Cookie Consent by TermsFeed

Vaikai

V ir šachmatai

B vaikšto su knygele. Matau, kad tai mano vaikystės knygelė apie šachmatus, kurios taip ir niekada neperskaičiau. Žinau kaip šachmatų figūros juda ir tai viskas.

V pabuvęs su seneliais išmoko taip pat "žaisti". Kartą mane įkalbėjo ir bendrom pastangom gavosi, kad pralaimėjau.

- O kokia knygelė. Apie šachmatus, - sakau aš ir žiojuosi, kad nuneštų broliui paskaityti

- Nunešk tėčiui, kad išmoktų prieš brolį žaisti! - rėkia V iš kito kambario.

V: močiutė vs indaplovė

V: mano močiutė tokia greita, nesuprantu kaip, tik išgeriu arbatą ir jau švarus puodukas. O namie indaplovė plauna plauna, plauna plauna, žiauuuuriai ilgai. Močiutė žymiai greitesnė.

B nusirengia grįžusi iš lauko

B, kaip ir kiti vaikai tokiam amžiuje, bando mūsų ribas ir kantrybę. Mes stengiamės tai ignoruoti (tik nereikia pasakoti kaip teisingai auklėti vaikus. Taip, tai - ne "auklėti", o "ugdyti").

Žodžiu grįžta ne ilgai pabuvusi B iš lauko. Drabužinėje prasideda: 

- Aš nemoku, man nepavyksta, nurenk mane.

B ir medžių šukavimas

Ruduo - laikas balinti medžius. Mišinys, teptukas ir prie darbo. Išeina B į kiemą, priėjusi žiūri, žiūri ir klausia:

- Tėti, o kodėl tu medelį šukuoji?

B ir Cyc

Kadangi daugelio vaikų problema yra "nedaryti į kelnes", mes nuo M laikų sugalvoję skatinti už rezultatą. Taip neigiamos emocijos išblanksta. Kaskart ant puoduku padarius "kaku", B gauna saldainį.

- Kaku, kaku, kaku, kaku ir bėgame iki puoduko.

Padaro ir stojasi. Aš:

- Palauk, gal dar kas pavyks.

Kelis kartus deramės, kol galų galė B:

- Cyc.

V ir M ginčijasi kuo būti

V gavo dovanų transformerį šautuvą. Žaidžia su sese:

- Aš būsiu vagis

- Ne, būk paprastas žmogus. Arba policininkas.

- Ne...

Čia priėjo tėtis ir sako M:

- Būk Veryga

-NEEEE!!!!!!

V laukia mokyklos

- Tėti, jei man pasakysi žodį "darželis" arbe "mokykla" - žinok aš visada pašoksiu iš lovos.

Laimingas V, kad pagaliau gali eiti ten, kur daug chebros.

Čipsai

V ir M kalbasi prie pietų stalo. Žino, kad po pietų laukią čipsai, todėl kiekvienas giriasi už ką jam čipsų nupirko tėtis. Tėtis pirko, nes tiesiog pirko, bet jiems atrodo kitaip. Vardina kiekvienas po vieną ir įsiterpia mama:

- O man už kažką galima bus čipsų?

- Už tai, kad mumis rūpiniesi, perki mums drabužius, ....

po kokio penkto punkto V:

- M, jau užtenka, daugiau nesakyk, nes mums nebeliks.

 

V ir M žaidžia

Kažką žaidžia kartu, pykstasi ir ne ir vėl.
- Bet žmonės juk negali skraidyti? - brolio klausia M
- Ne
- Tai aš negaliu?
- Ne
- Tai kodėl tu skraidai?
- Tai aš nesąmones darau

V ir tėčio keiksmažodžiai

V kalbasi du draugeliais po jų ištarto "šūdas":

- Nesakyk šito žodžio, negalima

- Nu jo negalima, bet mūsų tėtis kartais netyčia keikiasi

- Mano tėčiui tai galima keiktis, - V palaiko kalbą

- Na jo mūsų tėtis specialiai keikiasi irgi

V apie dirbtinį dantį

V:

- Tėti, nori vytintos mėsos?

- Ne, man nukrito karūnėlė ir tik laikinai priklijavo. Bijau, kad vėl nukris.

- Kas yra karūnėlė?

- Na kai dantukas netikras, o dirbtinis

- Žinau kodėl dirbtinis. Nes tu dirbi.

V ir istorija

Apžiūrinėjame I-II a. griuvėsius. M randa uždengtą skylę į rūsį:

- Tėti, o kas čia yra?

V užbėga už akių:

- Man atrodo čia dešreles kepdavo

V ir kieno problemos

Automobilyje žaidė žaidė ir V sako:

- Viskas, baigiam

- Dar paskutinį kartą, - kalbina M

- Viskas, baigiam

- Na dar vieną kartą, paskutinį

- Viskas, baigiam

- Dar paskutinį, jei nepadarysim paskutinį kartą, tai nesužinosi ką sugalvojau ir bus tavo problemos, - nenori pasiduoti M

Pauzė.

- Ne, tai bus tavo problemos, - viska užbaigė V.

Vaikai grįžta iš senelių

Karantinas, tai vaikai savaitę prabuvo pas senelius. Grįžo. V prašo:

- Tėti, atnešk man vandens.

Aš kažką dariau tai nesureagavau. O nereaguoti tokiais atvejais nėra blogai, nes 4-ių vaikas kojas turi ir moka pats tai padaryti. V vėl:

- Tėti, atnešk vandens, nes verksiu.

Čia įsiterpia sesė:

- Tu žinok, mes jau grįžom namo iš senelių, čia tai neveiks.

V ir gimtadienių kiekis

Kalba seneliai su anūkais. V:

- Kiek tų gimtadienių gali būti?

Sesė pasakoja:

- Visą gyvenimą kiekvienais metais.

- O kiek aš gyvensiu?

- 100 metų, - sako močiutė.

M pataiso pasakodama, kad ne visi gyvena 100 metų. Kiti gyvena mažiau ir pan. V pertraukia:

- Na diedukas tai jau laaabai ilgai gyvena.