Dar vienas Tennent`s alus. Pasirodo Ale tai yra alus rūšis, kuri šiek tiek tamsesnė už šviesų. Šis alus turi kažkokį savotišką skonį. Niekaip nesupratau kokį, bet jis neblogas. Ačiū Virgiui.

Vertinimas 7/10

Na šiandien ryte meistras turi pabaigti sienas. Vakar jau buvo beveik visos sienos baigtos. Liko porą brusų prisikalti. Šiandien, rytoj meistro nebus, nes jam reikia išvažiuoti. Jis norėjo savaitgalį, bet savaitgalį neturėtų lyti, o šiandien ir ryt praneša lietų.

Savaitgalį planuojama impregnuoti ir susikelti ant viršaus gegnes. Tada jau meistras išsistumdys jas kaip reikės. Vienam užsikelti 200x70x6000 brusus pakankamai sudėtingas darbas. 

Vilnius. 2007

Nervina mane alus, kurio nėra internete. Vilniaus alaus puslapis tuščias. O pats alus... Na man pavadinimas kažkur girdėtas ir sukelia kažkodėl teigiamas emocijas, bet... Skonis. Lyg ir kažko trūksta, lyg ir kažkas ne iki galo... Kažakaip nelabai...

Vertinimas: 3/10 

Saldus. Man perdaug. Kažkaip nieko, išskyrus tai, kad jis saldus ir nėra ką pasakyti.

Vertinimas: 4/10 

Juodas alus. Kažkaip smagu gerti tamsų alų, kuris nėra labai stiprus. Šis lengvas - 4,8%. Kažkuo priminė net Kozel Dark.

Vertinimas: 7/10

Dar vienas alus, kurio ne spalva balta, bet skonis. Keista gerti baltą alų, kai jis tamsus. Gan stiprus šokolado skonis, bet netoks saldus kaip Franziskaner Hefe Weissbier. Man šisskanesnis. Keistai malonus :)

Vertinimas: 8/10

Juodas alus. Dar blogiau - stiprus (7%) ir tas stiprumas labai jaučiamas. Kartais, gerdamas juodą alų, pagalvoju, kad jis nėra labai blogas. Šį kartą taip negalvojau :)

vertinimas: 4/10 

Šiandien visi blogeriai turi pasisakyti apie aplinkosaugą. Reikia saugoti, tausoti, taupyti...

O iš tiesų tai aš nelabai gerai žinau ką ir kaip reikia daryti. Galiu sugalvoti, kad:

1. reikia nešiukšlinti gatvėse. Bet tai koks skirtumas ar tavo šiukšles surinks kažkas ar tu pats. Aš nešiukšlinu ir visada šiukšles įsikišu į kišenę, bet ne ant žemės. Kai prieinu šiukšlių dėžę - išmetu.

2. reikia rūšiuoti atliekas. Kolkas man tai dar juokinga, nes aš nežinau ar tai daro kažkokį poveikį. Mūsų kieme stovėdavo konteineriai stiklui, plastikui, popieriui. Po to popieriui dingo ir vietoj jo atsirado bendras. Dabar jau kuris laikas nėra jokio konteinerio atliekų rūšiavimui. Kodėl negalima tokius atliekų rūšiavimo konteinerius apsodinti gėlėmis ir tada niekam nekiltų klausimų. arba juos pačius kažkaip gražiai apipiešti.

3. reika naudoti mažiau energijos. Taip, savo statomama name įsirengsiu geoterminį šildymą. Taip tausosiu energiją, kadangi tai viena iš ekologiško šildymo rūšių. Bet kodėl valstybė nenori man už tai kompensuoti?

4. nebežinau daugiau.

Viskas juda labai lėtai. Kodėl? Na pirma priežastis - oras, o antroji - meistras. Štai tokia savaitės išklotinė: pirmadienį dirbo, antradienį lijo, trečiadienį dirbo, ketvirtadienį dirbo, penktadienį lijo. Šeštadienį ryte buvo labai stiprus vėjas, šlapdriba. Ryte paskambino ir pasakė, kad važiuoja į miestą, o sekmadienį iš pat ryto grįš. Po pietų išsigiedrino, bet jo nebuvo. Sekmadienį ryte 9 pasakė, kad jau važiuoja. Atvažiavus apie 11 jo nebuvo. Telefono nekėlė, po to išjungė. Vėliau vėl nekėlė. Dingo. Katik prisiskambinau, tai pasirodo jau vakar vakare grįžo (bent taip sako). Taigi, šiandien darbai toliau juda.

Realiai jam porą gerų dienų reikia, kad užbaigtų sienas. Tada galima bus kelti gegnes ir jas sukti. Foto padarysiu, kai sienas užbaigs.

