alumi (man). Ko gero pati jaukiausia diena metuose. Ties, visą kūčių dieną pradirbau statybose, bet tai juk veža :)

Kalėdos būna mėsos diena. Taip pat per jas reikia važiuoti lankyti giminių (nelabai su savo giminaičiais bendrauju), susitikti su draugais. Taigi, pabuvojau Marijampolėje, po to vėl į Vilnių, susitikau su westuku. Kitą dieną susitikom su Ramunėle ir Justyte. Turėjom važiuoti su jo visureigiu po mišką pasivažinėti, bet sugedo :/ Kažkas su sankaba. Taigi, įkalėm po alaus ir nusprendėm važiuoti į Kauną picos valgyti. Kaune yra tokia picerija „Pas Paolo“, kur pati geriausia pica Lietuvoje. Važiuoti iškart būtų perdaug paprasta, nes 19:00 jie ėjo į teatrą, o į Kauną važiavome tik po to. Kaune vėl susitikome su westu, pavalgėme picos, atsigėrėme Budweiser tamsaus ir Tauro Ekstra alaus ir namo. Taigi, 4 dienos dingo net nepastebėtos. Dar kelios dienos atostogų būtų gerai.

Pirmą kartą pastebėjau keistą dalyką. Dalyviai: televizorius, blizgučiai (lietutis).

Turbūt visi pastebėjote, kad televizoriaus ekranas traukia blizgučius: blizgučiai prilimpa prie ekrano. Bet ar pastebėjote, kad kai per televizorių rodo tamsų vaizdą - jis traukia, o kai šviesų labai - jis atstumia? Jei netikite - labai nesunku išbandyti :)

 

 

Kaži kodėl išgirdus pavadinimą, pagalvoju apie Vikietiją. :) O alus iš Olandijos... Kažkaip mano nuomonė apie alų iš žalių butelių nelabai kokia, bet šis nustebino. Tikrai buvo verta paragauti. Jo yra mūsų parduotuvėse. Aš pirkau 0,5 l butelį. Saldžiai geras skonis.

Žinote kodėl aš nemėgstu Kalėdinių sveikinimų? Nes didžioji jų dalis būna spaminiai. Juos siunčia emailu ir ten „To“ visai nenurodomas arba nurodomas pats siuntėjas. Visus gavėjus suvaro į BCC ir galvoja, kad jau atliko pareigą. Nusišvilpti man ant tokių sveikinimų. Man daug smagiau negauti sveikinimo, nei gauti tokį.

Būna ir taip, kad po porą kartų tuos pačius gauni. O būna, kad sms sveikinimą atsiunčia (tiksliau persiunčia) pamiršę ištrinti savo vardą. Geriau nesveikinkime vieni kitų, nei taip.

Jei jau norite sveikinti - darykite tai asmeniškai. Tai reiškia, kad jūsų siųstas tekstas kiekvienam turi būti skirtingas ir pritaikytas jam. Taip, tai sunku, tai atima daug laiko, bet... Bet tai jau yra sveikinimas.

O aš pasižadu, kad kažkada irgi subręsiu Kalėdiniams sveikinimams. Tada siųsiu savo parašytus sveikinimus kiekvienam asmeniškai.

Kartais laisvalaikiu ką nors pridarau www.basketnews.lt svetainei. Ne blogąja to žodžio prasme, o jei pavyksta blogai - tai ne iš blogų paskatų  :)

Kažkaip vieną dieną sugalvojau (o tai buvo ne vakar), kad gal verta pabandyti blogų komentavimą perkelti ten. Kuo skiriasi blogų komentavimas? Ko gero didžiausi skirtumai - registracijos nebūtinumas, savo blogo ar svetanės nurodymas. Dar vienas dalykas, kuris manau labai padeda - naujų komentarų siuntimas el. paštu. Taip taip, nelabai seniai tai pasidariau čia  :)  Taigi, ėmiau ir perkėliau visą tą reikalą į basketnews.lt. Gaila, bet rezultatų negalėsiu pasakyti kokį mėnesį ar kitą. Tiesiog reikia, kad praeitų tam tikras laikas, kad pastebėčiau komentavimo skirtumus. Anyway, bet kokie pakeitimai visada tik į gerą  :)

Kokie prognozuojami pliusai šio pakeitimo?

