Paklausiau M kas yra paslaptis. Sako, kad nežino. Tada papasakoju apie tai. Sakau:
- Tik niekam negalima sakyti. Ją girdėjo mamytė, tu ir aš. Daugiau niekam nesakome. Supratai?
- Taip.
Šiandien ryte ruošiamės pas močiutę. Ji atsikelia ir sako:
- Žinai... aš sugalvojau kaip galima sakyti. Galima sakyti:
- Aš kai ką žinau, bet nesakysiu.
Pasijuokėm. Pabuvo kokią valandą pas močiutę. Man skambina M:
- Žinai tėti... o galima aš pasakysiu tik močiutei ir R, o daugiau tikrai tikrai tikrai niekam nesakysiu...

Žaidžia M ne su manim. Sako kelkis jau laikas į darbą.
- oi tingiu keltis...
- aha mergaitės tai netingi. Jos ilgai nemiega, kaip berniukai.
Pagalvoja sau ir sako.
- bet mano tėtis tai ansčiau už visus namie keliasi. Kažkas su juo negerai.

M gavo dovanų kvepalų. Džiaugsmas:
- Dabar galėsiu kvėpintis kaip žmona!

M apsirengia naują suknelę. Pasižiūri palenkusi galvą žemyn ir sako: žinok čia dar papai tilptų

Tėti, o čia vyriškas tualetas ar žmoniškas?

Didelis mūsų džiaugsmas.

M su mama žiūri teliką. Klausiu jos:
- O tu juk niekam nemeluoji?
- Tėtukui tik meluoju.
- O tai kodėl?
- Na pas močiutę Dalią prisižiūriu "Moterys meluoja geriau" ir meluoju.

M gavo šokolado. Po kažkiek laiko klausiu:

- O tu šokoladą suvalgei?
- Taip.
- O kodėl nepasidalinai?
- Hm... Tai dabar iš naujo bandom valgyti

Trejų metų proga viešinu vieną foto :)

Senokai bedėjau, tai kartą per pusmetį juk galima?  :)

Jau kiek daugiau nei pusantų metukų. Bando kalbėti, veikla non stop. Didelis džiaugsmas.  :)

Aš niekaip negaliu atsistebėti. Jei vaiko nematau savaitę ar dvi, ją vos galiu atpažinti. Nė kiek neperdedu. Tikrai per tokį sąlyginai trumpą laiko tarpą taip nutinka.

Ar žinote kiek kainuoja medinė vaiko maitinimo kėdutė? Greičiausiai daugiau nei pagalvojote.

Sugalvojome nusipirkti pigiau, o tada prasidėjo iiiiiilgaaaa kelionė  :)

Mes nusipirkome per Ebay gerokai pigiau. Problema tik viena: jas pristatė tik į UK. Nusiuntėme Ričardui. Jis surado per UK skelbimus kad gabena krovinius į Lietuvą. Nuvežė į kitą miestą ir perdavė. Tai buvo gruodžio vidurys. Po to sekė pažadai, pažadai, pažadai, pažadai, pamiršimas įdėti į mašiną, siuntimas mikriuku į Marijampolę, tada paima tėvai, tada Gytis į Kauną ir šį šeštadienį jau patys pasiimsime ją Kaune. Tiksliau jas, nes pirkome su kitais draugais.

Štai tokia trumpa kėdučių kelionė, kuri truko daugiau nei 4 mėnesius. Ir viskas todėl, kad norėjome sutaupyti. Pasimovėme tik su siuntimu.

Pagaliau metukai. Turi 7 dantis ir moka vaikščioti.

Niekada nepagalvojau, kad toks nerealus džiaugsmas yra, kai vaikas pradeda vaikščioti. Tikrai, nežinau kur dėtis kaip linksma.

Morta niekada nešliaužiojo. Niekada neropojo. Pastaruoju metu jau buvo pradėjusi šiek tiek vaikščioti palei sienas. Toli neidavo, bet jau labai reikiamą atstumą nueidavo. Porą kartų užsimiršusi pasileido, o po to padarė po du žingsnius. Bet tik tiek.

Šiandien pradėjo vaikščioti. Pradžioje ėjo, bet pati nesuprato. Po pietų pradėjo suprasti. Ir dabar atsistojusi rodo abi laisvas rankas - suprask nebereikia laikytis. Ir duodasi nuo vieno prie kito nesilaikydama. Džiaugsmas vienodai didelis visiems.