Iš kur ten Sodroje bus pinigų kai jie nesugeba tarp skyrių susikalbėti... Štai vienas faktas tvarkant pensiją:

liepė atnešti iš darbovietės pažymą su darbo užmokesčiu nuo 1984 iki 1994 metų. Oki. Atnešė padavė. Skambina ir sako:

- Įmonės pavadinimas pasikeitė per tą laiką. Mums reikia dokumento, kuris tai įrodo.

- Bet tai jums gi pranešami tokie dalykai

- Taip, bet čia Sodrai, o mes pensijų skyrius (suprask tai kitas pasaulis tame pačiame pastate, po tuo pačiu vardu). Jei mes siųsime jiems užklausimą - labai ilgai truks. Mums paprasčiau nusiųsti tiesiai jūsų darbovietei. Tada gausime atsakymą per 2 savaites. Bet jei jūs nuvažiuosite ir atvešite, tai bus dar greičiau.

Na ir kaip galima nesikeikti kai tokia tvarka? Tame pačiame pastate gauti atsakymą trunka 1 mėnesį!!! Neperdedu, nes kai dalis dokumentų buvopirmame pensijų skyriuje, o reikėjo eiti į antrą tai mėnesį užtrunkakol dokumentai atkeliaus iš pirmo į antrą. Kas buvo Vilniaus Sodroje, tai gal žino, kad įėjus į pastatą pirmas yra kairiau, o antras - dešiniau.

Atrodo įmonėje yra labai tvarkinga, kai kiekvienas aiškiai žino ką daro ir tik tai daro. Tačiau kartais tai patogu tik įmonei, o apie klientą pamirštama. Man prireikė spynos širdelės. Kodėl ir kaip aprašysiu kitą kartą, bet kadangi durys buvo iš Megrame, nuvažiavau ten.

Pirmas žmogus. Tik atėjus atsisėjau prie vadybininkės, kuri paskambinus i kažkam pasitikslino ir atspausdino užsakymo lapą, bei sąskaitą, paprašė pasirašyti. Paprašė pereiti prie šalia esančio stalo, kur galėsiu sumokėti.

Antras žmogus. Persėdau, atspausdino kasos pajamų orderį, pasirašiau, sumokėjau.

Pirmas žmogus. Grįžau pas pirmą, man papasakojo kai reikia nueiti į kitą pastatą. Ten yra cechas, o jo viduje laiptai į antrą aukštą.

Trečias žmogus. Nuėjau kur sakė pakeliui pasitikslindamas kelią. Ji atspausdino sąskaitą faktūrą, paprašė pasirašyti ir palydėjo prie kito darbuotojo tame pačiame kabinete.

Ketvirtas žmogus. Su juo nuėjome į sandėlį, kur paieškojęs spynos nerado tiksliai tokios pat. Nuėjome kažkur susiradome kitą žmogų.

Penktas žmogus. Taigi, visi kartu grįžome į sandėlį, kur man padavė širdelę.

Kai pagalvoji, tai smagu - visi turi darbo, visi kažką tą dieną nuveikė. O klientas... Ai, ką čia apie jį bekalbėti...

Tuo metu, kai vieni fotografuoja ir aprašinėja - kiti vagia foto. Čia dar vieni apsivogę. Čia mano originalas: http://www.nulis.lt/detales-pagrindas.html

Ačiū skaitytojui už komentarą su nuoroda

Nepradėkite rašyti, kad tai čekiškas alus. Taip, jis čekiškas, bet pagamintas Lietuvoje. Ko gero labiausiai alumi išgarsėjusiame Lietuvos mieste - Biržuose. Man čekiškas alus yra kažkas ypatingo.

Visai neseniai pradėtas gaminti, šis alus nėra tas, dėl kurio verta mesti gerti lietuvišką alų. Tiems, kam patinka šokolado (rašo, kad kavos) priekonis šis alus turi būti labai teisingas ir geras. Man patinka kiek kitoks alus, bet šio neatsižadu. Man tamsus labiau patiko.

Jau rašiau apie juodgrindžių betonavimą.

Prisimenant buvo tokie sluoksniai:

1. Smėlis
2. Santechnika
3. Plėvelė
4. Betonas. Dėjo vibrą, todėl tinklo nereikėjo.

Po to ant betono paklojau putų polistirolą:

Lentelės ten tik tam, kad klaupiantis keliais labai neįspausti. Aišku, kad po to atėjus darbininkams (šildymą vedžiojo) jiems neatrodė tai svarbu  :)  Dėjau 5 cm storio dviem sluoksniai taip, kad persidengtų siūlės.

Štai taip atrodė kai jau buvo viskas uždengta:

Tada atvažiavo santechnikai ir pastatė trapus. Trapai skirti vandeniui nubėgti grindyse. Kai viskas baigiasi, matomos tik grotelės.