• Daugiau komentarų (dėl kokybės nesu tikras)
• Patogiau lankytojui
• Didesnis lankomumas. Ši tendencija turėtų būti pastebėta per ilgą laiko tarpą

Tiesa, mano bloge tai veikia, nežinau ar gerai veiks ten: aš apie apsaugą nuo spam botų. Nieko sudėtingo, bet padeda: javascript. Taip, be jo neregistruoti vartotojai negalės komentuoti, bet sulaukti tūkstančių spaminių komentarų nesinori. Taip pat žiauriai užknisa skaičių įvedinėjimas iš paveikslėlio ar, dar blogiau, skaičių sumavimas. Tokiom tendencijom greitai teks taisyti gramatines klaidas sakiniuose, spręsti kvardatines lygis, atspėti dainuojamą melodiją... Mano bloge robotai nepalieka komentarų. Nuo žmonių neapsisaugosi, tačiau tikiu tuo, kad kuo daugiau žmogui duodi galimybių, tuo mažesnė tikimybė, kad jis tuo naudosis blogais tikslais.

 

 

Pirmas alus iš Argentinos. Oho kaip iš toli :) Labai netikėtai man jį parvežė lauktuvių. Butelis didesnis nei įprasta - 0,625 litro. Kažkaip smagu gerti alų iš šiek tiek magiškos šalies. Ant butelio prikabinta graži knygelė su pavaizduota vietove, iš kur kilęs alus. O skonis labai paprastas. :) Ačiū Kornei :)

Mano kolega nusipirko čipsų „Kryzpo“. Mačiau ir aš juos parduotuvėje, bet nepirkau. Kodėl? Nes galvojau, kad jie lenkiški. O jie pasirodo gaminami Čilėje. Tada susimąsčiau: kokios šalies produkcija asocijuojasi su bloga kokybe?

Ansčiau visi kalbėdavo apie blogą kiniškos produkcijos kokybę. Dabar tokios kalbos aprimusios, nes Kinijoje gaminama viskas. O Lenkijoje? Iš ten vežama daug prekių į Lietuvą, bet man kažkaip jų prekės pasitikėjimo nekelia.

Taigi, kokių šalių produkcija sukelia mažiausiai pasitikėjimo? Man:

1. Lenkijos
2. Rusijos
3. Kinijos

Pastaruoju metu pradėjo dygti daugybė internetinių parduotuvių. Vienos jų veikia, kitos nelabai. Yra parduotuvių, kurioje tik kelios prekės, yra kur jų daugybė, bet nėra jokios sistemos. Kokia gi turėtų būti el. parduotuvė? Iš tiesų ta, kuri sutraukia daug pirkėjų (ne lankytojų).

Daug žmonių, kurdami svetaines sako:
- Gal dar norėtumėm internetinės parduotuvės...
- Kam ji jums?
- Ne pardavinėsime savo prekes
- O ką gaminate?
- Baldus

Čia tikras ir nelabai retas atvejis. El. parduotuvės spėjo užvaldyti ir visi jų nori, net nepagalvodami kodėl. Baldais prekiauti bloga, nes:

• Baldus žmonės turi pačiupinėti, atsigulti, atsisėsti ant jų
• Baldų kaina dažniausiai siekia 1000 Lt ir daugiau

Internete geriausia prekiauti ne brangiomis prekėmis. Man sunku pasakyti tikslią viršutinę ribą, nes ji priklauso ir nuo prekių rūšies. Štai kompiuterines prekes galiu pirkti ir už 1000 Lt, nes:

• Apie jas viskas aprašyta internete
• Jas pačiupinėjus efektas minimalus
• Dažniausiai atėjus į kompiuterinių prekių parduotuvę, jūs tos prekės vistiek nepamatysite

Taigi, yra prekės, kurias palietus, pamačius realiai gaunamas didelis efektas. Tokias prekes sunku aprašyti ar pavaizduoti, todėl sunku bus ir parduoti. Pvz.: baldai, drabužiai... Yra prekės, kurios puikiai matomos fotografijose, bei technines charakteristikas galima sužinoti internete. Pvz.: kompiuterinės prekės, buitinė technika ar net automobiliai... Tokias prekes parduoti lengviau. Yra prekės, kurios teikia vidinį pasitenkinimą ir joms parduoti pakanka informacijos, komentarų apie jas. Pvz.: knygos, muzika, filmai...

