Beovulfas

Vakar buvau kine. Nežinojau į kokį filmą eisim, todėl išsitraukiau mobilų, bandžiau atsidaryti kinas.info, bet mano telefono baterija nusėdo. Tada bandžiau su dar dviem, bet jiems pritrūkdavo atminties puslapiui užkrauti. Seni telefonai sux, ane? :) Taigi, nuvažiavome į Akropolį, atsistojome prieš naujai pakabintą švieslentę ir rinkomės iš tų filmų, kuriuos rodė netolimoje ateityje. Rinkomės atmetimo būdu ir liko Beovulfas (Beowulf).

Tik pradėjus rodyti supratau, kad tai ne tiek aktorių darbas, kiek kompų. Nežinau kaip tiksliai viskas vyksta, bet spėju dalis suvaidinama, po to perkeliama į kompus ir toliau jau kompai baigia vaidinti. Nesužavėjo manęs šis faktas, bet... Kuo toliau, tuo mažiau dėmesio į tai kreipiau, o galų gale netgi tas faktas pradėjo patikti. Šiandien paskaičiau apie šį filmą ir supratau, kodėl tam tikrais momentais veidai atrodo neatskiriami nuo tikrų, o tam tikrais šlykščiai negyvi. Pasirodo tokį filmą reikia rodyti ant specialių trimačių ekranų, kurių Lietuvoje nėra.

Tai epas, pasakojantis apie kovą su pabaisomis. Nepasakosiufilmo idėjos, bet tam tikrus momentus pakomentuosiu :) Filme yra dvi pabaisos (iš tiesų trys, bet...), su kuriomis kovojama. Pirmoji panaši į žmogų, tik šlykščia išore, be galo stipri, didelė. Niekaip negaliu suprasti kodėl ji tokia. Antroji - drakonas. Kodėl drakonas yra visiškai aišku, bet tada vėl grįžti prie pirmosios, o tada vėl klausimas: kodėl pirmoji buvo tokia? Visa kita yra atleistina, nes tai pasaka, nes tai kompų darbas. Tar kitko: Beavulfas - tai herojus. Jis keliauja, ieško ne tiek pinigų, kiek šlovės, garbės. Keista šiek tiek, kad jam neegzistuoja kiti: kariai, draugai...

O dabar apie mano visišką pesimizmą filmo pradžioje ir po to kardinaliai pasikeitusią nuomonę. Iš tiesų įtraukiantis ir momentais pastebi kaip įsitempi. Manau, kad verta pažiūrėti šį filmą. Jei jau neturime trimačių ekranų, tai nueikime bent ten, kur vaizdas bus matomas maksimaliai efektingai ir nežiūrėkime per kompą :)