Matyt kai kam užklius žali plotai:

Visur naudojau EPS-80 polistirolą, o žalias - tai ekstrudinis putų polistirolas. Jis skirtas didelėms apkrovoms. Dėjau po vonia, po akvariumu ir po boileriu. Tose vietose dėjau tik 5 cm storio, bet jis yra su špyntu, todėl siūlės iškart persidengia.

Po to ėjo plėvelė ir armavimo tinklas.

Tinklas betonavimui nebūtinas, nes tokiu atveju vietoj jo deda vibrą. Dabar jis reikalingas ne tik surišimui, bet ir šildymo vamzdžio pririšimui. Skylių dydis pas mane yra 15x15, bet čia priklauso nuo to ar bus šildomos grindys, koks šildymas...

Viskas paruošta betonavimui.  :)  Vakar jau išbetonavo ir po savaitėlės galėsiu viduje daryti ką norėsiu  :)

Darant kiekvieną etapą sužinau naujų dalykų, kurie kitiems gal ir pasirodys juokingai paprasti. Manau, kad nesu tas vienintelis to nežinojęs.

Plastikiniai užtraukiami dirželiai žinomi visiems. Aš jiems jaučiu kažkokį fetišą. Matyt panašiai mistinis dalykas yra pakavimui skirtas plastikinis dalykas su burbuliukais, kuriuos spaudant jie sproginėja.  :)  Taigi, sužinojau, kad balti yra daug tvirtesni už juodus.

Armavimo tinklo reikia pirkti daug daugiau nei namo plotas. Jie persidengia. Nepagalvojau, kad tiek daug ir teko važiuoti pirkti du kartus. Paskaičiavau dabar ir man gavosi 22% daugiau.

Antro etapo sluoksniai yra tokie:

1. Putų polistirolas EPS-80 10 cm storis 
2. Plėvelė (200 mikronų)
3. Armavimo tinklas
4. Šildymas
5. Betonas

Kadangi po kiekvienos knygos paminėjimo komentatoriai parašo, kad nereikia reklamos, bet neskaito ką jiems atsakau, tai... Dedu tik tas knygas kurias dabar perskaitau. Kadangi jas vienaip ar kitaip dedu, todėl ir linkus sudedu. Tikiuosi be tik paveikslėlį žiūrite, bet bent pradžią paskaitote  :)

Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“ knyga kaip pavyzdys minima daugelyje mokymų. Norite sužinoti kuo Buda yra toks ypatingas? Čia sužinosite dalelę to. Pati knyga man nepatiko - smegenų plovimas ir dar pakankamai prastas.

Tiesa, pameluočiau jei pasakyčiau, kad nėra ko pasiimti iš jos. Yra. Man labiausiai patiko skaičius 21. T.y. jei kažką nori pasiekti - daryk tai 21 dieną. Po to galėsi nebedaryti. Skaičius nurodo konkrečią ribą, ko žmogus turi siekti. Tarkim mesti svorį iki kažkiek kilogramų yra daug sunkiau nei laikytis šiokios tokios dietos 21 dieną. Tuo pačiu jei jau 21 dieną kažką darai, po to viskas atrodo kitaip.

Pastaruoju metu vis rečiau pataikau į gimtadienį, kur būtų dainuojama „Ilgiausių metų...“. Visi persimetė ant „Su gimimo diena... (hapy birthday vertimas)“.

Daug klausimų buvo kas ten tokio bus viršuje. Vieną sieną užsikaliau ir galiu parodyti:

Foto galėtų būti ir geresnė, bet jų dar bus, o čia tiesiog bendram vaizdui  :)

Iš pradžių man atrodė labai keistai, vėliau - normaliai, o dabar tikrai patinka.  :)

Nežinau pavadinimo vieno filmo. Kažkada man labai patiko. Dar įdomu, kad mačiau du filmus, kuriuose žiūrėjo televizorių ir per jį rodė mano ieškomą  :)

Filmas nespalvotas. Žmogus šoka nuo tilto ir jį ištraukia angelas sargas. Po to mato gyvenimą tokį, lyg jo nebūtų buvę: niekas jo nepažįsta, kai kas pasikeitę. Gale filmo Kalėdų eglutė yra  :)

Gal kas žino pavadinimą?

Mokykloje visiems privaloma perskaityti Balio Sruogos knygą „Dievų miškas“. Aš, kaip perestukinas, neperskaičiau. Tiksliau perskaičiau 2/3 knygos ir... nebaigiau. Dabar perskaičiau visą. Keista buvo tai, kad skaičiau kaip visiškai kitą knygą. Prisiminimuose viskas buvo kitaip.

Keista kaip autorius po tokių išgyvenimų sugebėjo rašyti su sarkazmu.

Kelis kartus mačiau po nedidelę dalį filmo, bet neatsimenu kodėl jo nepažiūrėjau. Dabar bus gera proga.