Vilnius. 2007
 

Papasakosiu dvi istorijas, kurių vieną pamačiau vakar vakare savo kieme, o kitą šiendien ryte.

Pirmoji:

Mūsų kiemas yra žiauriai užkištas automobiliais. Atvažiavus dieną, daugiau nei pusė vietų būna užimtų. Kažkada mūsų kieme buvo alubaris ir giros pardavimo namukas. Jį vadindavo trys seserys ar dvi seserys. Man atrodo, kad trys. To kioskelio-namelio nebėra seniai jau, bet tokia mini aikštelė likusi. Vieną dieną kažkas sukalė kuoliukus ir apjuosė juosta ne visą aikštelę, bet ta vietą kur stovėjo alubaris ir vieną kraštą aikštelės. Matyt kažkas kažką ten statys. Spėkite ar „kultūringieji“ vairuotojai nenuplėšė juostos ir nepristatė automobilių. Nežinau, man kažkaip nesuprantama...

Antroji:

Ryte į darbą važiuoju pro Mados sankryžą. Aš atvažiuoju Viršuliškių gatve, kertu Laisvės pr. ir važiuoju link Akropolio. Taigi, sankryžojie prieš Laisvės pr. yra dvi juostos. Iš abiejų galima važiuoti tiesiai. Visada atvažiavęs pirmas, antras ar trečias sustoju antroje. Pirmąją palieku tiem, kas suka į dešinę, nes ten yra žalia rodyklė. Tokių tikrai daug būna. Šiandien atva-iavau pirmas, sustojau antroje juostoje. Iš galo atvažiavo kitas automobilis ir... aišku, kad sustojo pirmoje. Vairuotoja moteris (be jokių užuominų). Prieš užsidegant žaliai, aš pradėjau važiuoti ir išvažiavau pirmas. Tiesa, jei važiuoji tiesiai, ten tik viena juosta belieka. Prieš ją buvau gerokai priekyje. Prieš pat susiaurėjimą ji man pradėjo pypsinti, pypsinti, pypsinti. Nuo mano automobilio galo iki jos buvo kokie 4 metrai. Kažkodėl labai norėjau sustoti, išlipti ir paklausti ką ji galvoja apie vairavimo kultūrą keliuose. Bet nesustojau.

Gerb. kalbėtojai apie karą keliuose,

Įveskite tokį dalyką mokyklos pirmose klasėse. Tada vaikai augdami jau turės supratimą apie tai, jie papasakos savo tėvams, draugams. O kai jie užaugs, mūsų keliuose bus ramu ir gera. Dabar galite verkti kiek tik norite ir dejuoti, kad baisu keliuose, reikia didinti bausmes, reikia atiminėti automobilius ir pan. Gal pradėkime nuo elementarių dalykų, kurie ateity labai labai atsipirktų.

Susipažinimas:

Septintoje klasėje pakeičiau mokyklą. Kažkaip man keista, nes mokyklą pakeičiau ne nuo naujų mokslo metų pradžios, o nuo spalio kažkelintos. Mes tokie buvome tryse. Papuolėme į 7e klasę. Įspūdis buvo įsimintinas, nes ši klasė buvo blogiausia iš septintų. Joje mokėsi antramečiai, vienas trečią ar ketvirtą kartą jau buvo likęs kartoti kursą. Toje klasėje mokėsi daug keistų žmonių, o vienas jų buvo šviesiais trumpais plaukais, o gale palikti ilgi. Jį pravardžiavo „Švediška natūra“. Tuo metu mokykloje labai populiaru buvo laistytis vienkartiniais švirkštais, o jų įsigyti buvo žiauriai sudėtinga. Taigi, jis jais prekiavo. Ar mes tada susipažinom? Turbūt ne. Aštuntoje klasėje mane, kartu su vienu iš kartu pakeitusių mokyklą, pervedė į geriausią 8d klasę. Kaip tik aštuntoje klasėje nuėjau į mokytojų namus ir užsirašiau į informatikos būrelį. Tada valdė klaviatūros, jungiamos prie teliko. Atrodo Santaka, Robikas. Atėjęs pirmą kartą anksčiau laukiau prie durų. Tada atėjo ir Vytenis. Kažkaip pasikalbėjom (iki tol nebendraudavom). Va čia ir buvo pažintis. Po to į informatikos būrelį ateidavom valanda ar pora anksčiau ir žaisdavome sifa. Čia toks žaidimas, kai turi kažką mesti ir pataikyti. Dėl mūsų Moksleivių rūmuose pradėjo rakinti kai kurias duris. Tapo sunku pabėgti.

