Kroatiškas ir visai nieko alus. Neįspūdingas, bet skanus. Šiek tiek saldomo, kartumo nesijaučia visai. Antras kroatiškas alus, kurio skardinė išmarginta kroatiškasirgalių vėliava (raudonai balti kvadratėliai). Jie pamišę dėl savo simbolikos.

Namuose turime arbatinuką su švilpuku. Labai pykstu ant jo, nes žiauriai garsiai jis atlieka savo darbą. Turi staigiai pašokti ir bėgti.

Kai turėjau elektrinį arbatinuką - arbatą gerdavau po 3 ar 4 užvirimo.

Šianien viriau kiaušinius. Mėgstu skystus, todėl jie turi virti ne pilnas 2 minutes. Užviriau, prisėdau pri kompo. Girdžiu kažkas spragsi. Aha - vandens nulis, kiaušiniai su lūkštais kepa. Gal gali puodą su švilpuku padaryti?

Jau kokią trečią naktį negaliu normaliai miegoti. Prabundu, nes skauda nugarą. Nu dar iki pensijos tolokai, tai lovą pradėjau kaltinti, kad negera. Ir tik šiandien nuėjęs žaisti krepšinį supratau. Sekmadienį vienas gaidys kai tik pašokdavau - stumdavo į nugarą. Tuo metu suskausdavo, bet nefiksavau to. Jei taip žmonės jaučiasi ir senatvėje - tada senatvė sux.

Nuo šiandie nnebeturiu savo Golfo. Išvažiavo į Raseinius. Mano Golfas buvo 1992 m. gimimo, o pas mane nuo 2001 m. Pirkau labai panašiu metu, taigi, galima sakyti, kad išbuvo lygiai 7 metus. Pirkau jį tada už kažkiek dolerių (gėda, bet nepamenu), pardaviau už 1100 Lt. Kažkaip net gaila pasidarė...

O įvyko viskas maždaug per 1 valandą. Pabrowsinau kas superka senus automobilius, paskambinau vieniems - 600 Lt, o kitam saitę formą užpildžiau. Patys paskambino ir atvažiavo. Taigi 1 valanda nuo užpildymo iki susitarimo. O gal ir tiek nepraėjo  :) Po to jiems kelionė ir apie 16:30 ate...

Kai baisu - dabar žurnalistai negalės filmuoti tualetuose, valgykloje ir rūkykloje. Atrodo kaip ir normalu, bet visi žurnalistai sunerimo: o kaip gi dabar pagausime begerenčius seimo narius?

Absurdiškiausia šioje istorijoje yra ne Valinskas ar žurnalistai, o alkoholio pardavinėjimas seime.

Man patinka virti žirniai su spirgais. Retokai juos valgau kavinėse, nes ten juos visada pašildo mikrobangėje. O pačiam verdant reikia nepatingėti juos išmirkyti. Tokiu atveju jie nesuverda ir nebūna košė.

Dar mėgstu kiaulės kojas, ausis, uodegas. Kai kas mano, kad tai yra atliekos, o man žiauriais skanu  :)

Dar vieno mano rašinėlio juodraštis. Mama kažkiek bandė taisyti situaciją taisydama  :)

Vakar dieną teko susukti tokį maršrutą:

Vilnius - Ukmergė - Kaunas - Alytus - Vilnius - Kaunas - Marijampolė

Ne kasdien tiek prisuki. :)

Kelininkai nuo Kauno iki Elektrėnų normalii nuvalė, o kuo arčiau Vilniaus tuo blogiau. Kartą lenkiau važiuodamas maždaug 60-70 km/val. Ir ratai prasisuka. Na tokiu greičiu, kad prasisuktų dar nebuvo man nutikę. Tada nusiraminau ir supratau, kad niekur nenuskubėsi  :)

Mam rado pora mano mokyklos laikų rašinėlių. Tai įdėsiu pasijuokti  :)

Pusantros savaitės juodo darbo ir jau dengiamas stogas. Kažkaip vis atrodė, kad likę tik keletas smulkmenų ir stogą galima dengti. Tos smuklmenos užtruko tiek laiko. Ryte į statybas, grįžti kai tamsu. Ne namo, bet mano stogas nuvažiavo  :)  Net sugebėjau peršalti :)

Taigi, sutvarkiau visus kraštus. Apačioje užkaliau po lentą ir vėliau (stogdengiai) uždėjo skardą. Ją vadina lašeline. Kažkaip labai blogai matosi, bet...