Dar vienas el. parduotuvių skitumas: specializavimas. Internete prekiauti galima viskuo, bet pasirinkimas vienos srities prekių, jums gali padėti. Ar jūs knygas perkate maximoje? O drabužius? Aš suprantu, kad drabužiai ten gal ir pigesni, bet aš geriau jaučiuosi juos pirkdamas drabužių parduotuvėje. Su knygomis dar blogiau - joms reikia aplinkos. Maximose galima pirkti knygas, kai nėra šalia knygyno, o jums juodai nėra ką veikti. Tada nuspirkite detektyvą ar meilės romaną, atsigulkite paplūdimy ir ilsėkitės. Kai man reikia knygos aš einu į knygyną, kai man reikia drabužių - į drabužių parduotuvę, kai noriu pavakarieniauti - to nedarau prie vidury maximos stovinčių poros staliukų.

Mano patarimas norintiems prekiauti internetu - pirmiausia susigalvokite kuo prekiausite. Atsakymas „viskuo“ šiuo atveju netinka. Tada sugalvokite kuo jūs būsite kitokie, kaip pasieksite pirkėjus. Pirkėjai ir lankytojai skiriasi, todėl jums labiau turi rūpėti pirmieji. 

 

 

Vakar buvau kine. Nežinojau į kokį filmą eisim, todėl išsitraukiau mobilų, bandžiau atsidaryti kinas.info, bet mano telefono baterija nusėdo. Tada bandžiau su dar dviem, bet jiems pritrūkdavo atminties puslapiui užkrauti. Seni telefonai sux, ane? :) Taigi, nuvažiavome į Akropolį, atsistojome prieš naujai pakabintą švieslentę ir rinkomės iš tų filmų, kuriuos rodė netolimoje ateityje. Rinkomės atmetimo būdu ir liko Beovulfas (Beowulf).

Tik pradėjus rodyti supratau, kad tai ne tiek aktorių darbas, kiek kompų. Nežinau kaip tiksliai viskas vyksta, bet spėju dalis suvaidinama, po to perkeliama į kompus ir toliau jau kompai baigia vaidinti. Nesužavėjo manęs šis faktas, bet... Kuo toliau, tuo mažiau dėmesio į tai kreipiau, o galų gale netgi tas faktas pradėjo patikti. Šiandien paskaičiau apie šį filmą ir supratau, kodėl tam tikrais momentais veidai atrodo neatskiriami nuo tikrų, o tam tikrais šlykščiai negyvi. Pasirodo tokį filmą reikia rodyti ant specialių trimačių ekranų, kurių Lietuvoje nėra.

Tai epas, pasakojantis apie kovą su pabaisomis. Nepasakosiufilmo idėjos, bet tam tikrus momentus pakomentuosiu :) Filme yra dvi pabaisos (iš tiesų trys, bet...), su kuriomis kovojama. Pirmoji panaši į žmogų, tik šlykščia išore, be galo stipri, didelė. Niekaip negaliu suprasti kodėl ji tokia. Antroji - drakonas. Kodėl drakonas yra visiškai aišku, bet tada vėl grįžti prie pirmosios, o tada vėl klausimas: kodėl pirmoji buvo tokia? Visa kita yra atleistina, nes tai pasaka, nes tai kompų darbas. Tar kitko: Beavulfas - tai herojus. Jis keliauja, ieško ne tiek pinigų, kiek šlovės, garbės. Keista šiek tiek, kad jam neegzistuoja kiti: kariai, draugai...

O dabar apie mano visišką pesimizmą filmo pradžioje ir po to kardinaliai pasikeitusią nuomonę. Iš tiesų įtraukiantis ir momentais pastebi kaip įsitempi. Manau, kad verta pažiūrėti šį filmą. Jei jau neturime trimačių ekranų, tai nueikime bent ten, kur vaizdas bus matomas maksimaliai efektingai ir nežiūrėkime per kompą :)

Ar yra norinčių dalyvauti seminare apie bendravimą su klientais? Registracija tik 500 Lt. Paskubėkite.