Džono Irvingo „Sidro namų taisyklės“ žiauroka knyga. O gal reiktų sakyti ne saldi? Vaikų namai, gimdymai, abortai. Prie ko čia sidras? Sidro namai yra kitame pasaulyje, nei tas, kuriame yra Sent Klaudo vaikų namai. Tiltą tarp jų nutiesia vienas abortas.

Knyga, kuri lieka galvoje.

Kitos nuomonės:

• Apvaisinimo Padariniai - Meilės Aukos. 
• Taisyklės, kurios gali būti laužomos?
• Tai graudoka bet dinamiška našlaičio istorija, pilna šlykčiausių žodžių , sukeliančių gailestį ir nusivylimą.

Nesu marketingistas, reklamščikas ir pan. Tiesiog mano pastebėjimai, kurie padėjo Švyturiui perdegti.

Pradėkim nuo to taško, kai Švyturys buvo pačioje kalno viršūnėje ir švietė taip ryškiai, kaip niekada nebešvies nė vienas kitas.

Ko gero dauguma pamena posakį „alus tik Švyturys“ (taip aš apie alų). Jis buvo žiauriai gajus - visi gerdavo tik Švyturį. Jei kas nusipirkdavo kitokio alaus - sulaukdavo pašaipų. Dar įdomus faktas - Švyturys ir Švyturio Eksta buvo tas pats. Kitos Švyturio rūšys buvo pakenčiamos, bet Ekstra gėrimas sulaukdavo visų pritarimo. Buvo tokie laikai. Kas dabar parduotuvėje perka Švyturio Ekstra?

Mano prisimenamos klaidos, kurios „padėjo“ Švyturiui:

1. Vienu metu Ekstra pradėjo gaminti ir Utenoje. Dažniausiai šis alus būdavo vežamas į rytų Lietuvą. T.y. ir į Vilnių. Skonis buvo diena - naktis lyginant su Klaipėdos. Dabar, kiek žinau, Utenoje Ekstra negamina.
2. Reklamų pigumas.Kažkuriuo metu Švyturys pradėjo kurti „pigius“ reklaminius klipus. Taip jie nusileido arčiau jį besivejančių konkurentų.
3. Išleido alų Ekstra Draught. Idėja išleisti gyvą alų nebuvo bloga. Gyvas alus buteliuose yra teisingas žingsnis, bet...Tokiu būdu jie sudarė konkurenciją savo ir visos Lietuvos populiariausiam alui. Jie pradėjo konkuruoti patys su savimi. Geriausią alų patys pavertė nebe geriausiu.
4. Padarė „Klasikinę Švyturio kolekciją“ (Baltijos, Draught, Baltas), kurioje vienintelis Baltijos alus yra senas ir kaip klasika. Ekstra joje nėra.
5. Dabar suka reklamą, kur kažkokie šlykštūs snukiai vejasi bačką alaus. Fone skamba muzika kaip Kusturica filme. Aš visada perjungiu tv kanalą tik pamatęs tą reklamą. Parduotuvėje pamatęs Ekstra alų prisimenu ją ir visada neprisiverčiu pirkti.

Paskaičiau čia apie Vidžiūno vairavimą išgėrus ir... nieko. Jis liko nenubaustas. Visada labai jautriai reaguoju į girtų vairavimą. Visada pasakau besigiriantiems tuo, kad yra lochas.

Aš manau, kad sunkus girtumo laipsnis yra sunkinanti aplinkybė, todėl sužalojus ar užmušus žmogų turi būti baudžiama kelis kartus griežčiau. Bet štai Vidžiūnas lieka nenubaustas... Gerai, kad tą kartą niekas nenukentėjo.

Konservatoriai jo neišmes. Lygiai kaip neišmetė po įtarimų kyšininkavimu.

Kuo toliau tuo labiau jis jausis nenubaudžiamas ir kai užmuš žmogų - jį teis. Gal nuteis lygtinai, o jis nesupras už ką.

 Visiškai eilinis alus

Mario Puzo knygos „Šeima“ pradžia manęs nesužavėjo. Nemečiau šalin ir nepasigailėjau.

Tikėjausi, kad tai bus kažkas panašaus į Krikštatėvį, o pasirodė - apie šventąjį sostą. Kad ir kaip būtų keista - įpusėjus supranti, kad Šeima nuo Mafijos mažai kuo skiriasi. Popiežius, Kardinolai, Šeimos. Žudynės, gandai, papirkinėjimas, šnipinėjimas, „draugystės“, išdavystės...

Taip buvo kai valdė Bordžos. Yra šlykštokų vietų, bet paskaitęs dar kartą prisimeni kaip krikščionybė plito ir kas buvo jos skleidėjai. Kiek mes žinome apie dabartinės bažnyčios paslaptis? Ko gero labai mažai, bet kartas nuo karto išlendantys ir greitai nutildomi pedofilijos faktai daug pasako.

Paskaitykite. Tikrai to verta knyga.