Toliau visi kraštai, parapetai, kaminėliai. Tada jau lydoma danga. Galiu tik aprašyti kaip mačiau. Dangą lydo nuo viršaus į apačią. Galima ir kita kryptimi, bet svarbiausia, kad tokiu atveju nuo apačios pradėti. Visą pirmą sluoksnį būtina sutvirtinti mechaniškai. Yra specialios plokštelės, kurios prisukamos medsraigčiais. Jomis sutvirtinami dangos kraštai, kurie vėliau užsidengia kita juosta. Galai juk užleidžiami vienas ant kito. Jokie kraštai neužleidžiami ant parapetų ar kaminėlių. Tai daroma vėliau.

Dar vieną dalyką sužinojau: kur yra statūs kampai, į juos dedama akmens vata (kieta).

Šiek tiek vaizdų:

Čia vieną dieną pas mus buvusiems svečiams aiškinau kaip išvažiuoti į Kauno kelią:

Išvažiuodami iš kiemo sukate į dešinę ir iškart vėl į dešinę. Už naujo pėsčiųjų viaduko ir prieš kitą sukate į dešinę ir vėl į dešinę. Nusileidžiate nuo kalno ir sukate į dešinę. Privažiuosite degalinę ir sukate į dešinę. Už Gariūnų vėl į dešinę ir jau te nkur jums reikia.

Normaliai - pasuki 7 kartus į dešinę ir jau Kauno kelyje.

Šiandien Senuokuose buvau, tai vėl prašė parodyti kuprinę. Pakvietė apsaugą, pasakiau, kad nerodysiu, bet policijos nekvietė. Tai pardavėja nueinant pasakė: tai paliekame šitą ant jūsų sąžinės. Pizdec, vos neapsiverkiau.  :))

Pamiršau parašyti, kad pagaliau pasirašiau sutartį su RST.

Kai nuėjau - mane pasiuntė tolyn, nes kovą pas juos keitėsi įkainiai ir... teko perdaryti sąmatą. Papildomi 100 Lt. Taigi, man kainavo 4118 Lt ir po 90 darbo dienų turėsiu iki sklypo atvestą elektrą. Ar ne absurdas, kad 70 m kabelio pravesti reikia puspenkto mėnesio? Tebūnie yra kaip yra, bet pasirašiau ir kovą turėsiu spintą su elektra. Po to reiks dar ten n žingsnių padaryti, kol pajungs į namą.

Na po truputį, po truputį dirbu. Dabar stengiuosi stogą užsibaigti, tada apskardinti ir užsidengti. Labai noriu spėti iki žiemos.

Dabar nusipjaunu gegnes, prisisuku skersiunius, kad pakalimas būtų horizontalus.

Taip pat sujungiau ir terasos ir namo stogus.

Dar plėvele aptraukėm paskutinę likusią sieną:

Ir pasibandžiau vieną langą (didžiausią) uždengti plėvele. Taip padarysiu su visais prieš žiemą:

Penktadienį vakare grįžau namo. Pas kaimynus (greičiausiai durys priešais) skambėjo žadintuvas. Šeštadienį ryte išvažinėjau - žadintuvas vis dar skambėjo. Gržau šiandien (kadangi jau po vidurnakčio, tai pirmadienis), o žadintuvas vis dar skamba. Arba kažkas labai kietai miega, arba išvykęs, bes žadintuvo batareikos vistiek ilgai laiko.