Iš tiesų tai nesiregistruokite, nes čia ne reklama ir neorganizuoju jokių mokymų. Taip pat kainą iš oro paėmiau. Kodėl? Nes šeštadienį mano darbovietė (vos neparašiau „mano darbas“) suorganizavo mokymus. Turėjo važiuoti visi, išskyrus buhalterę ir valytoją. Jos su klientais nebendrauja. Vienas susirgo pirmadienį ir sirgo iki šiandien, o kita susirgo šeštadienį (kai jau reikėjo važiuoti). Taigi, važiavo visi 6 žmonės.

Ar patiko? Nu normaliai. Man labiausiai patiko, kad mergina, kuri vedė seminarą-mokymus, buvo tikrai pasikausčiusi. T.y. puikiai supranta apie ką šneka ir nesiparina dėl visokių klausimų į temą.

Ar sužinojau kąžką naujo? Turbūt kažką sužinojau. Gal daugiau priminė kai kuriuos dalykus. Bet mačiau, kad kolegos sužinojo, o tai jau gerai.

Kas blogo? Nedarykite klaidos ir neimkite į seminarus realių blogai klientams parašytų laiškų. Darbuotojai tikrai atskirs kur kieno atsakymas ir tikrai užsiparins labai. Geriau pimkite tikras situacijas ir perrašykite savaip.

Kas nepatiko? Vienos dienos savaitgalis :)

Kas dar gero? Man patiko vedėja. T.y. kaip ji gražiai bendravo ir davė dėmesio labiausiai jo reikalaujantiems žmonėms. Ji nepamiršdavo paminėti vardo ir paglostyti jų savimeilę. :)

Dar patiko pirtelė. Tiesa, buvome pilsiavietėje Margis. Jie sako, kad ten verslo ir laisvalaikio centras :) Ai, o seminarą organizavo Žmogaus studijų centras

 

 

Šito alaus išgėriau gan daug, todėl nuomonė kaip ir objektyvesnė :) Kai padarė akciją ir alus atpigo nuo 4,49 Lt iki 2,39, tai pasiėmiau visą dėžę. Kaip vienas draugas pasakė: „tikras alus“. Jis turi šiek tiek kartumo, bet labai nedaug. Labai neblogas alus. Jei jis visada kainuotų 2,39, tai nusipirkčiau dažnai. Tačiau negalime juk paneikti fakto, kad kai alus laaabai brangus - jis skanesnis :) Taigi, tikrai geras alus

 

 

Biržai seniai garsėja kaip alaus kraštas. Taigi, Rinkuškių alaus darykla turėtų būti girdėta daugeliui. Šio alaus didžiausias minusas - stiprumas (net 7%), O ir skonis kažkoks „skystas“, bet tuo pačiu saldus ir kartus. Man šis skonis nelabai...

 

 

Kažkada seniai seniai, dar utena alų pilstydavo ne tik į 0,5 l, bet ir į 0,33 l buteliukus, aš gėriau Utenos Porterį. Tą kartą kažkur ėjau ir pakeliui nusipirkau. Taigi, nugėręs kelis gurkšnius palikau butelį ant šaligatvio krašto. Nuo to laiko daugiau šio alaus neragavau. Patikėjęs tuo, kad mano skonis keičiasi - nusipirkau Utenos Porterio. Utenos logotipas parašytas labai neryškiai: ar iš baimės dėl kokybės, ar iš mandrumo... Ai ką čia daug rašyti, jo skonis ir toliau levas ir šio alaus dabar dar ilgiau nepirksiu.

 

 

Kartais (iš tiesų ne retai) nutinka taip, kad per vakarą išgeriu po kelias naujas alaus rūšis ir po to pamirštu aprašyti. Praėjus daugiau laiko pasimiršta ir skonis. Šį alų gėriau seniau, bet tik jį per visą vakarą. Todėl skonis išliko. Šiek tiek perdau „skystas“, bet bendras vertinimas tikrai neblogas. Jaučiasi kartumas, aiškus skonis. Ar pirksiu dar - turbūt taip, bet tada, kai norėsiu kažko atsigerti nesunkaus. Beje, tai Kauno alaus produkcija, kuri pasižymi natūraliu alaus brandinimu.

 

 

Vieną vakarą žiauriai užsimaniau tamsaus alaus. Taigi, susiradau lietuvišką porterį. Na net nežinau. Gal ir visai nieko, jei kas mėgsta porterį. Šiek tiek saldokas (toks ir turi būti), bet svarbiausia - natūraliai brandintas. Stiprokas - 7%.