Trumpai apie:

Dabar labai rimtas arba tokį vaizduoja. Būdavo gerų laikų, kai per savaitę po kelis kartus atsisėdę suvalgydavom saldainių dėžę ir išgerdavome šampano bonkę. Pas jį tokio gero buvo daug. Dar Vytenis visada labai mylėjo kompus. Myli ir dabar, bet gal kiek kitaip. Dar galiu pasigirti: kai jis susipažino su savo žmona, tai ir aš buvau tada. Taip, jis vedęs. Dar mokykloje jis turėjo kortas. Keistas kortas. Vietoj kryžiū - gilės, vietoj būgnų - kamuoliai. Kitų nepamenu. Žinau, kad visi kas žaisdavo būdavo labai nepatenkinti.

Geros savybės:

• užsispyręs
• jei reikia dažniausiai padeda
• su juo ramiai galima keliauti

Blogosios savybės:

• nelabai prognozuojamas
• kartais per didelis teoretikas

Citatos ir frazės:

Deginta duona. Jis taip kelis metus vadindavo keptą duon po to, kai vieną vasarą padirbėjo duonos kepykloje. Ten duoną kepdavo, o visur kitur jau degindavo keptą.

Nuotykiai:

Vytenio tėvas turėjo automobilį: žigulius. Juo važiuodavo tik savaitgalisi į sodą, arba į kaimą. Į darbą juk važiuoja autobusai. Taigi, kiekvieną savaitgalį (išskyrus žiemą) tėvas važiuodavo į sodą. Ankstyvą šeštadienio rytą eidavo į garažą (jis už kelių kilometrų nuo namų), pasiimdavo automobilį, atvažiuodavo iki namų, pasikraudavo, važiuodavo į sodą. Iš sodo vakare grįždavo namo, išsikraudavo, važiuodavo į garažą, palikdavo automobilį, grįždavo namo. Sekmadienį visa procedūra kartodavosi. Skirtumas tik tas, kad iš sodo grįždavo gerokai anksčiau - apie 4. Automobilio raktai būdavo griežtai saugomi. Vytenis buvo gudrus ir kartą iš tėvo paėmė raktus, mes pasivažinėjome. Reikalas patiko, todėl pradėjome dažniau. Po to pasiekėme tokį lygį, kad automobilį pasiimdavome sekmadienį vakare, o pastatydavome penktadienį vakare. Visą laiką jis stovėdavo kaimyniniame kieme, o per dienas mes važinėdavome visur. Taip tęsėsi apie metus. Po to bevažiuodamas netyčia susitiko tėvą. Įdomi istorija, bet joje buvo dar vienas įdomus atvejis: istorija istorijoje. Buvo žiema ir tėvas sugalvojo, kad reikia nueiti į garažą bulvių. Susiruošė iš vakaro, o ryte jau planavo eiti. Apie 22 valandą man skambina Vytenis ir pasakoja reikalą. Važiuojame į garažą. Garažas metalinis. Sniego visur daug. Pas garažų sargas mums paskolina porą kastuvų sniegui nukasti. Garažą nusikasėme, automobilį pastatėme. Ratai snieguoti, bet didžiausia problema - nukastas garažas. Juk tikrai atėjęs pamatys. Sugalvojome: Vytenis prie vieno kaimyno, aš prie kito. Kaimynų garažus nukasėme labai gražiai ir visą sniegą at savojo. Ryte tėvas ėjo bulvių, o grįžęs buvo labai piktas ant kaimynų. Per pyktį net nepastebėjo šlapių dėmių po automobilio ratais.

Nekalbu apie kainas parduotuvėse. Kokios yra - tokios. Vakar teko išeiti į senamiestį. Vietoj kluvo Terminalas atsidare l`Amour. Trečiadieniais Opus 3 vakarėliai. Žmonių mažai, įėjimas nemokamas (turbūt todėl). Bet alaus kaina čia didžiausią kurią mačiau Vilniuje - 9 Lt už pusės litro bokalą. dar prie sąskaitos priskaičiuos 5% arbatpinigių, taigi - 9,45 Lt. Tada ėjom į Cozy (nepamenu kaip rašoma) ir ten išgėriau už 7,5 Lt. Gal geriau jau ne senamiestyje alų gerti  :)

Šiandien prie manęs priėjo kažkoks senis ir sako: mes ten kažkur statėm namą ir liko kampukų. Gal reikia? Pasakiua, jam, kad gal jis ir pavogė. Dievagojosi, kad ne. Po to išsiaiškinau, kad čia geras draugelis to, kurį įtariu pavogus. Va taip va...