Šiek tiek apie gimdymą. Gimdė su nuskausminimu, todėl didelių skausmų gimdymo metu nejautė. Dalyvavau visur nuo pradžios iki galo. Tiesa sakant, net nepajutau kur čia pradžia, o kur galas. Viskas buvo įdomu ir visiškai nebaisu. Tie gąsdinimai, man atrodo, iš piršto laužti. :)  Kai kurie momentai man buvo baisesni nei Raimondai.

Kaip rašo knygoje: vyrai nejaučia užuojautos kai kažkam skauda. Jie gali pasakyti, kad jiems gaila, bet... Moterys užjaučia. Per tv kai rodo boksą, moteris mato ir užjaučia tą, kuris gavo stiprų smūgį, o vyras jaučia jį.

Ko gero taip yra, nes gimdžiau kartu ir buvo momentų kai pradėjau panikuoti. :)  Dabar viskas gerai, viskas puiku. Mergytė jaučiasi puikiai, valgo. Raimonda irgi atsigauna. Šeštadienį, jei viskas gerai, paleis namo. Velykos bus namie.

Tiesa, dėl vardo šiandien apsisprendėm. Bus Morta. Labai jau varginantis dalykas tas vardo rinkimas.

Čia po gimimo kokiai valandai praėjus

23:15. 3,08 kg. 55 cm.

Visą laiką įsivaizdavau gimdymo palatas mažas. O ji didele. Nuleido vandenis ir pastatė lašelinę. Tik čia sužinojom, kad kai pilvas sukieteja tai yra sarėmiai. Laukėm skausmų. Skausmai vėliau prasideda. Sako kaip per mėnesines. Laukiam :)

Kadangi mane palieka vieną, tai paspaminsiu. Užsiregistravome. Klausė gydytojas ar dalyvausiu. Atsakiau, kad dar nežinau. Iš pradžių galvojau, kad ne, bet vėliau nebebuvau toks kategoriškas.

Buvom pas gydytoją, tai sako: galima dabar gimdyti. Važiuokit pasiimkit daiktus ir gimdysim. Tai tada pradedam  :)

Pradėjome vaikščioti į penkių dalių mokymus, skirtus gimdymui. Na gerai, man ten kai kas aiškiau pasidaro, ten įkala į galvą kai kuriuos dalykus, bet... man tikrai nė kiek ne mažiau baisu pats gimdymas. Sakyčiau atvirkščiai.

Juokinga ten tai, kad sėdi būsimas tėvas ir staiga paklausia apie tai, ką kątik pasakojo.  Dar juokingiau kai dėstytoja nesupratusi to klausimo pradeda aiškinti dar apie kažką. Susikalbėjimas ir klausymas  :)

Jei kas nežino, tai vaikas pagal programą turėtų gimti balandžio 10 d.